Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį areštu 60 parų;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. 13.20 val. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. 12.05 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti, kad M. L. yra atlikęs dalį bausmės – 1 laisvės atėmimo dieną.

Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš M. L. J. G. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas, pradėtas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) pareikštą civilinį ieškinį dėl 2338,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. L. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę, prašo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su (duomenys neskelbtini) (Vokietija) Pirmosios Instancijos Teismo paskirta 1 (vienerių) metų bausme, įskaityti Vokietijos kalėjime išbūtą bausmės laiką. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Šiaulių TLK nuteistojo M. L. kaltės klausimo neginčija, o tik prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria procesas, pradėtas pagal civilinio ieškovo Šiaulių TLK ieškinį dėl 2338,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas, ir priteisti iš nuteistojo M. L. 2338,94 Eur žalą PSDF biudžetui.

Dėl paskirtos bausmės

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

7. Bylos duomenimis M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia. Nuteistasis nusikalto būdamas teistas 15 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., b. l. 95–113), neišnykus teistumui, todėl pagrįstai pripažintas recidyvistu, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 115–116), atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. L. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas – laisvės apribojimas, areštas, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad M. L. tinkamų išvadų nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas.

9. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apeliantui už jo padarytą sunkiausią nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams (kai šios bausmės vidurkis yra 2 metai 6 mėnesiai 15 dienų) nėra per griežta. Be to, šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su paskirta bausme už lengvesnį nusikaltimą ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinus vienu trečdaliu, M. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, jau įvertino jo skunde nurodytą aplinkybę, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Kitos M. L. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus, būdamas laisvėje ieškotųsi darbo, gautų pajamas ir galėtų atlyginti padarytą žalą, pažada ateityje gyventi dorai, taip pat nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, ankstesni apelianto teistumai, aplinkybė, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus M. L. net ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, rodo, kad M. L. teiginys, jog jis ateityje gyvens dorai ir nebenusikals, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu prašo subendrinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę su Gotos Pirmosios Instancijos teismo (Vokietija) paskirta vienerių metų bausme bei įskaityti Vokietijos kalėjime išbūtą bausmės laiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintas skirtingais nuosprendžiais asmeniui paskirtų bausmių subendrinimo institutas nenumato galimybės Lietuvos Respublikoje paskirtą bausmę subendrinti su užsienio valstybėje paskirta bausme. Pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme būtų tik tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl jos valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas bei suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose taip pat nėra pagrindas bausmių subendrinimui, kadangi įgyvendinant šio Europos Sąjungos teisės akto nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti tik BK 27 straipsnio (nusikaltimų recidyvas) ir 97 straipsnio (teistumas) pakeitimai, tačiau nebuvo nustatyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais.

11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nuteistojo M. L. apeliacinio skundo prašymas Lietuvos Respublikoje paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vokietijoje, neturi teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

12. Kaip matyti iš bylos, civilinė ieškovė Šiaulių TLK pareiškė 2338,94 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos teikiant nukentėjusiajai J. G. sveikatos priežiūros paslaugas PSDF biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 82–86, 2 t., b. l. 18–20). Šiaulių TLK 2022 m. birželio 14 d. pateiktame rašte (2 t., b. l. 113) nurodė, kad civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl nuo pareikšto ieškinio atsisako, patvirtina, kad yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgus į tai, priimant nuosprendį, procesas dėl pareikšto 2338,94 Eur civilinio ieškinio buvo nutrauktas. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Šiaulių TLK prašo pakeisti šią nuosprendžio dalį ir priteisti iš nuteistojo M. L. 2338,94 Eur žalą, kadangi civilinio ieškinio apmokėjimo informacija teismui buvo pateikta per klaidą, sutrikus Žalų išieškojimo informacinės sistemos funkcionavimui. Civilinio ieškovo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nors nuteistasis teigia apmokėjęs minėtą sumą, patikrinus Žalų išiekojimo informacinę sistemą matyti, kad iki šiol nėra jokių duomenų, jog M. L. būtų atlyginęs patirtą žalą, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis M. L..

13. Su nuteistojo M. L. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Nuteistojo M. L. nusikalstamais veiksmais PSDF biudžetui buvo padaryta 2338,94 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už J. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo Šiaulių TLK apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, nes nuteistasis M. L. padarė tyčinius nusikaltimus, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jo padaryta nusikalstama veika. Dėl to iš kaltinamojo M. L. civilinio ieškovo Šiaulių TLK naudai priteistinos nukentėjusiosios J. G. gydymo išlaidos.

Dėl proceso išlaidų

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistajam M. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. sausio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-00214, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 110,00 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat į tai, kad M. L. yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis yra sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria procesas, pradėtas pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 2338,94 Eur turtinės žalos atlyginimo, nutrauktas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 2338,94 Eur (du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt aštuonis eurus 94 centus) žalą už nukentėjusiosios J. G. gydymą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš M. L. valstybės naudai 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.