- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-418-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. I. A., Kauno apskrities viršininko administracijos, O. M., Ž. K. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant pareiškėjai R. V., jos atstovui advokatui L. Mažonui, suinteresuoto asmens Z. I. A. atstovei advokatei V. Tarutienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. Sutkutei-Ambrazienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-370-97/2009 pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, O. M., Ž. K. A., Z. I. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. patikslintu pareiškimu (b.l.54-55) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. 1927–1940 metais nuosavybės teise valdė 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą; atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti dėl J. R. nuosavybės teise žemės sklypo valdymo nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. R. nuosavybės teise turėjo ir iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,57 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja paveldėjo. J. R. nuosavybės teise minėtą sklypą buvo įregistravęs. Tą faktą patvirtina žemės apskaitos žiniaraštis, Kauno apskrities archyvo pažyma ir liudytojų parodymai, kitų dokumentų išlikę nėra. Kadangi pareiškėja apie šį žemės sklypą sužinojo tik 2008 m., praleido terminą iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b.l. 154-158) pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjos R. V. 65,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateikta Kauno apskrities archyvo pažyma tiesiogiai neįrodo nuosavybės teisių į iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemę, nes ji sudaryta jau po to, kai nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nežinojo, jog archyve yra dokumentai apie tėvo žemę, nelaikytina nuo jos valios nepriklausančia objektyvia, svarbia aplinkybe, kuriai esant praleistas terminas galėtų būti atnaujintinas. Teismas daro išvadą, jog pareiškėja turėjo realią galimybę domėtis ir sužinoti apie archyve esančius dokumentus dėl tėvo žemės, bet buvo pasyvi ir net nebandė nustatytu laiku įgyvendinti savo teisių.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde (b.l. 160-162) nurodė, kad su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimu nesutinka. Pareiškėja nurodė, kad faktą, jog J. R. valdė minimą sklypą, įrodo byloje pateikti dokumentai ir liudytojų parodymai. Kadangi pareiškėja tvarkėsi dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo senelių žemę, jei būtų žinojusi, būtų kreipusis ir dėl tėvo turėtų žemių, tačiau to fakto nežinojo, todėl ir praleido nustatytą terminą. Tą faktą patvirtina liudytojų parodymai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (1t., b.l. 174-176) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apskrities archyvo išduotose pažymose nurodyti duomenys apie 1948 metais J. R. valdomą žemę, t. y. jau po žemės nacionalizacijos, todėl minėti dokumentai neįrodo, kad J. R. iki nacionalizacijos turėjo 2,57 ha žemės. Liudytojų parodymai nesutampa, yra prieštaringi, todėl jais remtis negalima. Kadangi pareiškėja teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad žinojo tėvą turint žemės, yra pakankamas pagrindas neatnaujinti praleisto termino nuosavybės teisių atkūrimui.
Suinteresuotasis asmuo Z. I. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (1t., b.l. 179-180) prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad nei viena archyvinė pažyma nepatvirtina, jog J. R. turėjo žemės sklypą nuosavybės teise. Teismas teisingai nustatė, kad svarbių priežasčių nenustatyta, todėl praleistas terminas negali būti atnaujinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimas turi būti panaikintas, nes yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
CPK 14 straipsnio 3 dalis ir CPK 266 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėja R. V. patikslintu pareiškimu (1t., b.l.54-55) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. 1927–1940 m. nuosavybės teise valdė 2,57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių planų (1t., b.l.25-26), pareiškėja turi tikslą atkurti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esančią žemę, kurią sudaro du sklypai (1,03 ha ir 1,54 ha ploto). Viename iš planų (1 t., b.l. 25) indeksu 13-28 yra pažymėta O. J. žemė. Iš šio plano matyti, kad žemė, kuri, pareiškėjos R. V. teigimu, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis priklausė J. R., iš dalies patenka į indeksu 13-28 pažymėtą O. J. žemę. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja R. V..
Prie civilinės bylos yra prijungta O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla. Joje yra duomenys, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu O. J. buvo atkurtos natūra nuosavybės teisės į 25,82 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš O. J. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančių planų matyti, kad atkuriant nuosavybės teises, buvo suformuoti du 8,40 ha ir 17,42 ha ploto žemės sklypai. O. J. 1996 m. sausio 15 d. mirė. Apeliacinės instancijos teismo išreikalauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (2t., b.l.8-9) patvirtina, kad 2002 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teisės į minėtus 8,40 ha ir 17,42 ha žemės sklypus yra įregistruotos E. S. vardu. Kadangi į dalį žemės, dėl kurios prašoma nustatyti turinį juridinę reikšmę faktą, yra atkurtos nuosavybės teisės O. J., į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu privalėjo būti įtraukta O. J. žemę paveldėjusi E. S., nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms arba pareigoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė buvo pareiškusi nuomonę, kad būtina išsiaiškinti, kas yra I. R. ir O. J. įpėdiniai, ir kad jie turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis. Apylinkės teismas dėl šios priežasties bylos nagrinėjimą atidėjo (teismo posėdžio protokolas, 1 t., b.l. 27-28). Gavęs pažymas iš Gyventojų registro tarnybos ir iš Panevėžio miesto 7-o notarų biuro (1t., b.l.41, 45) apie tai, jog O. J. yra mirusi, ir kad šiame notarų biure paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, teismas nepatikrino Nekilnojamojo turto registro duomenų, ir nenustatė asmens, paveldėjusio tą žemę, į kurią O. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Kadangi E. S. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta, darytina išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą sprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006), todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimas panaikinamas, perduodant bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.