Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, kaltinamajam G. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 1997-02-17 Kauno apygardos teismo pagal BK 105 str. 5 p. laisvės atėmimu 10 m., bausmę atlikęs 2005-11-07; 2) 2007-05-16 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1m., BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2008-06-26 nutartimi nuo bausmės atleistas; 3) 2010-05-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1m.6mėn., BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1m.6mėn. skiriant įpareigojimus, 2010-11-23 nutartimi įpareigojimas dėl įmokos 5 MGL (650 Lt) pakeista į 30 val. viešųjų darbų, 2011-12-08 nutartimi nuo bausmės atleistas; 4) 2012-02-03 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-08 apie 21 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvės pabaiga, pievoje šalia kelio, G. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine L. J. metu, tyčia smogė rankomis bei kojomis į galvą ne mažiau kaip penkis kartus, tuo padarė nukentėjusiajai veido minkštųjų audinių kraujosruvas kairio žando-skruosto srityse ir abiejų akių viršutiniuose vokuose, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje ir viršutinio žandikaulio dantenose, po ko pastarajai parkritus ant žemės sugriebė už kaklo ir spausdamas keliais bei rankomis prie žemės, pastarąją smaugė padarė jai dešinių VIII-IX šonkaulių netiesioginius lūžius, krūtinkaulio kaulo lūžį, kraujosruvą priekinėje kairio prieširdžio sienoje, kraujosruvą priekiniame tarpuplautyje, krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių ir poodines kraujosruvas, poodines kraujosruvas abiejose krūtyse, poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago galo nepilną lūžį, skydinės kremzlės plokštelės išilginį, dešinio apatinio ir kairio viršutinio ragų lūžius, žiedinės kremzlės kūno daugybinius lūžius, kraujosruvas kaklo giliuosiuose raumenyse, gerklų ir skydliaukės srityse, kraujosruvas skydliaukėje, suspausdamas kaklą padarė kaklo venų užspaudimą taip sutrikdant veninio kraujo iš galvos nutekėjimą bei to sąlygotą smegenų hipoksiją, hipoksinį smegenų pažeidimą dėl ko pastarąją ištiko koma ir ji įvykio vietoje mirtinai sušalo, tokiomis aplinkybėmis tyčia nužudė savo sugyventininę L. J..

Kaltinamasis G. K. neprisipažįsta kaltu dėl pareikšto kaltinimo. Parodė, jog kaltinamajame akte nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis, būdami neblaivūs su sugyventine L. J. ėjo namo, beeinant ši užsinorėjo dar išgerti alkoholio bei neiti namo, todėl abu ginčijosi, pripažįsta spyręs du kartus sugyventinei į nugarą ir krūtinę, pargriuvusios nemušė, nesmaugė, nespardė. Jei būtų buvęs blaivus, sugyventinės būtų nemušęs. Kalbėjosi su priėjusia R. B., kad sugyventinės daugiau nemuš ir parves namo. Dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena, nuo gulinčios sugyventinės nuėmė šaliką ir užsidėjo sau ant kaklo. Nepajėgęs pakelti sugyventinės bei parsivesti namo, paliko gulėti ant žemės, ši buvo dar sąmoninga. Sekančią dieną sužinojo, jog sugyventinė rasta mirusi, gailisi dėl pasekmių. Civiliniam ieškiniui prieštarauja.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2012-03-08 vakare apie 21val. kartu su I. G. praeidamos keliu prasilenkė su neblaiviais G. K. bei nepažįstama moterimi šio drauge, grįžtant už 10 min. tuo pačiu keliu girdėjo kelis duslius smūgius, priėjusios arčiau suprato, kad šalikelėje gulinčiai neblaiviai draugei spyrė G. K.. Šie per tą laiką buvo tenuėję apie 50 metrų. Jis atsiprašė, kad daugiau nespardys, bandė kelti gulinčią moterį, ši kažką sakė, buvo gyva. Vietovė atoki, buvo tamsu, nesimatė ar moteris smarkiau sumušta. Nueidamos su I. G. pasakė, kad daugiau moters nemuštų, šis prižadėjo draugę parsivesiantis į namus.

Liudytoja I. G. parodė iš esmės tapačiai kaip ir liudytoja R. B.. Taip pat parodė, jog sekančią dieną matė policijos pareigūnus apžiūrinėjančius įvykio vietą, kur buvo rastas moters lavonas, atstumas buvo apie 300 metrų nuo tos vietos, kur išvakarėse kalbėjosi su G. K. prie gulinčios šio draugės.

Liudytojas P. D. parodė, kad 2012-03-08 d. vakare apie 21.30 val., būdamas kieme girdėjo dviejų besiginčijančių neblaivių žmonių neaiškią kalbą ties (duomenys neskelbtini) gatve, lyg vyras kalbino moterį eiti namo. Buvo tamsu, tie asmenys kažkur ėjo. Ryte rastas moters lavonas apytikriai už 100 metrų nuo paties namų.

Liudytoja S. B. R. parodė, kad 2012-03-08 apie 17 val. pas ją su broliu A. J. į namus atėjo neblaivūs G. K. su sugyventine L. J.. Keturiese išgėrė butelį degtinės. Ant L. J. veido jokių sužalojimų nebuvo. Kuomet G. K. pasveikino ją su moters diena kovo 8-ąją pabučiuodamas į žandą, L. J. irzliai sureagavo, lyg užpyko, tačiau jokių konfliktų ar ginčių nebuvo. Apie 20.30 val. stipriai apgirtę svečiai išėjo namo.

2012-03-09 įvykio vietos apžiūros protokolas pažymi, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatve, šalia lavono rastos keturios cigarečių nuorūkos, prie lavono kairės kojos rastas avalynės pėdsako fragmentas, prie galvos rasta vienkartinė nosinė (t. 1, b.l. 3-14).

Alkotesterio išrašas pažymi, jog 2012-03-09 d. 07:41 val. G. K. nustatytas neblaivumas 0.737 % ( t.1, b.l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus 2012-03-09 – 2012-09-20 specialisto išvadoje Nr. M 240/12(02) konstatuota, kad 1) L. J. mirties priežastis yra manualinė stranguliacija, t.y. kaklo suspaudimas (pasmaugimas) rankomis. Šiuo atveju vyraujančiu stranguliacijos (kaklo suspaudimo) patogenetiniu mechanizmu laikomas kaklo venų užspaudimas taip sutrikdant veninio kraujo iš galvos nutekėjimą bei to sąlygotą smegenų hipoksiją, hipoksinis smegenų pažeidimas ir koma. Šį mechanizmą patvirtina histologiškai nustatyta ryški veninė-stazinė smegenų pilnakraujystė. Autopsijos metu konstatuoti hipotermijos (bendro kūno atšalimo) požymiai leidžia teigti, kad šiuo atveju mirtis įvyko ne kaklo suspaudimo metu, bet praėjus tam tikram laiko tarpui po kaklo suspaudimo, minimą laiko tarpą L. J. buvo komoje (nesąmoninga), o tai sudarė sąlygas vystytis bendram jos kūno atšalimui. Patogenetinis hipotermijos elementas mirties genezijoje šiuo atveju vertinamas svarbiu, bet ne esminiu, t.y. šiuo atveju kaklo suspaudimo metu išsivystę hipoksiniai smegenų pokyčiai buvo pakankami, kad savarankiškai sąlygotų mirtį. Taip pat pastebėtina, kad yra pagrįstai teigiama, jog sąmoningas ir orientuotas žmogus nuo hipotermijos (bendro kūno atšalimo) nemiršta, t.y. nepatenka į tas sąlygas, kuriomis galėtų mirtinai sušalti. Šiuo atveju etanolio koncentracija kraujyje yra per maža, kad ją būtų galima vertinti kaip sukėlusią komą bei nekonstatuota galvos smegenų traumos požymių, kurie būtų galėję tapti komos priežastimi. Taigi vienintelė galima L.J. komos priežastimi gali būti laikoma koma dėl smegenų hipoksijos, stranguliacijos (kaklo suspaudimo), pasėkoje. 2) L. J. mirė 6-12 valandų iki jos lavono autopsijos. 3) L. J. lavono kraujyje rasta 2,19 °/00 (promilės) etilo alkoholio, stiklakūnyje iš dešinės akies rasta 2,78 %o (promilės) etilo alkoholio, stiklakūnyje iš kairės akies rasta 2,73 %o (promilės) etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumą. 2,19 °/00 (promilių) etilo alkoholio koncentracija buvo L. J. kraujyje jos mirties metu, o 2,78 %o (promilių) etilo alkoholio koncentracija dešinės akies stiklakūnyje ir 2,73 %o (promilių) etilo alkoholio koncentracija kairės akies stiklakūnyje leidžia teigti, kad prieš 3-4 valandas etilo alkoholio koncentracija L. J. kraujyje buvo artima šiems dydžiams ir atitiko sunkų girtumą. Tikėtina, kad etanolio koncentracija L. J. kraujyje mažėjo dėl alkoholio eliminacijos per minėtą laikotarpį, jai esant komoje po kaklo suspaudimo ir vystantis hipotermijai (bendram kūno atšalimui). 4) Aiškumo dėlei L. J. konstatuoti mechaniniai sužalojimai sugrupuojami pagal lokalizaciją ir tikėtiną padarymo mechanizmą bei laiką. L. J. konstatuota : 4.1) Kaklo suspaudimo metu padaryti mechaniniai sužalojimai: poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago galo nepilnas lūžis, skydinės kremzlės plokštelės išilginis, dešinio apatinio ir kairio viršutinio ragų lūžiai, žiedinės kremzlės kūno daugybiniai lūžiai, kraujosruvos kaklo giliuosiuose raumenyse gerklų ir skydliaukės srityse, kraujosruvos skydliaukėje. L. J. poliežuvinio kaulo skydinės ir žiedinės kremzlės komplekso lūžiai padaryti deformuojant kompleksą sagitaline kryptimi ir prispaudžiant jį prie stuburo. Sužalojimų nesimetriškas išsidėstymas nurodo į netolygią komplekso deformaciją, galimai suspaudimą ribotais paviršiais. Tai paaiškina visą kaklo suspaudimo mechanizmą ir leidžia teigti, kad kaklas buvo spaudžiamas rankomis. Apie kaklo suspaudimo trukmę šiuo atveju pasisakyti problematiška, kadangi kaklo suspaudimo pasekmes lėmė ne tik kaklo suspaudimo trukmė, bet ir suspaudimo stiprumas. Kaip nurodyta aukščiau, nuo kaklo suspaudimo iki mirties galėjo praeiti iki 3-4 valandų laiko tarpas. Kaklo suspaudimo metu išsivystę mechaniniai sužalojimai kaip izoliuotos patologinės būklės šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo, sveikatos sutrikdymo mastas dėl mechaninio kaklo sužalojimo L. J. gyvai esant būtų vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo trukmę arba galimas komplikacijas. 4.2) Dešinių VIII-IX šonkaulių netiesioginiai lūžiai, krūtinkaulio kūno lūžis, kraujosruva priekinėje kairio prieširdžio sienoje, kraujosruva priekiniame tarpuplautyje, krūtinės ir minkštųjų audinių ir poodinės kraujosruvos, poodinės kraujosruvos abiejose krūtyse. Sie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir, tikėtina, susidarė L. J. gulint aukštielninkai, kaklo suspaudimo metu, kai ją žalojęs asmuo jos kūną, tikėtina, rankomis ar keliais spaudė prie žemės. Teoriškai neatmestinas ir kitoks sužalojimų padarymo mechanizmas. Šiame punkte išvardinti sužalojimai, kaip minėta aukščiau, labiausiai tikėtina, padaryti tuo pat metu, kaip ir kaklo suspaudimas. Siame punkte išvardinti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (dėl šonkaulių ir krūtinkaulio lūžių). 4.3) Veido minkštųjų audinių kraujosruvos kairio žando-skruosto srityse ir abiejų akių viršutiniuose vokuose, poodinės kraujosruvos kaktoje ir abiejų akių viršutiniuose vokuose, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje ir viršutinio žandikaulio dantenose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje ir būdingi kaktos ir veido traumavimui kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais (smūgių sudavimui). 7) L. J. šiuo atveju konstatuoto kaklo suspaudimo sau pasidaryti negalėjo. Kiti konstatuoti mechaniniai sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui visiškai nebūdingi, išskyrus aprašytus senus randus. 8) Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos dilbiuose ir plaštakose susidarė L. J. ginantis nuo suduodamų smūgių. 9) Kaip nurodyta aukščiau, po kaklo suspaudimo L. J. buvo komoje, taigi, atlikti valingų veiksmų negalėjo, kiti konstatuoti sužalojimai įtakos savarankiškų veiksmų galimybei neturėjo. 17) Duomenų, kad nuo mirties iki radimo būtų keista L. J. lavono poza, nėra (t.1, b.l. 23-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus 2012-03-09 specialisto išvadoje Nr. G664/12(02) konstatuota, kad G. K. konstatuota viena poodinė kraujosruva kairiame žaste, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis paros bėgyje iki apžiūros Kauno sk. metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ginantis nuo smūgio arba kam nors suduodant smūgį, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje padaryti prieš 7-11 dienų iki apžiūros Kauno sk., odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje , kairėje plaštakoje padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 83).

2012-04-12 akistatos protokolas pažymi, jog dalyvaujant ir gynėjai, akistatoje su liudytoja R. B., įtariamasis G. K. parodė, jog ne mažiau dviejų kartų spyrė gulinčiai L. J., prisipažino mušęs ir spardęs sugyventinę bei palikęs pievoje lauke, pripažįsta nužudęs sugyventinę, labai gailisi ką padaręs (t.1, b.l. 86,87).

Protokolas pažymi, jog G. K. sulaikytas 2012-03-09 d. 15val. (t.1, b.l.98), buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, tęsiami terminai.

Protokolas pažymi, jog 2012-04-17 įtariamasis G. K. atsisakė vykti į įvykio vietą bei ten duoti parodymus, kadangi gėda prieš kaimo gyventojus (t.1, b.l.113).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas 2012-08-02 Nr. 83TPK-242/2012 pažymi, jog 1) nusikaltimo padarymo metu G. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti. 2) šiuo metu G. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. 3) G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikinoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. 4) G. K. skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga. 5) G. K. skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga. 6) nusikaltimo padarymo metu G. K. suprato atliekamų veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, 7) supranta ir šiuo metu. 8) G. K. gali būti teisiamas (t.1,b.l.135,136).

Ankstesni nuosprendžiai bei faktinės aplinkybės pažymi, jog G. K. fiziškai smurtaudavo ir prieš moteris, jau anksčiau buvo teistas už tyčinį nužudymą, taip pat buvo sumušęs ir sužalojęs sugyventinę L. J., fizinis smurtavimas pasireikšdavo daugybiniais poveikiais ( t.1, b.l. 152, 155, 156, 160).

Visuma įrodymų patvirtina, jog L. J. iki įvykio nebuvo sužalota. Beeinant neblaiviems namo, kilus tarpusavio ginčui, G. K. sumušė suduodamas smūgius, taip pat smaugė sugyventinę L. J., kuo sukėlė komą bei pasekoje ši mirė. G. K. fizinį smurtavimą pripažino liudytojoms R. B. ir I. G., tai patvirtino ir apklausiamas teisme, tačiau teigdamas tik dukart įspyręs, nuo šių spyrių ji negalėjusi būti taip sužalota, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Tokie kaltinamojo G. K. parodymai, kuriais jis iš esmės prieštarauja kaltinimui, yra paneigiami ekspertizės akte konstatuotais L. J. sužalojimais, kad būtent mirties priežastis yra smurtinė, dėl manualinės stranguliacijos - kaklo suspaudimo (pasmaugimo) rankomis, vienintelė galima L. J. komos priežastis tai koma dėl smegenų hipoksijos, stranguliacijos (kaklo suspaudimo) pasėkoje. Objektyvių duomenų dėl tiesioginės tyčios nėra, kaltinamasis veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, fiziškai smurtavo bei paveikė nukentėjusiosios gyvybiškai svarbias kūno vietas ir organus, tarp veikos ir pasekmių priežastinis ryšys. Kaip paaiškino liudytojai, įvykio vieta pakankamai nuošali, nėra dažno žmonių judėjimo. Nenustatytos aplinkybės, kad prieš nukentėjusiąją būtų fiziškai smurtavę kiti asmenys. Kaltinamasis G. K. pripažino, jog su L. J. gyveno šeimyniškai apie 2 metus, tai patvirtina ir 2012-02-03 nuosprendžio faktinės aplinkybės, kad šie asmenys buvo sugyventiniai, G. K. linkęs fiziškai smurtauti prieš moteris, prieš sugyventinę. Teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog tiksliai visų aplinkybių neprisimena dėl girtumo.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129str.2d.3p.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu pripažino tik dalį fizinio smurto veiksmų, kurie nesusiję su pasekmėmis, neigė smaugęs sugyventinę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius smurtinius nusikaltimus, taip pat ir už nužudymą, už sugyventinės L. J. sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK paskutiniais metais nebaustas. Sodros duomenimis nėra informacijos apie draudėjus (t.1,b.l.140), darbo biržoje neregistruotas (t.1,b.l.141). Registruotas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrinės ligoninės konsultacijų kabinete nuo 1977-12-09, lankėsi VŠĮ Marių ligoninėje, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (t.1,b.l.167,174). Gyvenamosios vietos seniūno charakterizuojamas, jog gyvena su motina, pasiųstas darbo biržos atliko viešuosius darbus laiku ir gerai (t.1, b.l.172). Pakaltinamas. Atsižvelgiant į BK bendrosios dalies VIII skyriaus nuostatas, asmenybę, fizinio smurtavimo aplinkybes bei netiesioginę tyčią nužudant sugyventinę, skirtina bausmė sankcijos ribose artima vidurkiui. Šį labai sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal 2012-02-03 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuomet nubaustas laisvės atėmimu 2 m., bet pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1m.6mėn., todėl bausmės subendrintinos BK 64str.1d.,3d. iš dalies sudedant.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nužudytosios L. J. buvęs sutuoktinis K. J. pripažintas nukentėjusiuoju dėl turtinės bei neturtinės žalos ir civiliniu ieškovu. 2012-05-31 pareikštas civilinis ieškinys 2561 Lt (t.1,b.l.41) - 1500 Lt laidojimo išlaidos, 61 Lt kelionės išlaidos, 1000 Lt neturtinė žala. Nukentėjusysis, civ.ieškovas pateikė 3 kvitus - 61,50 Lt kelionės išlaidos, 552 Lt duobės iškasimas (t.1,b.l.47). 2012-07-24 patikslintas civilinis ieškinys (t.1,b.l.44), kuriame nukentėjusysis, civ.ieškovas papildomai nurodo, jog patyrė neturtinę žalą ne 1000 Lt, bet kartu su dukra S. J. patyrė 20000 Lt neturtinę žalą (t.1,b.l.45). Nukentėjusysis, civ.ieškovas nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, apie posėdį buvo informuotas ir nepageidavo dalyvauti, parodymai ir dokumentai perskaityti atliekant įrodymų tyrimą, šį civilinį ieškinį prašė tenkinti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Nukentėjusiojo, civ.ieškovo parodymuose užfiksuota, jog buvusią sutuoktinę laidojo paprašytas dukters, kuri išvykusi į užsienį (t.1,b.l.38,39).

Baudžiamojoje byloje nužudytosios duktė S. J. nebuvo apklausta ir nepareiškė civilinio ieškinio, ji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja ar civ.ieškove, todėl žalos atlyginimo klausimas spręstinas tik buvusio sutuoktinio atžvilgiu. Atitinkamai BPK 112str.1d. nustatyta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo pažymėtina, jog nužudytosios dukrai neužkertamas kelias ieškinį pareikšti CPK nustatyta tvarka.

CK 6.291 straipsnis nustato laidojimo išlaidų atlyginimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo, civ.ieškovo K. J. civ.ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi būtent jis palaidojo buvusią sutuoktinę bei turėjo išlaidų, 1561 Lt suma ne pilnai įrodyta dokumentais, tačiau ši suma reali ir atitinka įprastų laidotuvių išlaidas.

CK 6.284 straipsnis nustato atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, ir šio straipsnio 1 d. nurodyta, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atitinkamai CK 6.263 straipsnyje nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą, 1 dalyje - kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei 2 dalyje - žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos dydį 20000 Lt nukentėjusysis, civ.ieškovas K. J. nurodo bendrai su dukra, tačiau dėl šios pasisakyta aukščiau, todėl pripažintina ir atlygintina neturtinė žala K. J. 1000 Lt, atsižvelgiant į tai, jog K. J. ir L. J. ištuoka įregistruota 2011-11-05 (t.1, b.l.33), civ.ieškiniuose nenurodęs išsamiai aplinkybių ir duomenų būtent dėl didesnės moralinės žalos. Negyveno kartu kelis metus, nenustatytas tamprus ryšys ar bendravimas. Atsižvelgtina į tai, jog palaidojo buvusią sutuoktinę, turėjęs nemalonių išgyvenimų.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: L. J. drabužiai, įtariamojo G. K. drabužiai ir batai bei įvykio vietoje paimti daiktai saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje pagal kvitus Nr. 026326 ir Nr. 026339, kaip beverčiai sunaikintini (t.1 b.l. 69, 81).

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307-308 str.str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., nubausti laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios griežtesnės bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2012-02-03 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2012-12-20. Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomąjį kalinimą suėmimą nuo 2012-03-09 iki 2012-12-19.

Iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės suėmimo nekeisti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, priteisti iš G. K. 1561 Lt, ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš G. K. 1000 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: L. J. drabužius, G. K. drabužius ir batus bei įvykio vietoje paimtus daiktus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje pagal kvitus Nr. 026326 ir Nr. 026339, kaip beverčius sunaikinti.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.