Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-06-16 · Byla Nr. ATP-82-174/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-04-19Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-06-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
ATP-82-174/2011
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00248-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Advokatai
Edvardas Staponkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-82-174/2011Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00248-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. (R. G.) atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3 000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. G. paskirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2011 m. balandžio 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 2 d. 12 val. 30 min. Šilutės r., Žemaičių Naumiestyje, Laisvės g. 21, vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga , neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to kliudė stovinį automobilį ir jį apgadino, tačiau apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais R. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-04-19 nutarimu R. G. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. G. atstovas advokatas E. Staponkus prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teigia, jog, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, R. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog teismas visiškai netyrė R. G. kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementų. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardos teismų praktiką analogiškose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo. Šioje byloje yra labai svarbu aiškiai nustatyti, kokio pobūdžio sugadinimai eismo įvykio metu buvo padaryti automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu padaryti apgadinimai nežymūs, o jų objektyviai vertinant R. G. galėjo nepastebėti arba dėl to kyla pagrįstos abejonės, tokiu atveju galima pagrįstai teigti, kad R. G. veiksmuose nėra tyčios, ir jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas pažymi, kad iš administracinės bylos medžiagos neaišku, kokio pobūdžio apgadinimai eismo įvykio metu buvo padaryti automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės techninės apžiūros aktuose yra lakoniškai apibūdinti automobilių sugadinimai, apžiūrint automobilius jie nebuvo fotografuojami, nepaimti dažų pėdsakai, kurie turėtų reikšmės nustatant automobilių sugadinimų pobūdį bei mastą. Iš 2011-04-02 eismo įvykio vietos schemos taipogi visiškai neaišku, kokie buvo automobilių apgadinimai, koks jų pobūdis bei mastas. Automobilio „Volkswagen Passat“ savininkas V. M. savo paaiškinime taip pat tik lakoniškai nurodė pamatęs, jog apgadintas jo automobilio galinis buferis bei galinis kairės pusės žibintas. Tačiau, apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis, teismui nėra galimybės objektyviai ir pagrįstai įvertinti, kokio pobūdžio apgadinimai buvo padaryti automobiliui „Volkswagen Passat“, tai turi labai didelės reikšmės vertinant aplinkybę, ar R. G. galėjo nepastebėti automobilio apgadinimų. Dėl to, apeliantas teigia, šioje situacijoje negalima pagrįstai paneigti R. G. tvirtinimų, kad jis galėjo nepastebėti minėto automobilio sugadinimų ir dėl to kyla pagrįstų abejonių. Šiuo atveju sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro rerum principu, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Jeigu šiuo atveju nebus pašalintos abejonės dėl R. G. tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, tai turėtų būti vertinama pastarojo naudai ir tai reikštų, kad jis nepadarė administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, minėta abejonė galėtų būti paneigta tik paskiriant automobilių autotechninę ekspertizę, kurią atlikus paaiškėtų, kokie automobilių sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, koks jų pobūdis, ir atsižvelgiant į tai būtų galima teismui objektyviai bei pagrįstai įsitikinti, kad R. G. galėjo nepastebėti automobilio „Volkswagen Passat“ sugadinimų. Be to, apelianto įsitikinimu, šioje situacijoje R. G. sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos būtų nelogiškas bei neprotingas, nes jis eismo įvykio metu vairavo automobilį blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir kadangi jo automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis dėl šio eismo įvykio nebūtų patyręs jokių materialinių nuostolių. Taigi sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo jokio motyvo, tai yra reikšmingas dalykas darant tam tikrą teisės pažeidimą, nes motyvas yra „varomoji“ pažeidimo darymo jėga, kurį nustačius ar nenustačius (kaip šiuo atveju) ir tai įvertinus, galima objektyviai nustatyti padaryto teisės pažeidimo subjektyvinę pusę.

Be to, R. G. atstovas atkreipia teismo dėmesį į R. G. elgesį eismo įvykio metu bei po jo. Pajutęs smūgį R. G. išlipo iš automobilio bei apžiūrėjo abu automobilius. Maža to, jis iš karto iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes 5 minutes laukė šeimininko, tačiau nesulaukęs pastarojo ir manydamas, kad nieko reikšmingo neatsitiko, nuvažiavo, tačiau nuvažiavęs apie kilometrą sugrįžo į eismo įvykio vietą. Tokia R. G. elgsena patvirtina, kad jis sąmoningai nesišalino iš eismo įvykio vietos, nuvažiuodamas nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, nes automobilio sugadinimų nepastebėjo. Be to, teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį į R. G. administracinėje byloje pateiktų paaiškinimų nuoseklumą, neprieštaringumą, tai rodo, kad jis apie įvykio aplinkybes davė nuoširdžius bei teisingus paaiškinimus. R. G. pozicija užfiksuota jo 2011-04-02 paaiškinime, Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato patrulių R. Jokšo bei D. Mickevičiaus 2011-04-02 tarnybiniuose pranešimuose, 2011-04-08 prašyme apie administracinės bylos dėl Šilutės rajono PK patrulio 2011-04-02 Nr. F218301 protokolo bei 2011-04-12 teismo posėdžio protokole.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad nebuvo paimti visų asmenų paaiškinimai, kurie turi reikšmės administracinės bylos nagrinėjimui. Reikšmingų bylai aplinkybių gali nurodyti R. G. žmona, nes ji buvo kartu su vyru automobilyje įvykio metu, todėl žino bylai svarbias aplinkybes ir ją būtina apklausti.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad nors nagrinėjant administracinę bylą Šilutės rajono apylinkės teisme R. G. buvo išaiškintos jo teisės, tačiau jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesugebėjo tinkamai jomis pasinaudoti, todėl neprašė teismo apklausti kaip liudytoją žmoną bei paskirti autotechninę ekspertizę. R. G. teisinių sąvokų nesuvokimą puikiai iliustruoja jo duoti parodymai nagrinėjant administracinę bylą teisme, nes iš pradžių jis teigė: „supratau, kad padariau autoįvykį“, po to detalizuodamas savo parodymus tvirtino: „... kai apžiūrėjau automobili „WV Passat“ ir nepastebėjau sugadinimų...“, tai rodo, kad R. G. nesuprato padaręs autoįvykį, nes autoįvykis traktuotinas tik tuomet, kai yra padaromi automobilio sugadinimai. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, jog kaltės įrodinėjimo našta tektų ne galimam pažeidėjui, bet pareigūnams, įgaliotiems nagrinėti administracines bylas, bei pareigūnams, įgaliotiems rinkti administracinės bylos medžiagą. Todėl, apelianto teigimu, šiuo atveju teismas savo iniciatyva, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, kilusias dėl R. G. kaltės, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, turėjo paskirti autotechninę automobilių ekspertizę bei apklausti R. G. žmoną. Tačiau teismas to nepadarė, priešingai – nutartyje reziumavo, jog R. G. visiškai prisipažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nors, kaip minėta, R. G. neigė, jog žinodamas, kad buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Passat“, pasišalino iš įvykio vietos. Šiuo atveju nesuprantama tokia teismo pozicija ir kodėl visiškai nebuvo tiriama kaltės forma. Dėl to teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutarties dalis dėl R. G. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta. Kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti reikia surinkti ir įvertinti naujus įrodymus – paskirti automobilių autotechninę ekspertizę, apklausti kaip liudytoją R. G. žmoną L. G., todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-04-19 nutartis turi būti panaikintina ir byla perduota tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

R. G. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. R. G. atstovo advokato E. Staponkaus apeliaciniame skunde R. G. kaltės klausimas padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nekeliamas, tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo R. G. veikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. G. vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju R. G. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad R. G. yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo atstovaujamasis yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi, nors ir kliudė šalia stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“, tačiau sugadinimų nepastebėjo ir palaukęs apie 5 minutes nuvažiavo, tačiau nuvažiavęs apie 1 kilometrą grįžo į įvykio vietą įsitikinti, ar viskas gerai, todėl, apelianto teigimu, R. G. be pagrindo yra nubaustas kaip vairuotojas, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad abejonių dėl R. G. tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nėra. Tai, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 119, 231.1, 231.3, 234 punktų reikalavimus, dėl to atsitrenkė ir apgadino automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK policijos pareigūnų R. Jokšo bei D. Mickevičiaus tarnybiniai pranešimai (b. l. 13,14), V. M., T. T. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 10, 11), transporto priemonių „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktai (b. l. 8, 9) ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys (b. l. 15).

Nors R. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tvirtino, tai akcentuojama ir jo atstovo apeliaciniame skunde, jog jis, nors ir suprato, kad važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį, tačiau apžiūrėjęs kliudytą ir savo automobilius jokių apgadinimų nepastabėjo, tačiau, priešingai R. G. ir jo atstovo tvirtinimui, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalia stovėjęs automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kliudytas pakankamai stipriai – apgadintas šios transporto priemonės galinis buferis, galinis kairės pusės žibintas, tai nurodyta transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 9), automobilio savininko V. M. rašytiniame 2011-04-02 paaiškinime (b. l. 10), policijos pareigūnų R. Jokšo ir D. Mickevičiaus tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13, 14), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 15). Įvykio metu taip pat buvo apgadintas ir R. G. vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – apgadintas šios transporto priemonės galinis buferis, dešinės pusės galinis sparnas, sugadinimai, kaip ir automobilio „Volkswagen Passat“, prasideda nuo žemės 40 cm iki 75 cm.

Apgadinto automobilio „Volkswagen Passat“ savininkas V. M. 2011-04-02 paaiškinime nurodė, jog būdamas parduotuvėje išgirdo automobilio signalizaciją ir pažiūrėjęs pro parduotuvės langą pamatė, kad mirksi jo automobilio žibintai, pamatė nuvažiuojantį raudonos spalvos automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės pamatė apgadintą savo automobilio galinį buferį ir galinį kairės pusės žibintą. Apžiūrint automobilį, iš parduotuvės išėjo pardavėjas, jis taip pat nurodė matęs, kad į jo automobilį atsitrenkė minėtas „Ford Focus“ automobilis (b. l. 10).

T. T. 2011-04-02 paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną dirbo parduotuvėje, 2011-04-02, apie 12.30 val., pro langą matė, kaip raudonos spalvos automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Volkswagen Passat“. Automobilio „Ford Focus“ vairuotojas po susidūrimo pavažiavo truputį į priekį, sustojo ir išlipęs iš savo automobilio priėjo prie automobilio „Volkswagen Passat“, jį apžiūrėjo ir sėdęs į savo automobilį nuvažiavo (b. l. 11).

Neįtikinama apelianto versija, jog R. G. pajutęs, jog važiuodamas atbulas atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, apžiūrėdamas tiek savo, tiek šalia stovėjusį automobilį, į kurį atsitrenkė, negalėjo nepastebėti pakankamai žymių ir akivaizdžių anksčiau nurodytų automobilių apgadinimų. Įvykis įvyko dienos metu, taigi buvo geras matomumas, be to, nustatyti automobilių apgadinimai pakankamai akivaizdūs, tai neabejotinai R. G. turėjo pastebėti ir pastebėjo, jog važiuodamas atbuline eiga ir atsitrenkęs į šalia stovėjusį automobilį jį pakankamai akivaizdžiai apgadino, tačiau apie įvykį policijai nepranešė ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Aplinkybė, jog R. G., kaip pats nurodė, atsitrenkęs į šalia stovėjusį automobilį ir nuvažiavęs apie 1 kilometrą, vėl grįžo į įvykio vietą, taip pat netiesiogiai patvirtina, jog jis į įvykio vietą grįžo, suvokęs, jog sąmoningai iš jos pasišalino.

Byloje esantys duomenys – transporto priemonės techninės apžiūros aktai, 2011-04-02 eismo įvykio vietos schema, apgadinto automobilio „Volkswagen Passat“ savininko V. M. paaiškinimas bei policijos pareigūnų R. Jokšo ir D. Mickevičiaus tarnybiniai pranešimai – nekelia abejonių dėl minėtų automobilių sugadinimų, jų masto bei pobūdžio, dėl to abejonių teismui nekyla, pagrindo skirti automobilių autotechninę ekspertizę bei kaip liudytoją apklausti R. G. žmoną nėra.

Esant aptartiems duomenims akivaizdu, jog R. G., pajutęs, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį ir išlipęs iš savo automobilio bei apžiūrėjęs automobilį, į kurį atsitrenkė, negalėjo nepastabėti padarytų anksčiau paminėtų pakankamai žymių ir akivaizdžių dviejų transporto priemonių sugadinimų. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. G. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad R. G. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tai pagrįstai konstatuota skundžiamame nutarime.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti R. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą administracinę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė