Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės įstatymus už tai, kad jis pažeidė Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pripažintas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. G. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, ir nustatyta laisvės atėmimo 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 7 d.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. sausio 7 d., jos pabaiga – 2027 m. liepos 4 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartimi skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas atmestinas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. G. P. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra, jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. G. P. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Vis tik, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, teismas neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima konstatuoti, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad atvykęs į įkalinimo įstaigą Lietuvoje nuteistasis parašė prašymą dėl įdarbinimo ir nuo 2024 m. liepos 10 d. vykdo darbinę veiklą siuvyklos padalinyje. Laisvu nuo darbo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savaitgaliais lanko anoniminių alkoholių ir anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės susitikimus. Taip pat nuteistasis dalyvavo prevenciniame/motyvuojamame pokalbyje apie nuostatas, individualiame pokalbyje su resocializacijos skyriaus pareigūnu lėšų tvarkymo tema. Šios aplinkybės, svarstant G. P. lygtinio paleidimo klausimą, yra vertinamos nuteistojo naudai, kadangi tai rodo, jog jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai bei deda tam tikras pastangas kontroliuoti kriminogeninius poreikius. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kokių nors kelių teigiamai nuteistąjį bei jo pataisos procesą apibūdinančių aplinkybių nustatymas nėra absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto yra visiškai aišku, jog tam, kad asmeniui galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, turi būti konstatuotos ne bet kokios aplinkybės, kurios iš esmės vertinamos pozityviai, o tokios aplinkybės, kurios rodytų akivaizdų teigiamą pokytį nuteistojo elgesyje ir mąstyme, leidžiantį pagrįstai tikėtis sėkmingos jo reintegracijos į visuomenę.

10. Vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybę konkrečiam nuteistajam, atsižvelgtina į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.), stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Svarstydamas G. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą pagal nurodytus kriterijus, apygardos teismas atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados 5.1, 5.2, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodomą informaciją. Socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje pateikiami duomenys apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus, o 5.2 papunktyje aprašomas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, o 7.2 papunktyje – kriminogeniniai veiksniai.

11. Iš minėtuose socialinio tyrimo išvados papunkčiuose užfiksuotos informacijos matyti, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinama tik vieną kartą – 2024 m. birželio 7 d. – ir šio vertinimo metu G. P. rizika pakartotinai nusikalsti priskirta žemai. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog šio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių: ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Iš šių kriminogeninių veiksnių vos vienas veiksnys – ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas – yra statinis, t. y. toks, kurio korekcija negalima, o visi likusieji veiksniai priskirti dinaminiams, t. y. kintantiems, į kurių mažinimą bausmės atlikimo metu turi būti orientuotos elgesio korekcinės priemonės. Gausus G. P. nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius rodo, jog priešingai, nei teigiama nagrinėjamame skunde, nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar yra galima, nepaisant to, kad jis priskiriamas pačiai žemiausiai rizikos pakartotinai nusikalti grupei. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

12. Paminėtina ir tai, kad nuteistųjų resocializacija (kompleksinis procesas, kurio esmė yra pakartotinė socializacija, siekiant, kad asmuo ateityje savo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis) vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų resocializacijos planą (BVK 51 straipsnio 1 dalis). Šis planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus (BVK 51 straipsnio 2 dalis). G. P. sudarytame individualiame resocializacijos plane numatytos šios rizikos valdymo priemonės: pokalbis su resocializacijos skyriaus kontaktiniu pareigūnu lėšų tvarkymo klausimu; darbas bausmės atlikimo metu; savianalizės diskusijų grupė. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados 7.1 papunkčio, savianalizės diskusijų grupėje nuteistasis dar nebuvo sudalyvavęs, be to, dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laiko (nuteistasis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą atvyko tik 2024 m. gegužės 22 d.) nebuvo galimybės įvertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio ir, atitinkamai, spręsti, ar nuteistasis yra padaręs pažangą jos mažinime. Ši informacija neabejotinai įrodo, jog G. P. pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Tik nustačius, jog nuteistasis yra įvykdęs visas jam numatytas rizikos pakartotinai nusikalsti priemones bei jų teigiamą įtaką jam priskirtų kriminogeninių poreikių valdyme, būtų galima svarstyti, ar tolesnis bausmės atlikimas probacijos sąlygomis bus pakankamai efektyvus, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį.

13. Analizuojant informaciją apie G. P. elgesį bausmės atlikimo metu nustatyta, jog, kaip jau minėta, nuteistasis įsidarbino, dalyvavo priemonėse, kuriomis siekiama mažinti nuteistiesiems priskirtų kriminogeninių veiksnių įtaką. Vis tik, aukščiau aptarti duomenys yra akivaizdus patvirtinimas, jog darbinė veikla, įsitraukimas į pozityvaus užimtumo veiklas bei tikslines programas, bent jau šiuo metu dar nėra pakankami veiksmai konstatuoti ženklią nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat pažymėtina, jog G. P. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau nebuvo ir skatintas.

14. Jokių kitų duomenų, kurie atspindėtų nuteistojo dėtų pastangų reikšmingą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta. Todėl bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, daugiau nebenusikalsti. Taip pat pastebėtina, jog apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis menkina savo įvykdyto nusikaltimo didelį pavojingumą visuomenei, melagingai tvirtina, jog narkotinėmis medžiagomis disponavo neturėdamas tikslo jų platinti (Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023m. liepos 26 d. nuosprendyje konstatuota, jog kanapės buvo auginamos būtent šiuo tikslu). Toks G. P. požiūris taip pat akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistajam lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, kadangi nusikalstamų veikų pateisinimas, negebėjimas įvertinti jais daromos žalos visuomenei, leidžia tikėtis analogiško nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jos nuteistasis jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė siekdamas finansinės naudos, greitai ir lengvai pasipelnyti. G. P. yra įgijęs tik 9 klasių išsilavinimą, neturi jokios specialybės, o jo oficiali darbo patirtas laisvėje – vos 3 mėnesiai. Išsilavinimo bei darbinės patirties trūkumas suponuoja pagrįstą manymą, jog nuteistajam bus sudėtinga įsilieti į darbo rinką (tiek gauti darbą, tiek, juo labiau, gerai apmokamą darbą), kas, įvertinus jo ankstesnio nusikalstamo elgesio paskatas, taipogi didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Kaip jau minėta, nustačius egzistuojantį formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kitas esminis kriterijus šio instituto taikymui yra nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įkalinimo sąlygų, joje kalinčių kitų asmenų bei taikomų resocializacijos priemonių efektyvumo subjektyvus vertinimas, nuteistojo noras išeiti į laisvę, nėra niekaip susiję su šiuo kriterijumi. Taigi, tai, kad nuteistasis nemano, jog buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje gali jį pataisyti, priešingai, vertina, jog jis bus neigiamai paveiktas bausmės atlikimo kalėjime, yra nepatenkintas tuo, kaip yra užtikrinami jo būtiniausi poreikiai, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, nėra tos aplinkybės, kurios gali nulemti priešingo Komisijai ir apylinkės teismui sprendimo priėmimą.

16. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad žemesnės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.