- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-31
- Bylos Nr.
- 2-13365-944/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09620-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Kreditorius
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. skundą suinteresuotiems asmenimis antstolei A. A., išieškotojai (duomenys neskelbtini) dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2013-06-05 skundu prašė panaikinti 2013-05-16 patvarkymą netenkinti skolininkės prašymo; 2013-05-09 antstolės patikslintą 2011-09-15 turto areštą aktą. Nurodė, kad patikslintas turto arešto aktas yra neteisėtas, šališkas, sudarytas mažesne nei vidutinė rinkos vertė. Paaiškino, kad prieštaravimus dėl turto vertinimo pareiškėja pateikė 2013-05-13, tačiau jie nepagrįstai 2013-05-16 patvarkymu atmesti. Teigia, kad 2013-05-09 patikslintas turto arešto aktas neteisėtas, nes antstolė tokio akto negalėjo priimti be patvarkymo. Prieš priimant turto arešto aktą, keičiantį kitą turto arešto aktą, antstolė privalėjo priimti patvarkymą dėl turto perkainavimo ir tik po to priimti keičiantį senąjį turto arešto aktą. Pareiškėjos nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė neatitinka vidutinės turto rinkos kainos. Turtas įkainotas mažesne verte, siekiant jį kuo greičiau perleisti. Turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančioje laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Faktą, kad realizuojamos turto rinkos vertė galimai neatitinka realios rinkos vertės, patvirtina tai, kad turtas buvo perkainuotas nesant patvarkymo, nenurodant jokių argumentų ir/ar motyvų dėl turto perkainojimo, nors antstolė ir buvo priėmusi 2013-04-19 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
Antstolė 2013-06-12 patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėja praleido nustatytus terminus dėl eksperto nušalinimo, todėl nėra pagrindo naikinti antstolės 2013-05-16 patvarkymo. Teigia, kad 2013-05-09 turto arešto aktas atitinka LR CPK nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į skundą prašo skolininkės skundą atmesti. Nurodė, kad skolininkės motyvai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja praleido terminą dėl turto vertintojo nušalinimo, todėl antstolė pagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės ir tokiu būdu nedidino vykdymo išlaidų. UAB (duomenys neskelbtini) kvalifikacija dėl turto vertinimo nekelia abejonių, surašyta turto vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus. Antstolės surašytas turto arešto aktas atitinka LR CPK 678 str. nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdydamas Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo nutartį Nr. 02201005343-L/2010-06-17, privertinai pardavė skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą 29/57 dalis 5,7000 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir tęsia likusios skolos išieškojimo procedūras. 2013-04-19 patvarkymu paskyrė skolininkei priklausančio 9,9700 ha miškų ūkio paskirties – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę turto vertei nustatyti; ekspertizę pavedė atlikti UAB (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 93). 2013-05-03 UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu nurodė, kad turto vertė 86000 Lt. Antstolė 2013-05-09 priėmė patikslintą turto arešto aktą, kuriuo nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,9700 ha ploto vertė 86000 Lt (vykd. b. l. 97). Pareiškėja 2013-05-13 pateikė prieštaravimus dėl turto vertintojo paskyrimo (vykd. b. l. 101). Antstolis 2013-05-16 skundžiamu patvarkymu skolininkės prašymo netenkino. Skolininkė 2013-06-05 prašo panaikinti 2013-05-09 turto arešto aktą bei 2013-05-16 patvarkymą, nes nustatyta per maža areštuoto ir turto kaina, turto vertintojo kvalifikacija kelia abejonių.
Byloje kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Tokie antstolio veiksmai, kuriais teisėtomis priemonėmis siekiama kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą negali būti laikomi šališkumu ar suinteresuotumu. Įtvirtinti proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal LR CPK 681 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Pirmiausia pareiškėja nesutinka su paskirto turto vertei nustatyti eksperto kandidatūra. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad ekspertizė pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini) antstolio 2013-04-19 patvarkymu (vykd. b. l. 93). Vadovaujantis LR CPK 682 str.1 d. pareiškėja turėjo teisę pareikšti nušalinimą ekspertui per tris dienas, nuo tos dienos kai gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę. Šiuo atveju skolininkė nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo suteiktomis procesinėmis teisėmis, o prieštaravimus pareiškė tik po to, kai ekspertizės akto pagrindu antstolis nustatė turto vertę. Iš pateiktų skolininkės 2013-05-13 prieštaravimų matyti, kad ji nesutinka su turto vertintojo kandidatūra dėl ekspertizės išvados, nes jos nuomone, turto vertė nustatyta per maža. Teismas nurodo, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Jokių konkrečių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti eksperto nešališkumu, kvalifikacija ir kt. byloje nėra pateikta, pareiškėja jų neįrodinėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CPK 212 str. 2 d. reikalavimus, ekspertas turi būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą tuomet, kai teismas skiria ekspertizę, šiuo atveju ekspertizė buvo paskirta antstolio.
Skolininkė taip pat ginčija nustatytą turto vertę. Vadovaujantis LR CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Darytina išvada, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12, 13 d. nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė antstoliui prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo, abstrakčiai nurodydama, kad atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė jai kelia abejonių, jokių konkrečių duomenų, aplinkybių su prieštaravimais nepateikė. Teismo nuomone, vien tik ta aplinkybė, kad turtas eksperto buvo įkainotas mažesne kaina, nei skolininkė tikisi, nesudaro pagrindo teigti buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai reglamentuojantys ekspertizės atlikimą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia LR CPK 681 str., kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas LR CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., LR CPK 682 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstoliui abejonių dėl turto vertės nekyla. Tuo tarpu skolininkės hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto rinkos vertę nėra pagrįsti jokiais duomenimis (LR CPK 178 str.), todėl nesudarė pagrindo antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Pareiškėja nesutinka su antstolio priimto procesinio dokumento forma, t. y. nurodo, kad turėjo būti priimtas patvarkymas, o ne patikslintas turto arešto aktas. Teismas nurodo, kad vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (LR CPK 613 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis vietoj patvarkymo priėmė patikslintą turto arešto aktą, tačiau svarbu tai, kad jokios skolininkės procesinės teisės nebuvo pažeistos, t. y. teisę skųsti priimtą procesinį dokumentą, reikšti prieštaravimus ir pan. Teismo nuomone, vien šis formalus pažeidimas, nenustačius kitų pažeidimų, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtų ir panaikinti skundžiamą antstolės procesinį dokumentą – 2013-05-09 patikslintą 2011-09-15 turto arešto aktą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, juos atlikdamas nepažeidė procesinės teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 290 str., 291 str., 510 str., teismas
nutaria:
pareiškėjos R. N. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai vykdomąją Nr. 0036/10/05220 grąžinti antstolei A. A..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienios gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.