- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- I3-8050-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03018-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecohumus”
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ecohumus” skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ecohumus” (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko pareiškėjos planinį patikrinimą veiklos vykdymo vietoje ir 2023-10-13 surašė patikrinimo aktą Nr. PA-4560 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Nurodo patikrinimo akto turinį. Pažymi, kad atsakovas 2023-11-17 skyrė pareiškėjai 4000 Eur baudą. Atkreipia dėmesį, jog nauja Įmonės vadovė, pradėjusi įmonei vadovauti tik 2023-05-11 ir dar nespėjusi susipažinti su visais įmonės valdymo aspektais, kas lėmė praleistus terminus pateikti Departamento reikalaujamus dokumentus.
Teigia, jog žalos gamtai nepadaryta, pareiškėja nevykdo jokios aplinką teršiančios veiklos. Atvirkščiai - Įmonė perdirba kitų gamybos subjektų tiekiamas biodegraduojančias gamybines atliekas, taip prisidėdama prie aplinkos gerinimo ir švarinimo. Akcentuoja, jog Įmonės padėtis sunki, nepakanka uždirbamų lėšų laiku mokėti atlyginimus darbuotojams, todėl papildomos sąnaudos Departamento paskirtai baudai sumokėti padarytų Įmonės labai sunkią padėtį, iškiltų Įmonės išlikimo pavojus. Tvirtina, jog atsakovas skyrė baudą už neteisingai apskaičiuoto garanto sumos neturėjimą. Laiko, jog Departamentas skyrė baudą už neįvykdytą prievolę, kurios pareiškėja ir neturėjo vykdyti.
Teismas 2024-03-20 nutartimi suformulavo reikalavimą, kuris skunde nenurodytas, jog pareiškėja prašo panaikinti atsakovo 2023-11-17 nutarimą pažeidimo byloje Nr.J26-1396/2023 (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 33 str. 5 d.).
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundą, prašė panaikinti 2023-11-17 nutarimą arba sušvelninti paskirtą baudą, nes iš dalies pažeidimą pripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodo, jog Patikrinimo akto turinį. Pažymi, jog pareiškėjai 2023-10-19 buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 85¹ straipsnio 1 dalyje. 2023-11-17 nutarimu už pareiškėjos padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje paskirta ekonominė sankcija – 4000 Eur.
Akcentuoja, jog iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja neneigia padaryto pažeidimo, tik ginčija Nutarimo dalį dėl skirtos ekonominės sankcijos proporcingumo (baudos švelninimo). Nurodo AAĮ nuostatas (2 straipsnį, 35 straipsnį). Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai už padarytą pažeidimą buvo skirta minimali ekonominė sankcija, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes. Paaiškina, jog priimant Nutarimą buvo vadovautasi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad Įmonė prisipažino ir neginčija padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo.
Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2016-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, sudarančių pagrindą paskirti mažesnę baudą, nei nustatyta minimali; nepateikė rašytinių įrodymų, jog pareiškėjos finansinė padėtis labai sunki, jog ji negalėtų sumokėti paskirtos sankcijos.
Argumentuoja, jog nors pareiškėja prie skundo pateikia sudarytą 2023-11-09 laidavimo draudimo sutartį, tačiau tai nepanaikina atsakomybės dėl 2023-10-19 protokole nustatyto pažeidimo. Paaiškina, jog pareiškėjai sankcija skirta už tai, jog patikrinimo metu nepateikė Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos). Atkreipia dėmesį, jog baudos skyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai)
Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Departamento 2023-11-17 nutarimo pažeidimo byloje Nr.J26-1396/2023, kuriuo pareiškėjai skirta 4000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš 2023-10-23 patikrinimo akto Nr. PA-4560 nustatyta, jog Departamentas 2023-09-15 – 2023-10-12 atlikto planinio UAB „Ecohumus”, esančios (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė nėra pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdo veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą Įmonės bankroto atveju. Pažymėta, jog tokiu būdu Įmonė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalį; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-08-17 įsakymo Nr. D1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo” 20 punktą.
Departamento 2023-10-19 juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu nurodyta, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje – Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas.
Departamento 2023-11-17 nutarimu už anksčiau aptartą pareiškėjos padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Atliekų tvarkymo įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta ekonominė sankcija – 4000 Eur.
Pareiškėja Departamento 2023-11-17 nutarimą ginčija nurodydama tokius argumentus: žalos gamtai nepadaryta, pareiškėja nevykdo jokios aplinką teršiančios veiklos; terminas praleistas dėl to, kad Įmonei pradėjo vadovauti nauja vadovė, kuri nespėjo susipažinti su visais įmonės valdymo aspektais; Įmonės padėtis sunki, todėl papildomos sąnaudos Departamento paskirtai baudai sumokėti padarytų Įmonės labai sunkią padėtį, iškiltų Įmonės išlikimo pavojus; atsakovas skyrė baudą už neteisingai apskaičiuoto garanto sumos neturėjimą, t. y. už neįvykdytą prievolę, kurios pareiškėja ir neturėjo vykdyti. Įvertinus pareiškėjos skundo turinį, paaiškinimus, sprendžiama, kad pareiškėja iš esmės tik prašo ekonominę sankciją švelninti, sumažinant paskirtos baudos dydį.
Ginčo santykius ir kitus visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje iš esmės reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, kuris nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, būtinas Lietuvos Respublikai būdingos biologinės įvairovės, ekologinių sistemų bei kraštovaizdžio, užtikrinančio sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą, išsaugojimui. Aplinkos apsaugos įstatymas taip pat nustato juridinių bei fizinių asmenų atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos, įtvirtina nuostatas dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis). Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55-128¹ straipsniuose (Aplinkos apsaugos įstatymo 36 str.).
2023 m. rugsėjo 15 d. – 2023 m. spalio 12 d. atlikto planinio UAB „Ecohumus“ (toliau – Bendrovė), esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu (2023 m. spalio 13 d. patikrinimo aktas Nr. PA-4560) nustatyta, kad Bendrovė nėra pateikusi Aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdo veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų Elektroninio dokumento nuorašas priemonių finansavimą Bendrovės bankroto atveju. Tokiu būdu Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 11 straipsnio 2 ir 3 dalį; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-08-17 įsakymo Nr. D1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ (aktuali redakcija pažeidimo padarymo dienai) 20 punktą. 2023-10-19 Bendrovei, atstovaujamai direktorės G. G., buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 851 straipsnio 1 dalyje – Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas. 2023-11-17 nutarimu už Pareiškėjos padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje paskirta ekonominė sankcija – 4000 Eur. Pareiškėja neginčija padaryto pažeidimo.
AAĮ 50 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba; 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba; 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.
Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 1 dalimi skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (AAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (AAĮ 51 straipsnio 3 dalis). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija įvertinusi teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimą konstatuoja, kad Departamentas skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją už aukščiau šiame sprendime paminėtų teisės aktų pažeidimus, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, teisingai kvalifikavo padarytus pažeidimus, atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtos ekonominės sankcijos dydis neprieštarauja AAĮ nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pvz., LVAT 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-03-21 nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas”, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas). LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjai už padarytus Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą paskyrė ekonominės sankcijos minimumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, pareiškėjos finansinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad paskirtos 4000 Eur dydžio baudos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka paskirti mažesnio dydžio baudą. Nustatant ekonominės sankcijos dydį, sprendžiama, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį ne tik pažeidimą padariusiam asmeniui, bet ir kitiems juridiniams asmenims. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė UAB „Ecohumus“ yra 2000 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Ecohumus“ skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J26-1396/2023“, UAB „Ecohumus“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 4000 Eur baudą sumažinti ir paskirti UAB „Ecohumus“ 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.