Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2-1840-235/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2-1840-235/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17887-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Civilinė byla Nr. 2-1840-235/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17887-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 60; 130.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, dalyvaujant ieškovei J. B., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei E. J. dėl pripažinimo teisės į statybą leidžiantį dokumentą-leidimą rekonstruoti statinį be bendrasavininkio sutikimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. B. prašo teismo pripažinti teisę į statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį be bendrasavininkio sutikimo, atitinkantį UAB „VILJUOSTA“ parengtą pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą.

Ieškovė nurodo, kad dviaukštis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei J. B. ir A. I.. Tvirtina, kad bendraturtė A. I. žodžiu pritarė rekonstrukcijai, dėl to buvo rekonstruotas mansardinis aukštas – pakelta siena ašyje – 2, įrengtas gyvenamasis kambarys Nr. 3 ir padidintas gyvenamasis kambarys Nr. 4, įrengta vonios patalpa Nr. 7, kadangi mansardiniame aukšte vonios nebuvo. Po rekonstrukcijos bendru sutikimu visas namas buvo perdažytas. Pažymi, kad prie gyvenamojo namo perdažymo prisidėjo ir pati atsakovė, kas patvirtina, kad atsakovė su rekonstrukcija sutiko, tačiau sutikimas raštu įformintas nebuvo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-06-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110620-00089 bei 2011-07-18 įteikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. UAB „VILJUOSTA“ ieškovei parengė minėto pastato rekonstrukcijos projektą. Pažymi, kad iš A. I. nebuvo galimybės gauti rašytinio sutikimo rekonstrukcijai pagal parengtą projektą, nes jos anūkė E. J. daugiau kaip metus laikė A. I. užrakintą, nieko prie jos neprileido ir todėl ieškovė su A. I. neturėjo galimybės susisiekti. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad A. I. 2011-10-25 mirė, o paveldėti jos turtą į notarų biurą kreipėsi E. J., todėl atsakove laikytina E. J. (b. l. 1-5; 150-151).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašo teismo priimti sprendimą, atsižvelgiant į jo atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Nurodo, kad teismo pripažinta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą buto rekonstrukcijai be namo bendraturčių sutikimų savaime nereiškia ieškovės teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą buto rekonstrukcijai, kadangi bendraturčio sutikimas yra tik viena teisės aktų numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teise. Taigi klausimą dėl leidimo rekonstruoti statinį išdavimo savivaldybės administracijos direktorius spendžia tik kai pateikiami visi Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai. Pažymi, kad kol nėra pateiktas prašymas gauti leidimą namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, nei kiti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti dokumentai, Vilniaus miesto savivaldybei nekyla jokių pareigų.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Kadangi atsakovei E. J. teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, prašė priimti sprendimą už akių.

Atsakovei teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai (b. l. 162-172). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 230 straipsnio 2 dalis numato, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Analogiškos nuostatos numatytos ir CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Atsakovei apie tai, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, jai nustatytu terminu neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, buvo išaiškinta. Esant ieškovės atstovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį iš dalies tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra ieškovė J. B. ir A. I. (b. l. 178-180). Iš byloje esančių įrodymų turinio matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-06-20 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110620-00089 (b. l. 9-10). Taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos įteikė ieškovei 2011-07-18 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110718-00107 (b. l. 11-12). Nustatyta, kad UAB „VILJUOSTA“ ieškovei parengė minėto pastato rekonstrukcijos projektą, kuriame numatyta rekonstruoti mansardinį aukštą, pakelti sieną ašyje 2, įrengti gyvenamąjį kambarį Nr. 3, padidinti gyvenamąjį kambarį Nr. 4, įrengti vonios patalpą Nr. 7 (b. l. 45-51).

Teisminio proceso metu atsakovė A. I. buvo pakeista jos teisių perėmėja atsakove E. J. (b. l. 150), nustačius, kad A. I. 2011-10-25 mirė (b. l. 133). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. I. turtą paveldėti kreipėsi jos anūkė E. J. – tai patvirtina Vilniaus m. 9 notarų biuro notarės Onos Adomavičienės raštas (b. l. 152). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-17 priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. I. mirties faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti jos palikimą vaikaitė E. J..

Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovė siekia pripažinti teisę į statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį be bendrasavininkio sutikimo, atitinkantį UAB „VILJUOSTA“ parengtą pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos projektą. Šis pripažinimas jai reikalingas norint įgyvendinti įstatyme suteiktą teisę, susijusią su bendru nekilnojamuoju daiktu – gauti leidimą rekonstruoti namo dalį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje išvardinti dokumentai, kurie turi būti pateikti, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį. Be kitų dokumentų, statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą bei žemės sklypo bendraturčių sutikimą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 statinio projektavimas, patvirtintu 2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-808, 5.6.4 punktu, projekto parneigimui būtina gauti statinio bendrasavininkų sutikimus. Remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Todėl konstatuotina, kad iškovė kaip bendraturtė turi teisę rekonstruoti bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau šią teisę ji gali įgyvendinti tik turėdama visus Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje išvardintus reikiamus dokumentus, tarp jų – ir bendrasavininko rašytinį sutikimą rekonstrukcijai.

Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susisusią su bendru daiktu, konkrečiai – rekonstruoti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiti namo bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiui siekiant įgyvendinti įstatymu sutiektą statybos teisę, susijusią su bendru daiktu, jis, kreipdamasis į kitus bendraturčius dėl sutikimo gavimo, privalo juos tinkamai informuoti apie veiksmus, ketinamus atlikti su bendrai naudojamu daiktu (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Kadangi sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška, kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsiskaityti duoti sutikimą atlikti bendrosios nuosavybės pakeitimo darbus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai yra įpareigoti bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai derinti savo interesus, atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas. Vadovaujantis teismų praktika, protingais motyvais gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtina, kad daikto pagerinimas nepakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki statybos darbų atlikimo, kitaip nei nurodo statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (LAT 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1064/2003).

Nagrinėjamu atveju, remiantis tiek rašytiniais byloje esančiais įrodymais, tiek žodiniais ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatytina, jog ieškovė bandė kreiptis į A. I. dėl sutikimo rekonstruoti statinį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė E. J. šiuo metu pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, o jį nuomoja, antstolis atsakovės neranda, atsakovė laikosi pozicijos neimti laiškų, nes turi įvairių įsiskolinimų (b. l. 145, 159). Todėl konstatuotina, jog ieškovė nepažeidė pareigos tinkamai informuoti atsakovę apie rekonstrukciją. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokio motyvuoto atsakymo dėl rekonstrukcijos. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinas 139 Lt žyminis mokestis (b. l. 1) ir 2 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti (b. l. 175).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98, 142, 285-288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį be bendrasavininkės E. J. sutikimo, atitinkantį UAB „VILJUOSTA“ parengtą pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą.

Priteisti ieškovei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis Lt) žyminį mokestį ir 2 500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus Lt) advokato išlaidoms apmokėti.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Pareiškimas apmokamas 100 Lt žyminiu mokesčiu. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys