- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-840-803/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33573-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- V. D., Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-52913-1169/2025 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl palikėjo A. D. turto dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tretieji asmenys byloje: V. D. ir Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nusta t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad A. D. asmeninės nuosavybės teise iki mirties valdė ½ dalį buto, kuris A. D. ir D. D. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) nustatyti, kad A. D. ir D. D. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė sodo pastatą ir žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio šalis, trečiuosius asmenis, nes ieškovė nėra nurodžiusi, kas yra atsakovu ir turi atsakyti pagal ieškinį. Be to, vienas iš nurodytų suinteresuotų asmenų – D. D. – yra mirusi, todėl negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu. Ieškovė nėra A. D. įpėdinė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė teikia ieškinį. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas A. D. ir D. D. priklauso po ½ dalį. Dėl to nėra aišku, kodėl ieškovė pakartotinai reiškia reikalavimą nustatyti, kad A. D. asmeninės nuosavybės teise valdė ½ dalį buto.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad A. D. asmeninės nuosavybės teise iki mirties valdė ½ dalį buto, kuris A. D. ir D. D. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2) nustatyti, kad A. D. ir D. D. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė sodo pastatą ir žemės sklypą.
4. Nurodė, kad ieškovė yra V. D. kreditorė. V. D. 2011 m. vasario 28 d. priėmė palikėjo A. D. palikimą, tačiau neatliko kitų paveldėjimo veiksmų: nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir neįregistravo nuosavybės teisių į paveldėta nekilnojamąjį turtą. Dėl to ieškovė pateikė teismui netiesioginį ieškinį dėl skolininko įpareigojimo atlikti visus būtinus paveldėjimo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10400-1077/2025 patenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo V. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo, o šio įpareigojimo neįvykdžius, nustatė, kad ieškovė turi teisę įregistruoti V. D. vardu ir sąskaita nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
5. V. D. teismo įpareigojimo neįvykdžius, ieškovė kreipėsi į notarą, prašydama V. D. vardu išduoti paveldėjimo teisės į A. D. turtą liudijimą. Notaras 2025 m. lapkričio 12 d. raštu nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas, kol nebus nustatytos sutuoktinių A. D. ir D. D. turto dalys. Mirus vienam iš sutuoktinių, o kitam nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, sutuoktinių dalis nustato teismas. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas sudaręs santuoką su D. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą 2025 m. gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos Respublika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei D. D. pripažino nepaduoti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė pašalino ne visus teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Pirma, teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje išaiškino, kad D. D. yra mirusi, todėl negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, tačiau ieškovė patikslino jos procesinę padėtį ir nurodė mirusiąją kaip atsakovę. Antra, ieškovė nepaaiškino, kokiu pagrindu, nebūdama nei D. D., nei A. D. įpėdine, su ieškiniu kreipiasi į teismą dėl mirusiųjų turto dalių nustatymo, kai nėra jokių duomenų, kad tarp mirusiųjų turto paveldėtojų būtų kilęs ginčas dėl turo dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Ieškovė yra V. D. (A. D. įpėdinio) kreditorė, o skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas reglamentuojamas CPK 667 straipsnyje. Jei skolininkas nesiima tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises, ji turi teisę kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis), formuluodama atitinkamus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė, nurodydama proceso šalis, tik dėl aiškumo ir nuoseklumo paminėjo mirusiąją D. D., tačiau aiškiai nurodė, kad atsakove yra jos teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Ieškinyje taip pat detaliai paaiškinta, kad A. D. mirė, būdamas susituokęs su D. D., kurios palikimą 2025 m. gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos Respublika. Taigi ieškovė tinkamai nurodė proceso šalis.
8.2. Teismas neįsigilino į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su netiesioginio ieškinio pateikimu, t. y. kad netiesioginis ieškinys teismui jau buvo pateiktas ir yra patenkintas. Tačiau atsirado kitos kliūtys, trukdančios skolininko vardu įregistruoti paveldimą turtą, nes nėra nustatytos mirusiųjų sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Notaras 2025 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad paveldėjimo teisės liudijimas į A. D. palikimą nebus išduotas, kol nebus nustatytos sutuoktinių turto dalys. Mirus vienam iš sutuoktinių, o kitam nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, sutuoktinių dalis nustato teismas. Taigi ieškovė jau yra įvykdžiusi veiksmus, kurie nurodyti skundžiamoje teismo nutartyje.
8.3. Teismui nenustačius mirusių sutuoktinių turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ieškovė neturi galimybių apginti savo, kaip kreditorės, teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisės liudijimas yra išduodamas, kai pergyvenęs sutuoktinis notarų biurui pateikia rašytinį prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Jeigu abu sutuoktiniai yra mirę, išduodamas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinio vardu, jeigu to sutuoktinio, kuris turėjo teisę prašyti nuosavybės teisės liudijimo, įpėdiniai to prašo, arba jeigu to sutuoktinio, kuris turėjo duoti sutikimą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, įpėdiniai sutinka.
8.4. A. D. įpėdinis V. D. nepateikė rašytinio prašymo (sutikimo) išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgyto turto, todėl notaras negali atidalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Palikėjo A. D. palikimą sudaro: ½ dalis buto, sodo pastatas ir žemės sklypas. Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte nurodyta, kad tokiu turtu laikytinas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
8.5. Ieškovė neturi duomenų, kad A. D. ir D. D. bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas būtų pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Tačiau sutuoktinių lygios dalys bendrojoje nuosavybėje yra tik prezumpcija, kuria notaras remiasi tuomet, kai yra pergyvenusio sutuoktinio sutikimas. Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę ginčyti šią prezumpciją, įrodinėdamas savo asmeninę nuosavybę arba kitokias turto dalis. Dėl to, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį santuokoje įgytame turte be pergyvenusio sutuoktinio sutikimo, notaras pažeistų pergyvenusio sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.
8.6. Kadangi abu sutuoktinai yra mirę, o palikėjo A. D. įpėdinis V. D. notarui nėra pateikęs rašytinio prašymo išduoti nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto, yra reikalingas teismo sprendimas, nustatantis sutuoktinių turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje visam santuokoje įgytam turtui. Kai paveldimas bendrąją sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti santuokoje įgyto turto dalis nėra aiški. Kol nėra nustatyta palikėjo A. D. ir jo sutuoktinės D. D. turto dalis bendrame turte, ieškovė negali atlikti įstatyme numatytų reikiamų paveldėjimo procedūrų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, nes nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024).
11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).
12. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje T. S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
14. Patikslintame ieškinyje ieškovė aiškiai nurodė, kad atsakovės D. D., kuri mirė, teisių ir pareigų perėmėja yra Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Taigi atsakovė yra Lietuvos Respublika. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė mirusį asmenį nurodo atsakove. Ieškovės ieškinyje dalyvaujančiais byloje asmenimis yra aiškiai nurodyti visi asmenys (Lietuvos Respublika, V. D. ir notaras D. A.), kurių teisėms ir pareigos gali daryti įtakos ieškinio reikalavimo patenkinimas.
15. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat aiškiai suformulavo savo reikalavimą ir nurodė visas faktines aplinkybes, dėl kurių ji reiškia šį reikalavimą, bei pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, nors ir yra V. D. kreditorė, tačiau negali pasinaudoti vykdomajame procese taikoma CPK 667 straipsnyje nustatyta skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūra, nes skolininkas vengia užbaigti turto paveldėjimo ir jo įregistravimo procedūras. Taigi, nesant viešuose registruose skolininko vardu registruoto turto, antstolis negali jam taikyti arešto ir tęsti išieškojimą.
16. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje paaiškino ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jau kartą kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl skolininko V. D. įpareigojimo atlikti visus būtinus veiksmus dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nuosavybės teisių VĮ „Registrų centras“ registravimo. Ieškovės ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10400-1077/2025 buvo patenkintas, kartu suteikiant teisę pačiai ieškovei įgyvendinti paveldėjimo ir nuosavybės teisių į turtą registravimo procedūras už skolininką. Nagrinėjamoje byloje kreipimosi į teismą su ieškiniu pagrindu tapo aplinkybė, kad mirusio A. D. taip pat mirusios sutuoktinės D. D. turtą paveldėjo ne ieškovės skolininkas, o Lietuvos Respublika, taip pat notaro 2025 m. lapkričio 12 d. raštas ieškovei, kurioje buvo išaiškinta ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl mirusiojo A. D. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tam, kad ieškovė galėtų už skolininką baigti paveldėjimo ir turto registravimo procedūras.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai patvirtina, kad ieškovė tinkamai ir aiškiai nurodė visus byloje dalyvaujančius asmenis, aiškiai suformulavo savo ieškinio dalyką ir pagrindą. Pagrindų, kad ieškovės reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nenustatyta. Pripažintina, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.