- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 2-145-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- B. J., Viešame teismo, M. J., E. J.
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. J., M. J., E. J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas prašo pareiškimą tenkinti ir pareiškėjai prailginti terminą palikimui priimti po jos senolės K. K. mirties.
Pareiškėja paaiškino, kad jos senolė K. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Įstatymo nustatytu terminu ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes buvo nepilnametė.
Suinteresuotas asmuo B. J. su pareiškimu sutinka.
Suinteresuoti asmenys M. J. ir E. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, su pareiškėjos prašymu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas pilnai.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos teisės paveldėti po savo senolės K. K. mirties realizavimo tvarkos bei terminų. Pareiškėjos L. R. senolė K. K. mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 8 ). Taigi, palikimas atsirado iki įsigaliojant naujajam CK. Sistemiškai aiškinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 d., 38 str., konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu (1999-02-12 ), taip pat 2000 m. CK 1.5 str., kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas.
Nuo 1965 m. sausio 1 d. galiojusio 1964 m. CK, o tiksliau jo 573 str. (LR 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 1964 metų CK 573 str. buvo pakeistas (pakeitimai įsigaliojo 1994 m. birželio 10 d.) mirusiojo asmens vaikaičiai buvo priskirti prie antros eilės įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių lygiomis dalimis su kitais antros eilės įpėdiniais (1 d. 2 p.). Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 572 ir 575 str.).Tokiu būdu remiantis 1964 m. CK 573 str. ir dabar galiojančio CK 5.11 str., 5.12 str. nuostatomis pareiškėja L. R. kaip K. K. vaikaitė, pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus palikimo, įgavo subjektyvinę teisę paveldėti pagal įstatymą.
Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą . Pareiškėja įstatymo (1964 m. CK 587 str.) nustatytu terminu palikimo nepriėmė.
1964 m. CK 588 str., CK 5. 57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Siekiant pratęsti termino praleidimo priežastis yra būtina nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Taigi, nagrinėjant įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, būtina nustatyti šias aplinkybes : 1) ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) nustačius atitinkamas aplinkybes privalomai vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) nustatyti ir išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Nustatant ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Šios bylos ypatumas yra tai, kad asmuo siekiantis teisinio rezultato – palikimo priėmimo ir realizuojantis savo, kaip įstatyminio įpėdinio teises yra palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis asmuo. Faktiškai dėl savo nepilnametystės L. R. teisės į senolės palikimą galėjo būti įgyvendintos tik per jos tėvus kaip įstatyminius atstovus , nes pati pareiškėja kreiptis su pareiškimu pas notarą negalėjo.
Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes , tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis , yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus 6-ių mėnesių laikotarpyje po palikėjos mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės , kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ( kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti ) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus( CK 1.137 str.).
Taigi, įstatyminė įpėdinė L. R. dėl savo nepilnametystės pati kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo negalėjo, jos teisių įgyvendinimas priklausė nuo to ar savo, kaip nepilnamečio asmens atstovai, pareigas tinkamai įgyvendina nepilnamečio asmens tėvai. Kaip matyti, šiuo atveju pareiškėjos įstatyminiai atstovai laiku dėl palikimo priėmimo dukters vardu nesikreipė, kas ir sąlygojo, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėjai kreiptis laiku dėl palikimo priėmimo po senolės mirties sutrukdė objektyvios nuo jos valios nepriklausančios aplinkybės - klaidingas įsitikinimas, kad viskas yra sutvarkyta, neturėjimas civilinio veiksnumo. Tai laikytina svarbiomis priežastimis, lėmusiomis tai, kad buvo praleistas terminas palikimui priimti. Taigi, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į K. K. palikimą iki šiol nėra išduotas, suinteresuoti asmenys sutinka su tuo, jog terminas būtų atnaujintas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, kaip jau ir minėta, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidos byloje nepriteistinos, nes pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba (CPK 87 str. ,92-93 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., 582 str. 4 d. ir 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.56 str., 5.57 str., teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti po senolės K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.