Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-762-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-12-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-05-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2A-762-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07305-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
U. K., UAB „Vikasida“
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-762-370/2011

Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07305-2010-9)
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 45.2; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-467-792/2011 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams U. K., UAB „Vikasida“ dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pripažinimo bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktas, serija VIK Nr. 236, sudarytas 2008-12-16 tarp atsakovų U. K. ir UAB „Vikasida“ dėl automobilio „BMW 520“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo, ir pinigų priėmimo kvitas, serija UIA Nr. 7026612, sudaryti kitam sandoriui pridengti ir yra negaliojantys, taip pat pripažinti, kad minėto automobilio pirkėju yra ieškovas D. G., taip pat pripažinti jam nuosavybės teisę į šį automobilį, panaikinti šio automobilio registraciją atsakovės U. K. vardu ir priteisti iš atsakovės U. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė U. K. yra jo buvusi draugė, su kuria nuo 2007 metų vasaros iki 2010 sausio mėnesio jie draugavo ir gyveno kartu. 2008-12-16 buvo sudarytas transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Vikasida“ perdavė U. K. automobilį „BMW 520“ už 45 000 Lt. Nors minėtas automobilis buvo įregistruotas atsakovės U. K. vardu, bet jis buvo įgytas faktiškai iš ieškovo tėvo A. G. duotų 11 000 EUR, o atsakovė U. K. automobilio įgijimui davė tik 2 000 EUR. Už minėtus pinigus buvo sumokėtas ir automobilio draudimas. Automobilis buvo užrašytas atsakovės vardu, nes ieškovas turi kreditą bankui ir jei būtų paskolos grąžinimo problema, bankas negalėtų šito automobilio areštuoti. 2010 metų sausio mėnesį šalims išsiskyrus, ieškovas naudojosi automobiliu iki 2010-05-19, kada Klaipėdos rajono policija automobilį paėmė, nes atsakovė U. K. kreipėsi į policiją ir nurodė, kad ieškovas yra užvaldęs jos turtą.

Atsakovė U. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu yra pažįstama nuo 2002 metų, o nuo 2008 metų pradėjo kartu gyventi, bet bendro ūkio nevedė, kiekvienas savo pinigais disponavo atskirai. 2008 m. gruodžio mėnesį ieškovo pažįstamas pasiūlė pirkti automobilį „BMW 520“ už 45 000 Lt. Ieškovui ji davė 45 000 Lt, kad jis nuvažiuotų į Tauragę, sumokėtų pinigus už automobilį ir parvarytų į Klaipėdą, nes ji pati negalėjo važiuoti, kadangi tuo metu dirbo. Ieškovas sumokėjo 45 000 Lt UAB „Vikasida“ už automobilį „BMW 520“ ir parvarė jį į Klaipėdą. Tą pačią dieną VĮ „Regitra“ minėtas automobilis buvo įregistruotas atsakovės vardu. Prie automobilio įsigijimo pinigais prisidėjo atsakovės mama V. K., kuri atsakovei neatlygintinai davė 15 000 Lt, o likusius pinigus atsakovė turėjo susitaupiusi, iš uždarbio Airijoje. Nei ieškovas, nei ieškovo tėvas prie automobilio įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo.

Atsakovė UAB „Vikasida“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-29 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo atsakovei U. K. priteisė 2 027,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad automobilio ieškojo, derėjosi dėl pirkimo–pardavimo ieškovas, tačiau vien ši aplinkybė nepakankama pripažinti jį automobilio savininku. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad tėvas jam paskolino 11 000 EUR ir kad ši suma buvo panaudota automobilio pirkimui, atsakovės turinė padėtis leido atsakovei įsigyti automobilį savo lėšomis, ieškovo nurodyta automobilio registravimo atsakovės vardu priežastis, t. y. kad jis taip siekė išvengti galimo banko išieškojimo, yra neįtikinanti, nes jis galėjo registruoti automobilį giminaičių vardu, taip pat neįtikinanti ieškovo nurodyta automobilio įsigijimo priežastis, t. y. išlaidoms kurui sumažinti, nes ieškovas naudojosi automobiliu „BMW X5“, kuris buvo grąžintas lizingo bendrovei, tik 2011 m. gegužės–birželio mėnesiais, ieškovas pats 2008-12-16 pinigų priėmimo kvite įrašė atsakovę. Be to, ginčo automobiliu nuo pat įsigijimo momento naudojosi ir šiuo metu naudojasi atsakovė U. K.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir išvadas padarė iš esmės vien tik atsakovės prieštaringo jokiais įrodymai nepagrįsto paaiškinimo, neatsižvelgdamas į kitus įrodymus. Byloje buvo įrodyta, kad ieškovas automobilį surado, susiderėjo dėl jo kainos, automobilį užsakė, sumokėjo avansą, priėmė automobilį iš pardavėjo, sumokėjo avansą ir likusią kainos dalį. Automobilis buvo tik įregistruotas atsakovės vardu. Atsakovė atsikirtinėjo tik savo, mamos ir draugių paaiškinimais, kurios jokių duomenų apie sandorio sudarymo aplinkybes nepateikė, pateiktas sąskaitos išrašas neturi jokio tiesioginio ryšio su įrodinėtomis aplinkybėmis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo lėšų automobiliui įsigyti, tačiau byloje buvo įrodinėjama ne galimybė įsigyti, o kas už ginčo automobilį sumokėjo jo kainą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo tėvo patvirtinimas, kad jis paskolino pinigų automobilio pirkimui yra netinkamas įrodymas, tačiau tokių pat patikimumo kriterijaus netaikė atsakovės ir jos motinos teiginiams apie atsakovei skolintus pinigus. Teismas neanalizavo įrodymų, nes iš pateiktų atsakovės sąskaitų išrašų matyti, jog ji tik 2008 m. pradžioje turėjo šiek tiek santaupų, tačiau bendras jos turėtų pinigų kiekis per visus 2008 metus buvo apie 35 000 Lt, kurie buvo panaudoti jos asmeninių poreikių tenkinimui, t. y. išleisti įvairiose parduotuvėse ar mokėjimams už paslaugas, „Sodros“ duomenys patvirtina, jog atsakovės pajamas sudarydavo tik minimalus darbo užmokestis, taigi duomenų, kad atsakovė būtų turėjusi reikalingą automobilio pirkimui sumą, nėra. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad atsakovė UAB „Vikasida“ pripažino, jog automobilio pirkimo reikalus tvarkė ieškovas, kuris už automobilį sumokėjo, ieškovui automobilis buvo perduotas, o ieškovė apskritai nedalyvavo, automobilio neapžiūrėjo ir nepriėmė. Be to, teismui buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai, kuriuose pati atsakovė pripažino faktą, jog automobilį pirko ieškovas ir tik vėliau, sudarius sutartį su advokato padėjėju, ieškovė pakeitė parodymus. Teismas šių aplinkybių nevertino.

Atsiliepimas

Atsakovė U. K. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo teiginiai yra nesąžiningi ir nepagrįsti. Jei ieškovas būtų iš tikro mokėjęs savo ar tėvo pinigus, tai automobilį būtų registravęs tėvo, mamos, brolio ar sesers vardu. Be to, ekspertas nustatė, kad ieškovas suklastojo pinigų priėmimo kvitą pasirašęs atsakovės vardu ir pavarde bei imituodamas atsakovės parašą. Nurodo, jog už automobilį sumoka 45 000 Lt, nors prieš tai pakvitavime teigia, kad sumokėjo 38 000 Lt avansą. Jeigu būtų ieškovo pinigai, tai jis būtų ir pasirašęs savo vardu. Ieškovas visus automobilio pirkimo veiksmus atliko atsakovės pavedimu, pardavėjui sumokėjo atsakovės duotus 45 000 Lt, iš kurių 15 000 Lt davė atsakovės motina, o likusią sumą atsakovė buvo sutaupiusi. Ieškovas savo lėšomis prie automobilio įsigijimo neprisidėjo.

Atsakovė UAB „Vikasida“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog automobilis „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2006, yra registruotas atsakovės U. K. vardu (baudžiamoji byla Nr. 30-2-00131-10 (toliau – b. b.), b. l. 18). Automobilio pardavėjo ieškojo, dėl automobilio duomenų (spalva, metai, kaina ir pan.) ir kitų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derėjosi ieškovas. Šias aplinkybes pripažino ir abu atsakovai.

Jei sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo – tikroji sandorio šalis.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Byloje nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad visus automobilio pirkimo reikalus tvarkė ieškovas, kuris surado pardavėją, išsirinko, užsakė ir priėmė automobilį, už jį sumokėjo avansą ir likusią kainos dalį (CK 6.305 str. 1 d., 6.351 str.). Ieškovo parodymai baudžiamojoje byloje buvo nuoseklūs, iš jo ir atsakovės U. K. parodymų matyti, jog ieškovas ginčo automobilį laikė jo nuosavybe (b. b. l. 5, 9–10, 41), automobilio pirkimui panaudojo 38 000 Lt iš savo tėvo skolintų lėšų ir 7 000 Lt atsakovės U. K. (b. b. l. 10, 74). Atsakovė U. K. savo parodymais buvo nenuosekli: iš pradžių teigė, kad su ieškovu vedė bendrą ūkį (b. b. l. 5), vėliau nurodė, kad bendro ūkio nevedė (b. b. l. 37), šios pozicijos laikėsi ir viso civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovės mama V. K. paliudijo, kad dukra vedė bendrą ūkį su ieškovu (b. l. 131). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu atsakovė U. K. buvo nurodžiusi, kad už automobilį dalį pinigų mokėjo ji, dalį mokėjo sugyventinis (b. b. l. 9). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu atsakovė U. K. negalėjo prisiminti, nei tikslios automobilio pirkimo datos, nei pardavėjo, civilinėje byloje apklaustos atsakovės motina, kuri neva atsakovei davė pinigų automobilio pirkimui, taip pat nežinojo automobilio įsigijimo detalių (b. l. 163).

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra pakankamai įrodymų galinčių patvirtinti atsakovės U. K. galimybes įsigyti 45 000 Lt vertės automobilį, netgi su motinos dovanotais pinigais. Pateiktuose banko sąskaitų išrašuose pinigų likutis 2008 metais neviršija 12 000 Lt, jos darbo užmokestis 2008 metais sudarė apie 1 000 Lt per mėnesį (b. l. 175). Taip pat neįtikinama, kad atsakovė visas pinigines lėšas skyrė automobilio įsigijimui, kadangi jai buvo reikalingos lėšos ir kitiems poreikiams tenkinti, nes pati atsakovė deklaravo, kad ji su ieškovu bendro ūkio nevedė, kiekvienas savo lėšomis disponavo savarankiškai.

Ieškovo paaiškinimai, kad jam reikėjo įsigyti ekonomiškesnį automobilį, o registravo sugyventinės vardu tik norėdamas šį turtą apsaugoti nuo kreditorių, yra įtikinantys. Ieškovas pirko automobilį bendro gyvenimo su atsakove laikotarpiu, todėl nieko keisto, kad pasitikėdamas ja įregistravo automobilį atsakovės vardu. Atsakovės U. K. teiginiams apie jos valią įsigyti automobilį nuosavybėn prieštarauja jos veiksmai apskundžiant ieškovą dėl kvito suklastojimo ieškovui nurodant ją pinigų mokėtoja, t. y. jai naudingą aplinkybę.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau nuosekli, pagrįsta ir tikėtina yra ieškovo, o ne atsakovės U. K. versija (CPK 185 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtina naujas – ieškovo ieškinys iš esmės tenkintinas visiškai pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į ginčo automobilį (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 178 str.). Reikalavimas panaikinti šio automobilio registraciją atsakovės U. K. vardu yra perteklinis, nes teismo sprendimas dėl nuosavybės pripažinimo yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu atliekami Transporto priemonių registre įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų pakeitimas (Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 75.3 p.).

Priėmus naują sprendimą perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.): ieškovui iš atsakovės U. K. priteistina 1350 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmojoje instancijoje (t. 1, b. l. 5, 174, CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-02 nutartimi žyminio mokesčio (1 350 Lt) už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 34, 35), ieškovas 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjo (t. 2, (b. l. 33), todėl tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovės U. K. 500 Lt žyminio mokesčio priteistini ieškovui, o 850 Lt – valstybei (CPK 93 str. 1, 3 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo D. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad pagal 2008-12-16 tarp atsakovų U. K. ir UAB „Vikasida“ pasirašytą automobilio „BMW 520“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo–priėmimo aktą, serija Nr. 236, ir 2008-12-16 45 Lt priėmimo kvitą, serija UIA Nr. 7026612, automobilio nuosavybės teisę įgijo ieškovas D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovės U. K. priteisti 3 350 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. G. ir 850 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė