- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- T-2330-966/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistajam A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno mieto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžiu A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismas 2009-09-08 nutartimi nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-09 nutartimi nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinius skundus atmetė.
Nuosprendis įsiteisėjo 2009-09-08. Teismo paskirta bauda sumokėta 2015-10-09 (3 t., b. l. 70).
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teisme 2015-12-02 gautas nuteistojo A. Ž. prašymas panaikinti jam teistumą. Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 335 str. akcentuojama, jog pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o BPK 336 str. 2 ir 3 d. nurodyta, kad jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendis, kuriuo jam buvo paskirta 6250 Lt bauda, įsiteisėjo 2009-09-08. nuosprendžiu paskirtą baudą buvo įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą. Be to, nuosprendyje buvo parašyta, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Tai reiškia, kad iki 2009-11-08 į Kauno apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą privalėjo sumokėti 6250 Lt, po to galėjo būti pradėtas priverstinis pinigų išieškojimas. Iš antstolio Regimanto Budreikos pateiktų dokumentų matosi, jog Kauno miesto apylinkės teismas, nelaukdamas, kol pasibaigs teismo nustatytas baudos sumokėjimo terminas, 2009-09-08 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-185-579, kuris buvo perduotas minėtam antstoliui, o šis savo ruožtu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0085/09/02488 bei ėmėsi priverstinai išieškoti iš jo 6250 Lt. Iki pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos datos baudos nesumokėjo, nes buvo paduoti du kasaciniai skundai, tikėdamas, jog jie bus patenkinti, o baudžiamoji byla bus nutraukta. Apylinkės teismo nuosprendžio vykdymas iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme nebuvo sustabdytas, todėl prasidėjo priverstinis baudos išieškojimo procesas. Į antstolio R. Budreikos sąskaitą 2010-01-22 įnešė 250 Lt, po to periodiškai į tą pačią sąskaitą mokėdavo įvairias sumas, ir 2012-06-22 įnešė 1000 Lt, sumokėtos baudos suma buvo 6147,50 Lt. 2013-01-25 į antstolio sąskaitą papildomai įnešė 710 Lt. Teigia, kad jeigu antstolis būtų jam teikęs ataskaitas apie tai, kiek ir kam naudoja jo pervestus pinigus, 2013-01-25 įneštoji suma būtų buvusi didesnė. Po šios įmokos į antstolio sąskaitą iš viso buvo įnešęs 6857,50 Lt. Tačiau antstolis R. Budreika vykdomosios bylos neužbaigė, kadangi dalies jo sumokėtų pinigų jis į VMI baudų surinkimo sąskaitą nepervedė, juos panaudojo vykdymo išlaidoms kompensuoti. 2012-06-01 vykdymo išlaidų apskaičiavime esanti nuoroda, kad tą dieną iš jo sumokėtų pinigų nebuvo išieškotos vykdymo išlaidos yra netiksli, nes iš kito dokumento matosi, jog 2012-02-22 ir 2012-03-29 dalį jo sumokėtų pinigų R. Budreika pervedė į savo sąskaitą. Dėl šios priežasties 2015-10-03 buvo priverstas į antstolio sąskaitą įnešti dar 168,41 Eur, iš kurių 88,74 Eur antstolis pervedė į VMI sąskaitą, o likusią dalį panaudojo vykdymo išlaidoms padengti. Po šių piniginių operacijų 2015-10-28 antstolis R. Budreika priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti Kauno apylinkės teismui, nes vykdymas, anot jo, buvo visiškai baigtas. Formaliai vertinant su baudos sumokėjimu susijusią situaciją gali pasirodyti, kad bauda buvo sumokėta tik 2015-10-03 arba net 2015-10-09, kada antstolis 88,74 Eur pervedė į VMI sąskaitą, jog tik tą dieną jis atliko skirtą bausmę. Mano, kad toks požiūris būtų neteisingas. Pagal BK 47 str. 1 d. bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais, o teismas jam buvo paskyręs 6250 Lt baudą, būtent šią sumą jis ir privalėjo sumokėti kaip skirtąją bausmę. Baudžiamieji įstatymai nenumato, jog bausmė gali padidėti, jeigu nuteistasis jos neįvykdo nustatytu laiku. Priešingai, BK 47 str. 6 ir 7 d. bei 65 str. analizė demonstruoja, kad bauda atitinkamomis sąlygomis gali būti pakeista kita bausme, tačiau jos suma negali būti didesnė nei ta, kuri buvo nustatyta apkaltinamajame nuosprendyje. Šios aplinkybės rodo, jog nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis paskirtą baudą sumoka gera valia, ar bauda išieškoma priverstine tvarka, jos dydis negali pasikeisti. Dėl to, 2013-01-25 sumokėjęs 710 Lt padengė visą jam skirtą baudą, o tai reiškia, kad bausmę atliko 2013-01-25. Prašo, vadovaujantis BK 97 str. 7 d., BPK 363 str., panaikinti teistumą, suėjus 2014-07-25 pusei teistumo termino. Nurodo, jog iki nusikalstamos veikos, dėl kurios įvykdymo teismas pripažino kaltu, jis nebuvo teistas, turėjo šeimą. Po bausmės atlikimo nepažeidė baudžiamųjų įstatymų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, laikėsi įstatymų, dirbo, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiuo metu yra tos pačios įmonės (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas, atsiliepimai apie jo darbinę veiklą yra tik teigiami, taip pat yra asociacijos (duomenys neskelbtini) Vietos veiklos grupės pirmininkas, asociacijos (duomenys neskelbtini) vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. Ž. savo prašymą palaikė ir prašė atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes panaikinti teistumą, suėjus pusei termino. Nurodė, kad nuosprendžiu paskirtą baudą turėjo sumokėti per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas anksčiau, todėl buvo pažeistos jo teisės. Per skirtą 2 mėnesių laiką savanoriškai sumokėti baudą baudos nesumokėjo, nes neturėjo galimybių. Prasidėjus priverstiniam išieškojimui, baudą antstoliui mokėjo dalimis. 2013-01-25 padaręs paskutinį mokėjimą, galvojo, kad bauda jau sumokėta. Antstolis jam nepasakė, kad dar išieškomos ir antstolio vykdymo išlaidos. Praėjus 3 metams sužinojo, kad dar yra nesumokėtas likutis 88 Eur, kuriuos sumokėjo – 2015-10-09. Jis suklydo, be to, nebuvo tinkamai informuotas antstolio dėl išieškotų sumų paskirstymo, tačiau prašo, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, laikyti, kad bauda sumokėta prieš 3 metus ir panaikinti jam teistumą, kadangi dėl turimo teistumo turės atsisakyti pareigų, į kurias yra išrinktas. Antstolio veiksmų dėl per anksti pradėto baudos išieškojimo vykdymo bei vykdymo išlaidų nepagrįstumo neskundė.
Prokuroras siūlė prašymo netenkinti. Nurodė, kad nuteistasis nuteistas 2009-06-04, visą baudą sumokėjo tik 2015-10-09, todėl galimybė taikyti BK 97 str. 7 d. atsiras tada, kai sueis ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti nuteistajam teistumą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei. Teistumo atsiradimo, trukmės, jo išnykimo bei kitus su teistumu susijusius klausimus reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 97 straipsnis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y., turinčiais teistumą pripažįstami tik tie asmenys, kurie nuteisti už bet kokio sunkumo tyčinio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą.
A. Ž. 2009-06-04 teismo nuosprendžiu pripažintas ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d. (už melagingų parodymų davimą) padarymą, 50 MGL (6250 Lt) bauda. Šis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), dėl to asmenys nuteisti už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą laikomi turinčiais teistumą trejus metus nuo realaus bausmės atlikimo (BK 97 str. 3 d. 3 p. a pp.).
BK 97 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Nuteistajam teistumo panaikinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 97 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti teistumo panaikinimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Ž. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2015-10-09 (3 t., b. l. 70), dėl to teistumo terminas jam skaičiuojamas nuo šio laiko. Tokiu būdu, A. Ž. teistumas, pagal minimą teisės normą, baigtųsi 2018-10-09.
Nuteistasis nurodė, kad priverstinis baudos išieškojimo procesas buvo pradėtas per anksti, nes vykdomasis raštas buvo išduotas nuosprendžio įsiteisėjimo dieną 2009-09-08, kai jis dar turėjo 2 mėnesius baudą sumokėti gera valia. Kadangi teismas jam buvo paskyręs 6250 Lt baudą, būtent šią sumą jis ir privalėjo sumokėti kaip skirtąją bausmę, o baudžiamieji įstatymai nenumato, jog bausmė gali padidėti, jeigu nuteistasis jos neįvykdo nustatytu laiku. Jis suklydo, manydamas, kad visą baudą sumokėjo 2013-01-25, nes antstolis nepasakė, kad dar reikia sumokėti antstolio vykdymo išlaidas, todėl prašo laikyti, kad bauda sumokėta prieš 3 metus ir panaikinti jam teistumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nuostatomis, kuriomis vadovaujantis antstolis vykdo priverstinį baudos išieškojimą (BVK 24 str. 4 d.), pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.). Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.). CPK 753 straipsnyje nurodoma, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą, ir neišieškojus visos skolos ir vykdymo išlaidų padengimui reikiamos sumos, pirmiausia turi būti padengiamos vykdymo išlaidos antstoliui, kurios antstoliui susidarė atliekant priverstinius išieškojimo veiksmus, o vėliausiai dengiama skola ir atlyginimas antstoliui, kuris paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai. Atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas, teismas pažymi, kad įstatymų normose nėra imperatyviai nurodyta, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškomos tik visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, nėra detalizuota, kokioje vykdymo proceso stadijoje vykdymo išlaidas iš skolininko antstolis gali išieškoti. Todėl atmestini, kaip nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl to, kad antstolis turėjo užbaigti vykdymą jam sumokėjus baudos sumą, o dėl išieškotų vykdymo išlaidų padidėjo jam paskirta bauda. Nors nuteistasis nurodė, kad apie vykdymo išlaidų išieškojimą iš jo mokamų sumų sužinojo tik 2015 m. spalio mėnesį, tačiau iš jo pateikto antstolio R. Budreikos sąskaitos išrašo (b. l. 46) matyti, kad jis apie tai, kad antstolis nuskaičiuoja dalį jo mokamų sumų vykdymo išlaidoms padengti, žinojo jau 2013 m. sausio 25 d., kadangi tą dieną pervedė į antstolio sąskaitą pinigų sumą, viršijančią jo turimą sumokėti baudą. Nors nuteistasis nurodė, kad antstolis jo laiku neinformavo apie vykdymo išlaidų ieškojimą, tačiau iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis antstolio veiksmų dėl per anksti pradėto baudos išieškojimo vykdymo bei vykdymo išlaidų nepagrįstumo neskundė, todėl ir teismas dėl antstolio veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo nepasisako, kadangi tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas ((duomenys neskelbtini) str., 611 str.).
Pažymėtina, jog suėjus įstatyme numatytam laikui, šiuo atveju 3 metams, ir asmeniui nepadarius naujų nusikalstamų veikų, teistumas išnyksta savaime, tam nereikalingas nei teismo, nei kurios kitos valstybės institucijos sprendimas, nei oficialus teistumo išnykimo faktą patvirtinantis dokumentas.
Atsižvelgiant į tai, kad po A. Ž. bausmės atlikimo pabaigos (2015-10-09) nepraėjo pusė teistumo termino, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.