- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- eI2-1541-596/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00440-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. patikslintą skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 4597 neskirti vienkartinės pašalpos G. A. (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Socialinės paramos skyrių iš naujo vertinti pareiškėjos 2024 m. vasario 15 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
Nurodo, kad pareiškėjai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 17 d. kilo gaisras, kurio metu sugadintas pastato remontas, sudegė arba apdegė asmeniniai daiktai: išdegė apie 1,5 kv. m. parketlenčių grindų, apdegė bei suskilo medinio rėmo langas ir balkono durys, suskilo durų ir lango stiklo paketai, apdegė lango palangė, gaisro židinio vietoje sudegė metalinis šildymo radiatorius, apdegė lango ir balkonų durų roletai, sudegė stalinė lempa, apdegė rašomasis stalas, šalia stovėjusi spintelė su daiktais, apdegė ir aprūko knygos, dėžes su sukrautais daiktais, išsilydė šviestuvai, elektros instaliacija, signalizacijos daviklis, rozetės, visame antrame namo aukšte stipriai aprūko vidinės kambarių durys, sienos, lubos, išdužo vidinių durų stiklai, antras ir pirmas aukštas buvo aplieti vandeniu gesinant gaisrą ir kt.
Pareiškėja 2024 m. vasario 15 d. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė arba Administracija) su prašymu dėl tikslinės pašalpos skyrimo (toliau – ir Prašymas).
Žemesnės instancijos teismas
Administracijos Socialinės paramos teikimo komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SP2-7 nutarė siūlyti neskirti tikslinės pašalpos pareiškėjai nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės, nes ji neatitinka Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. TI-31 (toliau – ir Aprašas), 8.1 papunktyje nė vieno iš numatytų atvejų.
Komisijos siūlymo pagrindu 2024 m. kovo 20 d. buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai vienkartinės pašalpos, su kuriuo pareiškėja nesutinka dėl toliau nurodytų argumentų.
Komisija nurodė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.1.2 punkto sąlygų. Minėtas punktas numato, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama: ,,30 BSI dydžių – sugadinto gyvenamojo būsto savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jame yra savininko deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta“. Pareiškėja akcentuoja, kad ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas priklauso pareiškėjai, nėra. Be to, pareiškėja nuo 2024 m. sausio 26 d. minėtu adresu deklaruoja gyvenamąją vietą, o šiuo adresu gyvena nuo pat namo įsigijimo iki šiol ir tai yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta. Pažymi, kad pareiškėja gaisro metu pati buvo namuose kartu su sūnumi, pajuto gaisro pradžią ir iškvietė gaisrininkus, be to, pareiškėjos vaikai nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, čia gyveno, todėl akivaizdu, jog jie gyveno ne vieni.
Nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.16 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Šiuo atveju pareiškėja ne dažniausiai, o nuolat nuo 2011 m. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad ji įvykio metu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi kitame jai priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šis gyvenamosios vietos deklaravimas tik formalus, nes gyventi nurodytu adresu nėra įmanoma dėl buto avarinės būklės: jame atjungtas vanduo, elektra, nėra šildymo sistemos, buto sienos išardytos, jam reikia kapitalinio remonto. Pareiškėjos teigimu, į šį butą tiesiog buvo planuota persikraustyti, tačiau jo suremontuoti nepavyko, o formalus gyvenamosios vietos deklaravimas liko.
Pareiškėjos įsitikinimu, Aprašo 8.1.2 punkto reikalavimas, kad savininko deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta būtų tame nekilnojamajame turte, kuris nukentėjo nuo gaisro ar kitos nelaimės, iš esmės yra apsisaugojimas, kad pašalpa nebūtų išmokama visais atvejais, kai nukenčia savininko nekilnojamasis turtas net ir tuo atveju, kai jis jame negyvena. Pareiškėja nuolat gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), o Komisija atliko tik formalų dokumentų tyrimą, neišsiaiškino faktinių aplinkybių, neišklausė pareiškėjos bei priėmė jai nepalankų siūlymą, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 8.1.2 punktas nenumato, jog pareiškėja privalėjo būti deklaravusi savo gyvenamąją vietą įvykio (gaisro) metu, nes jame numatyta, kad tai privalo būti nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jame yra savininko deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta. Pareiškėjos įsitikinimu, Prašymo skirti pašalpą metu pareiškėja šiuos reikalavimus atitiko.
Komisija protokole nurodo, kad pareiškėja neatitinka ir Aprašo 8.1.6 punkto reikalavimų, kuriame nurodoma, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama: ,,10 BSI dydžių – gaisro ar stichinės nelaimės metu sugadinto kilnojamojo turto savininkui, kurio deklaruota arba nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta yra šis būstas arba kurio turtas buvo sugadintas nuosavybės teise priklausančiame ar nuomojame pagalbiniame pastate“. Teigia, kad sprendžiant dėl pašalpos skyrimo pagal šį Aprašo punktą net nėra svarbu, ar asmuo yra nekilnojamojo turto savininkas, o svarbu tai, kad būtų sugadintas jame esantis turtas, kas atsitiko pareiškėjos atveju. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija neatsižvelgė, kad minėta Aprašo nuostata turi dvi alternatyvias sąlygas dėl pašalpos skyrimo ir pareiškėja neabejotinai jas atitiko, o nagrinėjamu atveju netgi nėra privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą, nes yra numatyta, kad turi būti deklaruota arba nuolatinė gyvenamoji vieta.
Akcentuoja, kad Administracija, be kitų funkcijų, vykdo ir viešąjį administravimą, todėl jos veiklai taip pat yra taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Pareiškėja cituoja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas ir jas aiškinančią LVAT praktiką ir teigia, kad Komisijos nutarimas iš esmės neatitinka minėtų reikalavimų, nes iš jo turinio negalima suprasti, kuo remdamasi atsakovė padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Aprašo 8.1 punkte numatytų reikalavimų, todėl daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi būti panaikintas, o atsakovė įpareigotina iš naujo vertinti pareiškėjos Prašymą.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija pateiktame atsiliepime pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Aprašo 8.1. papunktyje numatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės ne daugiau 80 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžių nurodytais atvejais. Administracijos socialinės paramos teikimo komisija 2024 m. kovo 15 d. vykusio posėdžio metu svarstė tikslinės pašalpos nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės paskyrimo pareiškėjai klausimą dėl gaisro, įvykusio pareiškėjai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Komisija nutarė siūlyti netenkinti pareiškėjos Prašymo, nes neatitiko nė vieno Aprašo 8.1 papunktyje numatyto atvejo. Socialinės paramos skyrius priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos Prašymas netenkinamas, nes neatitinka nė vieno Aprašo 8.1. papunktyje numatyto atvejo, taip pat nurodė, kokiais atvejais gali būti skiriama pašalpa, bei patikslino, kad „Įvykusio gaisro metu Jūsų deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, kad gaisras įvyko 2023-12-17 adresu (duomenys neskelbtini). Jūs gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravote 2024-01-26, tai yra, po gaisro. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo Jūsų deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta“.
Atsakovės įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai, išsamiai ir motyvuotai nurodyta, dėl ko pareiškėjai nėra skiriama pašalpa, todėl jį naikinti kaip prieštaraujantį teisės normoms nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Prašymo nagrinėjimo Komisijoje metu buvo vertinta ir tai, kad pareiškėja įvykio metu dirbo trijose darbovietėse, be to, turi daug nekilnojamojo turto, todėl nebuvo pagrindo jos turtinę padėtį vertinti kaip sunkią.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas 2025 m. kovo 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie teisme gauti 2025 m. kovo 14 d., kartoja patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimu ir, atskirsdamas į atsakovės atstovo teismo posėdyje akcentuotą aplinkybę apie gerą pareiškėjos turtinę padėtį, teigia, jog turtas yra įsigytas iš paskolų, kurios nėra išmokėtos, o pareiškėja iki įvykio neturėjo jokių pajamų, ką patvirtina Sodros išduota pažyma. Nurodo, kad pareiškėja dirbti pradėjo tik po įvykio, o MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore nurodoma pareiškėja, likviduota VĮ ,,Registrų centras“ sprendimu, kaip nevykdanti veiklos, o individualia ūkininko veikla pareiškėja neužsiima dėl savo blogos sveikatos būklės, nors veikla viešajame registre dar yra registruota. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 3 punktas numato, jog parama skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl įvykusios nelaimės bei kitų priežasčių, o Aprašo 20 punktas nustato, jog pareiškėjo ir jo bendrai gyvenančių asmenų pajamos nevertinamos Aprašo 7.1, 7.4, 8.1, 8.4, 8.12, 8.13, 9.1, 9.2, 9.3 ir 10.2 papunkčiuose nustatytais atvejais. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja negalėjo gauti paramos dėl geros materialinės padėties, tačiau pareiškėja akcentuoja, kad Aprašo 20 punkte aiškiai nurodoma, kad pareiškėjos prašomos paramos atveju jos ir bendrai gyvenančių asmenų turtinė padėtis neturėjo būti vertinama, tai tiesiog vienkartinė parama pareiškėjui nelaimės (pareiškėjos atveju - gaisro) atveju, taip pat pažymi ir tai, jog Apraše nėra nustatytos asmens pajamų ar turto ribos, iki kurios parama teikiama ar neteikiama Aprašo 8.1 punkte nurodytais atvejais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus Sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai vienkartinės tikslinės pašalpos gaisro atveju, teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 15 d. pateikė Administracijai prašymą skirti pašalpą nelaimės atveju, nurodydama, kad jos tiek faktinė, tiek deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Prašyme paaiškino, kad minėtu adresu esančiame jai priklausančiame gyvenamajame name kilus gaisrui sudegė dalis holo, susproginėjo langai ir balkono durys, aprūko visas antras aukštas (holas ir 3 kambariai), sudegė ir buvo sugadintas turtas (asmeniniai daiktai, drabužiai, baldai, žaliuzės, užuolaidos), taip pat nurodė, kad po gaisro pablogėjo jos sveikata, patirti nuostoliai yra didžiuliai, skaičiuojami dešimtimis tūkstančių eurų, todėl prašė skirti maksimalią pašalpą nukentėjus nuo gaisro. Prašyme pareiškėja paaiškino, kad name ji gyvena su 15 m. sūnumi, name yra registruotos dvi dukros, kurios išvykusios studijuoti. Kartu su Prašymu pareiškėja pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2024 m. sausio 17 d. pažymą dėl kilusio gaisro ir asmens dokumentus.
Socialinės paramos skyrius 2024 m. vasario 15 d. surašė Buities tyrimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 368,28 kv. m, gyvena pareiškėja ir jos sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). Akto pastabose nurodyta, kad: pareiškėjai priklausančiame name kilus gaisrui buvo apgadintas turtas; pareiškėjos teigimu, jame ji nuolat gyvena su nepilnamečiu sūnumi; pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo 2024 m. sausio 26 d.; kaimynų teigimu, tai pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta.
Prašymo nagrinėjimui Socialinės paramos skyrius surinko duomenis iš viešųjų registrų apie gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat jame gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, kitą pareiškėjos nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, duomenis apie pareiškėjos įdarbinimus laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. ir kt.
Administracijos Socialinės paramos teikimo komisija, sudaryta Administratoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-2141, 2024 m. kovo 15 d. vykusiame posėdyje svarstė pareiškėjos Prašymą. Komisijos protokole nurodyta, kad pareiškėjai priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 17 d. kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas turtas, taip pat, kad minėtas būstas nėra vienintelis jos nuosavybės teise turimas būstas. Be to, nurodyta, kad šiuo adresu pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo 2024 m. sausio 26 d., dėl paramos skyrimo kreipėsi 2024 m. vasario 14 d., anksčiau gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis name (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravę 3 pareiškėjos vaikai, kurių vienas yra nepilnametis. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė siūlyti pareiškėjos prašymo netenkinti, nes neatitinka Aprašo 8.1 papunktyje nė vieno iš numatytų atvejų. Pareiškėja apie Prašymo išnagrinėjimą buvo informuota el. paštu Socialinės paramos skyriaus raštu, kuriame jai pranešta, kad Prašymas netenkinamas, nes pareiškėja neatitinka Aprašo 8.1 papunktyje nė vieno numatytų atvejų. Rašte taip pat nurodyta, kad įvykusio gaisro metu jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), o Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta, kad gaisras įvyko 2023 m. gruodžio 17 d. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau minėtu adresu pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo 2024 m. sausio 26 d., t. y. po gaisro, todėl nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo deklaruota pareiškėjos ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta.
Socialinės paramos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir Paramos įstatymas) ir Aprašu, 2024 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 4597 nusprendė neskirti pareiškėjai vienkartinės tikslinės pašalpos gaisro atveju.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.
Paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustato piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką; pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas.
Telšių rajono savivaldybės taryba 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-31 patvirtino Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Telšių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą.
Priimdama ginčijamą Sprendimą atsakovė jį grindė tuo, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.1 papunktyje nė vieno iš numatytų atvejų.
Aprašo 8.1. papunktyje numatyti tikslinės pašalpos skyrimo nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės ne daugiau 80 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžių žemiau nurodytais atvejais: 1) 50 BSI dydžių gyvenamojo būsto netekusiam savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jame yra savininko deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta (8.1.1. papunktis); 2) 30 BSI dydžių – sugadinto gyvenamojo būsto savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jame yra savininko deklaruota ir nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta (8.1.2. papunktis); 3) 20 BSI dydžių – pagalbinio pastato netekusiam savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir yra turto savininko pajamų šaltinio vieta (8.1.3. papunktis); 4) 10 BSI dydžių – sugadinto pagalbinio pastato savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre ir yra turto savininko pajamų šaltinio vieta (8.1.4. papunktis); 6) 5 BSI dydžių – pagalbinio pastato netekusiam ar sugadinto pagalbinio pastato savininkui, kai šis nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis Telšių rajone, užregistruotas nekilnojamojo turto registre (8.1.5. papunktis); 6) 10 BSI dydžių – gaisro ar stichinės nelaimės metu sugadinto kilnojamojo turto savininkui, kurio deklaruota arba nuolatinė (vienintelė) gyvenamoji vieta yra šis būstas arba kurio turtas buvo sugadintas nuosavybės teise priklausančiame ar nuomojame pagalbiniame pastate (8.1.6. papunktis).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad: gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui V. A. (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos atstovui); Name 2023 m. gruodžio 17 d. kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas jame esantis turtas; pareiškėja gyvenamąją vietą Name deklaravo 2024 m. sausio 26 d., t. y. po gaisro, o iki tol – jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
Ginčydama Sprendimą pareiškėja, be kita ko, teigia, kad Prašymo pateikimo metu ji atitiko visas Aprašo 8.1. papunktyje įtvirtintas sąlygas, nes Aprašo 8.1.2 punktas nenumato, jog ji privalėjo Name būti deklaravusi savo gyvenamąją vietą įvykio (gaisro) metu. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka, kadangi tuo atveju, kai asmuo turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio paskirtis – gyvenamoji, ir kuriame jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos, susiklostytų situacija, kad jei kuriame nors iš jų kilus gaisrui jis, prieš pateikdamas prašymą dėl tikslinės pašalpos skyrimo, galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtent tame objekte, t. y. piktnaudžiauti teise į valstybės paramą nelaimės atveju.
Be to, nagrinėjamu atveju atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 17 patalpų/butų bei 4 žemės sklypai su gyvenamosios paskirties statiniais, todėl Namas, kuriame kilo gaisras, akivaizdžiai negali būti vertinamas kaip vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, taigi pareiškėja neatitinka Aprašo 8.1.2. bei 8.1.6. papunkčiuose įtvirtinto vienintelės gyvenamosios vietos kriterijaus, kuris laikytina būtina sąlyga tikslinei pašalpai nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės skirti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Aprašo 3 punkte nustatyta, kad parama skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl įvykusios nelaimės, asmens sveikatos sutrikimų, benamystės, bedarbystės ir kitų priežasčių, kada nepakanka valstybės teikiamos socialinės paramos ir pareiškėjas yra išnaudojęs visas kitų pajamų ir socialinių paslaugų gavimo galimybes. Aprašo 5.2. papunktyje įtvirtinta tikslinės pašalpos sąvoka - tai išmoka, skiriama asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, siekiant suteikti jam tikslinę paramą individualiu atveju (gydymosi išlaidoms kompensuoti, mokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms ar medicininėms priemonėms apmokėti, asmens dokumentams tvarkyti, įsiskolinimams padengti, nuostoliams nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės iš dalies kompensuoti ir pan.).
Taigi, Apraše yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad paramos tikslas yra padėti asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį dėl įvykusios nelaimės, o tikslinės pašalpos skyrimu siekiama individualiu atveju suteikti paramą asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį. Nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Prašymo nagrinėjimui Socialinės paramos skyrius iš VĮ Registrų centro surinko duomenis apie pareiškėjos nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Iš 2024 m. vasario 15 d. ir 2024m. kovo 14 d. gautų duomenų matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ženklus skaičius nekilnojamojo turto objektų. Be žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir statiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., jai nuosavybės teise priklauso 17 patalpų/butų, 4 žemės sklypai su statiniais (VĮ Registrų centro viešai prieinamais duomenimis, juose yra gyvenamieji pastatai su kitais statiniais) ir 48 žemės sklypai.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks itin didelis kiekis pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto duoda akivaizdų pagrindą konstatuoti, kad net ir po viename iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų kilusio gaisro ji nepateko į sunkią materialinę padėtį, nes priešingai, viešajame registre buvę duomenys Prašymo pateikimo metu patvirtino jos itin gerą materialinę padėtį. Taigi vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, neginčytinai patvirtina, kad tikslinės pašalpos skyrimas pareiškėjai paneigtų jos skyrimo tikslus, įtvirtintus Apraše.
Aprašo 25 punktas nustato, kad parama skiriama įvertinus pareiškėjo socialinę padėtį, užimtumą, turimą turtą, gyvenimo sąlygas ir pajamas, o 20 punktas – kad pareiškėjo ir jo bendrai gyvenančių asmenų pajamos nevertinamos Aprašo 7.1, 7.4, 8.1, 8.4, 8.12, 8.13, 9.1, 9.2, 9.3 ir 10.2 papunkčiuose nustatytais atvejais. Nustatyta, kad Prašymo nagrinėjimui Socialinės paramos skyrius tik surinko duomenis apie įvykusio gaisro metu buvusias pareiškėjos darbovietes, tačiau jos gaunamų pajamų nevertino, todėl konstatuotina, kad Aprašo 20 punkto nuostatos pažeistos nebuvo.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad Komisijos siūlymas netenkinti pareiškėjos Prašymo, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, neatitinka VAĮ reikalavimų, nes iš jo turinio negalima suprasti, kuo remdamasi atsakovė padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymas neatitinka Aprašo 8.1 punkte numatytų reikalavimų. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes iš Komisijos protokolo, kuris laikytinas sudėtine Sprendimo dalimi, matyti, kad jame aiškiai nurodyta, kad Namas, kuriame kilo gaisras, nėra vienintelis pareiškėjos nuosavybės teise turimas būstas, taip pat nurodyta, jog Name pareiškėja gyvenamąją vietą deklaravo 2024 m. sausio 26 d., dėl paramos skyrimo kreipėsi 2024 m. vasario 14 d., o iki tol savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), taigi iš protokolo aiškiai galima suprasti, kad pareiškėja neatitiko Aprašo 8.1 papunkčio reikalavimų dėl būtinumo būti deklaravusiai savo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančiame būste, kuriame kilo gaisras, be to, Namas nėra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Komisija atliko tik formalų dokumentų tyrimą, jos neišklausė, todėl nepagrįstai priėmė jai nepalankų siūlymą, kurio pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas. Teismo vertinimu, Komisija surinko pakankamai objektyvių duomenų tam, kad galėtų priimti atitinkamą siūlymą, kadangi buvo surinkti duomenys apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat duomenys apie jos kitą turimą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir gyvenamosios paskirties, todėl neturėjo pareigos į posėdį kviesti pareiškėją, juo labiau, kad tokia pareiga nėra įtvirtinta Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos teikimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-2141.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo vertinti pareiškėjos 2024 m. vasario 15 d. Prašymą.
Netenkinus patikslinto skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos jai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos G. A. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.