Šiaulių apygardos teismo nutartis

teisėja L.Aleknavičienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00564-2012-0

NUTARTIS

2013 m. kovo 13 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013-01-24 teismo posėdžio metu atsakovas S. V. B. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-362-71/2013, kurioje jis yra ieškovas (94, 100–102 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

1.Šiaulių apygardos teismas 2010-10-28 iškėlė bankroto bylą S. V. B. įmonei, uždraudė be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą. Bankrutavusios įmonės kreditoriai 2011-08-16 kreditorių susirinkime nutarė parduoti pastatą-fermą, esantį (duomenys neskelbtini) , A. R. dalyvavo varžytynėse, jas laimėjo ir įsigijo fermą. A. S. V. B. po bankroto bylos iškėlimo neturėjo teisės vykdyti bet kokius sandorius su savo turtu, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

2. Ieškovas A. P. turėjo elgtis apdairiai ir domėtis vieša informacija, siekdamas įsigyti brangų turtą. Jis nėra kreditorius, todėl jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-362-71/2013 baigtis niekaip neįtakos jo interesų. Bylos sustabdymas pagal atsakovo prašymą, yra tik būdas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Trečiojo asmens skundo argumentai labiau susiję ne su civilinės bylos sustabdymo pagrįstumu, o su ieškinio reikalavimo ginčijimu, todėl negali būti pagrindas naikinti apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį. Civilinėje byloje Nr. 2-362-71/2013 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai. Galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-362-71/2013 leis nuspręsti kieno nuosavybėje buvo pastatas-ferma, pasirašant sutartį-susitarimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima išnagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisinis pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal šį punktą atsiranda tuomet, kai yra nagrinėjama kita byla, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės (įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią) priimant teismo procesinį sprendimą sustabdytoje civilinėje byloje.

Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Šiaulių apygardos teisme 2012-05-16 buvo gautas S. V. B. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (c. b. Nr. 2-362-71/2013). Pareikštu ieškiniu S. V. B. prašė panaikinti pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurias 2012-02-29 varžytinių metu buvo parduotas ūkinis pastatas už 30 000,00 Lt kainą E. A., o du vienetai fermų buvo parduoti A. R. už 25 000,00 Lt kainą. Ieškinyje ieškovas S.V. B. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandoriai prieštarauja LR CK 6.397 str. 1 d. normai, nes parduodami pastatai yra atskiri vienetai, turi atskirus unikalius numerius, todėl varžytinių protokole ir varžytinių akte bankroto administratorius privalėjo nurodyti kiekvieno parduodamo atskiro pastato kainą ir tai nurodyti atskiruose varžytinių protokoluose ir atitinkamai varžytinių aktuose. Faktiškai S. V. B. ieškinyje buvo ginčijama parduoto turto kaina, kuri buvo nurodyta bendrai už visą parduodamą turtą, ir varžytynių procesiniai pažeidimai. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, dėl šio sprendimo S. V. B. pateikė apeliacinį skundą.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. P. Kelmės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti galiojančia 2011-12-23 sutartį-susitarimą tarp A. P. ir S. V. B. dėl fermos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartimi S. V. B. įmonei iškelta bankroto byla (45–46 b. l.). Minėta nutartimi teismas uždraudė S. V. B. įmonei vykdyti visas finansines prievoles, įpareigojo įmonės savininką per 10 dienų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, uždraudė be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti įmonės turtą.

Sustabdydamas bylos nagrinėjimą,teismas visiškai nemotyvavo, kaip yra susijusios šios civilinės bylos, tik nurodė, kad abiejų bylų dalykas yra tas pats, t.y. kilo ginčas dėl sandorių , sudarytų dėl to paties nekilnojamo turto. Priimdamas šią nutartį, teismas negalėjo pasisakyti dėl ginčo esmės, bet turėjo įvertinti šių bylų sąsajumą. Susitarimas, kurį nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti galiojančiu, yra sudarytas pirmiau negu vėlesnis bankroto administratoriaus sudarytas sandoris dėl to paties nekilnojamo turto. Todėl šios bylos išnagrinėjimui visiškai neturi įtakos vėlesnis sandoris, teoriškai yra priešingai, t.y. esant tam tikroms aplinkybėms , nagrinėjamoje byloje pripažinus sandorį galiojančiu, šios bylos baigtis turėtų įtakos išnagrinėtai civilinei bylai Nr.2-362-71/2013.

Teismas turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, nesudaryti sąlygų vilkinti bylą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti tik formaliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas sustabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nepagrįstai sustabdžius bylą, būtų neteisėtai užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjama civilinė byla sustabdyta neteisėtai ir nepagrįstai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, todėl apelianto A. R. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – S. V. B. prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – S. V. B. prašymą sustabdyti civilinę bylą atmesti.