- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-30
- Bylos Nr.
- N-575-2203-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. gegužės 8 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, už tai, kad V. B. 2008 m. gegužės 8 d., 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį pravažiavo kelio ženklą „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedo 303 punkto reikalavimus. V. B. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą jam paskirta 100 Lt bauda.
II.
V. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
V. B. nurodė, jog pažeidimo neginčijo, nors važiuodamas jokio draudžiančio ženklo nepastebėjo, manė, kad tai nutiko dėl išsiblaškymo ir su pareigūnais nenorėjo konfliktuoti. Tačiau po to pastebėjo, kad kelio ženklas pritvirtintas nepastebimoje vietoje (jo važiavimo krypčiai) – aukštai ant stulpo, dengiamas šalia augančio medžio šakų, todėl esant tamsiam paros metui ir prastam apšvietimui toje vietoje, jis ženklo pastebėti negalėjo. Teigė, kad net ir šviesiu paros metu ženklas praktiškai nepastebimas net 10 m atstumu, privažiavus arčiau, jo neįmanoma pastabėti, nes ženklo pritvirtinimo aukštis nuo žemės paviršiaus – apie 3,5 m, todėl matomumas ribojamas dėl automobilio konstrukcijos, jo negali apšviesti ir automobilio žibintai. Manė, kad ženklas pastatytas netinkamai ir jo pastatymas prieštarauja 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje priimtos Kelio ženklų ir signalų konvencijos 6 straipsniui, kur numatoma, kad kelio ženklas turi būti statomas taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Taip pat numatoma, kad eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti. Nurodė, kad šiuo atveju to padaryta nebuvo.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi V. B. skundo netenkino.
Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pateiktais įvykio pažeidimo padarymo vietos schemomis, fotonuotraukomis, kurie sutinkamai su ATPK 256 straipsniu pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Šiais įrodymais teismas neturėjo pagrindo abejoti, juos pripažino patikimais, todėl laikė, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. 2008 m. gegužės 8 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį pravažiavo kelio ženklą „Motorinio transporto eismas draudžiamas“, tuo pažeidė KET 1 priedo „Kelio ženklai“ 303 punkto reikalavimus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kai protokolas nesurašomas, surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus tai, kad padarytas pažeidimas ATPK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra šiurkštus. Teismas pažymėjo, kad V. B. ir jo prašyta apklausti liudytoja A. G., kuri yra jo draugė ir patvirtino V. B. versiją, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą, jų parodymai ir V. B. iškelta versija, kad jis yra nubaustas neteisingai, nes kelio ženklo nesimatė iš po medžių šakų, vertintini kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste. Apžiūrint pateiktą įvykio vietos schemą V. B. paaiškino, kad jis įvažiavo, kaip ir schemoje nurodyta automobilio važiavimo kryptimi (3), tačiau pasuko į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) ir tik iš šios aikštelės suko į apžvalgos aikštelę, todėl kelio ženklo „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ matyti nebuvo iš po medžio šakų, o žiūrėti, kokie kelio ženklai išdėstyti jam iš kairės jis neprivalėjo, kad kelio ženklo nesimatė, jis įrodo pateikdamas nuotraukas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nutarimo surašymo metu V. B. pastabų neįrašė, ir pasirašė, kad padaryto pažeidimo neginčija. Tai įrodo, kad pažeidėjas sutiko su pažeidimu ir padarytas pažeidimas abejonių nesukėlė. Liudytojas Kastytis Mickus teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo kelio ženklas įrengtas tinkamai ir atvažiuojant puikiai matosi, todėl rašant nutarimą pažeidėjas net nesiginčijo, o su pažeidimu visiškai sutiko, pažeidėjo pateiktoje fotonuotraukoje kelio ženklas nufotografuotas iš kitos pusės. Teismo manymu, išanalizavus įvykio schemos planą aiškiai matosi automobilio judėjimo kryptis (pažymėta skaičiumi 3), įsukus iš (duomenys neskelbtini) ir važiuojant link automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), draudžiantis įvažiuoti į apžvalgos aikštelę kelio ženklas aiškiai matosi (pažymėtas schemoje skaičiumi 1), kad kelio ženklas atvažiuojant matosi gerai, įrodo ir prie schemos pateiktos fotonuotraukos. Teismas pažymėjo, jog netikėti liudytojo parodymais ir byloje pateikta medžiaga nėra jokio pagrindo. Akcentavo, jog tai, kad V. B. nežiūrėjo į kelyje esančius ženklus ir įvažiuodamas į apžvalgos aikštelę neįsitikino, kad tai yra draudžiama, nuo atsakomybės jo neatleidžia. Teismas laikė, kad paskirtoji nuobauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. V. B. padarė pažeidimą turėdamas galiojančias administracines nuobaudas už tokios pačios rūšies pažeidimus, tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jokių kitų naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos lengvinančiomis pažeidėjo atsakomybę arba išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti paskirtos nuobaudos sumažinimą, V. B. savo skunde nenurodė.
IV.
V. B. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti.
V. B. nurodo, jog pažeidimas buvo padarytas tamsiu paros metu, kas ir buvo esminė kliūtis pastebėti netinkamai įrengtą ženklą. Pažymi, jog kelio ženklo, esančio kairėje pusėje ir esančio ties keliu, kuriuo jis nevažiavo ir neketino važiuoti, jis neprivalėjo pastebėti, nes teisės aktai neįpareigoja vairuotojo matyti visų kelio ženklų. Kad ženklas prastai matosi atvažiuojant ir sukant į apžvalgos aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) pusės, matosi iš pateiktų nuotraukų, kurių autentiškumo neginčijo ir liudininkas K. Mickus. Nurodo, jog policijos įvykio vietos schemoje jo automobilio važiavimo kryptis parodyta ne visai tinkamai, to nepaneigė ir policijos pareigūnai, tačiau teismas rėmėsi Giedriaus Petrausko paaiškinimu, kad kelio ženklą jis turėjo matyti iš anksto žiūrėdamas į kairę, prieš įvažiuodamas ir apsisukdamas automobilių aikštelėje. Taip pat pažymi, kad tikėjosi apginti visuomenės interesą, kadangi ženklas yra įrengtas netinkamai. Pažymi, jog teismas parodė išankstinį nepasitikėjimą liudytojos A. G. atžvilgiu. Mano, kad tas faktas, jog jis neginčijo pažeidimo vietoje, neįrodo, kad kelio ženklas buvo įrengtas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET (pažeidimo padarymo metu galiojusi akto redakcija) 52 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad V. B. 2008 m. gegužės 8 d. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį, įvažiavo į šio kelio ženklo galiojimo zoną. Kelio ženklu Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ yra draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas, išskyrus motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. V. B. iš esmės neneigia, kad jis įvažiavo į kelio ženklo Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, tačiau jam inkriminuotą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą neigia teigdamas, jog jis nepastebėjo kelio ženklo, kadangi jis buvo pritvirtintas sunkiai pastebimoje vietoje, o teisės aktai neįpareigoja vairuotojų matyti visų kelio ženklų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateiktos įvykio vietos schemos (b. l. 33) bei fotonuotraukų (b. l. 34 – 35) matyti, jog įsukus iš (duomenys neskelbtini) ir važiuojant link automobilių aikštelės (duomenys neskelbtini), kelio ženklas, draudžiantis motorinio transporto eismą į apžvalgos aikštelę, matosi. Tai patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas K. Mickus (b. l. 28 – 30). Kaip nurodo V. B., jis atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) pasuko į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir tik iš šios aikštelės suko į apžvalgos aikštelę, todėl kelio ženklo iš tos pusės nematė pro medžio šakas (b. l. 6 – 7). Tačiau, pats apeliantas neneigia, jog pirmiausia atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija sutinka, jog V. B. turėjo galimybę įsitikinti, kad pastatydamas automobilį atitinkamoje vietoje, nepažeis KET, o tai, kad apsisukęs automobilių aikštelėje ir įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai draudžiama, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Eismo dalyvių pareiga mokėti ir laikytis KET yra numatyta tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 7 straipsnio 1 dalyje, tiek KET 51 punkte.
Pažymėtina, kad V. B. inkriminuotas pažeidimas gali būti padaromas ne tik tyčia. ATPK 11 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad V. B., pastatydamas automobilį apžvalgos aikštelėje, būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, nenumatė, kad pažeidžia KET reikalavimus, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas minėtais veiksmais padarė teisės pažeidimą iš neatsargumo, tačiau tai nepašalina jo atsakomybės.
Apeliaciniame skunde V. B. taip pat nurodo, kad toks kelio ženklų statymas, koks yra nagrinėjamoje byloje, pažeidžia Kelio ženklų ir signalų konvencijos (priimtos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje) 6 straipsnio reikalavimus statyti ženklus taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti.
Nagrinėjamu atveju aptariamas ženklas yra pastatytas eismo krypties kelio pusėje, aiškiai matomas nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojams, o dėmesingas vairuotojas gali jį pastebėti ir sukdamas iš (duomenys neskelbtini) pusės. Pastebėtina, jog vairuotojas, pastatęs transporto priemonę minėto ženklo veikimo zonoje apžvalgos aikštelėje turi realią galimybę ir pareigą įsitikinti, ar savo veiksmais nepažeidžia KET. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ženklas „Motorinio transporto eismas draudžiamas“, pastatytas nepažeidžiant minėtų Konvencijos nuostatų, todėl apelianto argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. B. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.