Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Šiaulių darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

2004-11-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 35 paroms, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 7 mėnesiams;2005-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas 2 metams į specialiąją auklėjimo įstaigą; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2004-11-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 35 paroms ir atidavimas 2 metams į specialiąją auklėjimo įstaigą, vadovaujantis BK 92 str. arešto bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2005-03-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2005-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme, areštu 40 parų ir atidavimu 2 metams į specialiąją auklėjimo įstaigą; 2005-10-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir atidavimu į specialiąją auklėjimo įstaigą 2 metams; 2005-10-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, atlikus laisvės atėmimo bausmę, vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-03-02 nuosprendžiu paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą 2 metams į specialiąją auklėjimo įstaigą, 2005-12-23 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,2010-05-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal 286 str., laivės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2011-06-02 atleistas nuo 2010-05-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymu,

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Šiaulių darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2010 m. sausio 11 d. apie 23.50 val., Šiaulių mieste, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. Š., bendrais tyčiniais veiksmais suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam L. K. į veidą bei suduodamas kumščiais nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, L. K. parkritus ant žemės, M. Š. užlaužus jam rankas už nugaros, kartu su M. Š. suduodamas rankomis nemažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas L. K., padarė jam muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančią į nosies nugarėlę, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia kartu su M. Š., bendrais tyčiniais veiksmais viešoje vietoje – namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, spardydamas ir subraižydamas peiliu buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajam K. R. priklausantį turtą – šarvuotas buvo laukujes duris 800 Lt vertės bei išmėtydamas ant laiptinės palangės esančias gėles, o M. Š. ir besišlapindamas laiptinėje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m sausio 11 d per draugo gimtadienį padaugino alkoholio. M. K. pasiūlė eiti pas nukentėjusįjį gerti dar alkoholio. Mes nuėjome pas L. K. į Kviečių gatvę, kur išgėrinėjome. Pas L. K. buvo jis pats ir dvi merginos, o jie atėjo trise, t. y. jis , M. Š. ir M. K.. Po išgėrimo jie norėjo vestis namo M. K., tačiau jis miegojo, prieš tai buvo sakęs, kad einant namo jį būtinai pažadintume. Jie nuėjo į virtuvę, paskui juos atėjo L. K., kažką pasakė, o jis jam trenkė, po smūgio L. K. nenugriuvo. Neprisimena, ką jis atbėgęs sakė, tačiau šaukė, jie apsistumdė, kai jis jį pastūmė – jis jam trenkė. M. Š. tuo metu sėdėjo prie stalo. Konfliktas perėjo į koridorių, o merginos liko virtuvėje, jos bandė juos išskirti. Konfliktas vyko buto koridoriuje, tuomet jie išėjo namo, t. y. išėjo jis ir M. Š., bet pakeliui jiems paskambino, kad grįžtų atgal. Jie atėjo atgal pas L. K. parsivesti M. K.. Atėjus prie buto, niekas neatidarė durų, todėl jas subraižė. Neprisimena, kuris iš jų braižė duris. Jis ir M. Š. turėjo virtuvės peilius, kuriuos atsinešė iš namų. L. K. prašo atlyginti 200 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos, jas bandys atlyginti, nors ieškinys ir didokas. Sutiktų atlyginti 3000 Lt neturtinės žalos, o už sugadintas duris 800 Lt atlygins būtinai. Nesutinka atlyginti R. I. neturtinę žalą. Jis turi vaiką ir neįgalų tėvą. Dukrai dabar yra 1 m. 5 mėn., žmona mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, gyvena su tėčiu, o mama gyvena atskirai. Yra paskirta tėčiui socialinė darbuotoja, tačiau jo priežiūra yra palikta jam. Gailisi dėl įvykio, bandys mažiau gerti. Kaip buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, paties sulaikymo momento neatsimena.

M. Š. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-01-11 jis, E. S. ir M. K. šventė pas M. K. gimtadienį, o vėliau jis pasiūlė eiti pas nukentėjusįjį. Jie nusipirko alkoholio ir nuėjo pas L. K., kur toliau išgėrinėjo. M. K. užmigo, tačiau jie buvo susitarę, kad jį parvesią namo. Jie jį žadino M. K., triukšmavo. Tuomet jie atėjo į virtuvę, kur atėjo ir L. K., kuris įžeidė E. S. dėl ko, jie susistumdė. L. K. pastūmė E. S., E. S. trenkė L. K., o šis trenkė atgal E. S.. Iš už nugaros jis užlaužė L. K. rankas ir jie abu krito ant nugarų. Kai nugriuvo, jie susigrūmė, mušėsi, nežino, ar į muštynes įsijungė ir E. S.. E. S. konfliktavo virtuvėje, o jis – koridoriuje. Tuomet jis ir E. S. išėjo namo, kur valgant paskambino kažkuri iš merginų, buvusių pas L. K., ir pasakė, kad jie ateitų. Jis pamanė, kad atsibudo M. K.. Jie nuėjo pas L. K., tačiau jiems durų neatidarė, tada jie jas daužė. Gali būti, kad braižė duris, o ar tai darė E. S., jis nematė. Neprisimena, kaip peilis atsirado pas jį – gal išsinešė iš namų, nes išėjo valgydami. Gali būti, kad laiptinėje pas L. K. jis virto ir nuvertė gėlių vazoną, tačiau nežino, kuriame aukšte tai galėjo būti. Tuo metu laiptinėje buvo tamsu. 800 Lt už sugadintas duris sumokės, tačiau 2000 Lt neturtinė žala yra per didelė. R. I. nieko nedarė, nemano, kad ją išgąsdino. Už sugadintas duris žalą atlyginsiąs, tačiau 2000 Lt neturtinės žalos yra per daug. L. K. 5000 Lt neturtinės žala taip pat yra per didelė, o 200 Lt turtinę žalą atlyginti sutinka. Sutinka jam atlyginti 1000 Lt neturtinės žalos. Šiuo metu jis dirba neoficialiai, tačiau greitai dirbs oficialiai. Dirba Joniškyje miško pjovime. Darbo biržoje registruotas buvo. Gyvena su tėvais, turi jaunesnę seserį. Negražiai pasielgė, gailisi dėl to, kas įvyko, daugiau to nebebus.

Nukentėjęs K. R. parodė, kad 2010-01-11 apie 23.50 val. jam paskambino sesuo R. I., kuri buvo išsigandusi. R. pasakojo, kad apie 17.00 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), su draugu L. K. ir drauge K. K.. Po kurio laiko pas juos atėjo K. draugas M. K. su dviem vaikinais. Jie bute vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko L. nuėjo miegoti, o kiti liko švęsti. L. pabudus kartu su juo atėję vaikinai be jokios priežasties pradėjo L. mušti. Po įvykio M. ir tie vaikinai išėjo, L. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. R. pasakė, kad tie vaikinai žadėjo grįžti. Tada jis paskambino kitos sesers vyrui V. J. ir pasiūlė atvažiuoti pas R. į butą. Kai atvažiavo pamatė, kad laiptinėje išvartytos gėlės, atlikti gamtiniai reikalai, subraižytos buto laukujos durys, kurias jis už savo pinigus buvo įstatęs. Po to K. paskambino iš savo draugo M. telefono, kurį šis buvo palikęs, vienam iš vaikinų. V. su juo pakalbėjo ir pasiūlė susitikti prie „Norfos“ parduotuvės, Korsako gatvėje. Einant link parduotuvės pamatė, einančius du jaunuolius, kurie atitiko R. ir K. apibūdinimą, palaukę, kol išeis iš laiptinės sulaikė vieną iš vaikinų, kuris rankoje turėjo peilį. Kitą vaikiną sulaikė V., tas vaikinas taip pat turėjo peilį, bet ji numetė. V. prieš tai jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Priėjusios R. ir K. atpažino, kad tai tie patys vaikinai. Policijos pareigūnai juos išsivežė. Byloje reiškia civilinį ieškinį 800 litų dėl turtinės, nes duris įdėjo jis savo lėšomis.

Nukentėjęs L. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad 2010-01-11 apie 17.00 val. kartu su savo drauge R. I. ir jos kaimyne K. K. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Jis žinutėmis susirašinėjo su K. draugu M. K. ir pakvietė jį į svečius. M. atėjo ne vienas, o su dviem nepažįstamais vaikinais. Atėjus M. su tais vaikinais, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko jis pasijuto gerokai išgėręs ir nuėjo miegoti. Miegodamas išgirdo triukšmą ir atėjo nuraminti, kad kiti name gyvenantys kaimynai neiškviestų policijos. Kai atėjo nuraminti, tie du vaikinai jau ruošėsi išeiti ir norėjo išsivesti M. kartu. M. pasakė, kad nori likti. Tada jis pasakė, kad M. pasiliks, o jie gali išeiti. Tada staiga vienas iš tų vaikinų pradėjo jį pulti, o kitas užlaužė rankas ir paguldė ant žemės ir pats pradėjo taip pat jį mušti. Vaikinai mušė abu, kiek pamena rankų kumščiais, o ar sudavė smūgių kojomis nežino. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių, neskaičiavo, bet nemažiau negu dešimt. Daugiausia smūgių kliuvo į galvos sritį, todėl kaip įmanydamas bandė galvą slėpti, bet užlaužta ranka nelabai pavyko. Paskui merginoms ir M. pavyko jį išlaisvinti ir tie vaikinai išėjo. Kadangi jis pasijuto blogai, buvo iškviesti medikai, kurie jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Nurodo, kad patyrė 200 litų turtinę ir 5000 litų neturtinę žalą

Nukentėjusioji R. I. gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tikslaus laiko nepamena, įvykis įvyko 2010 m. sausio mėnesį. Su draugu L. K. ir drauge K. K. grįžo į namus. L. K. išėjo į parduotuvę ir grįžo su E. S., M. Š. ir M., kurio pavardės nežino. Jie visi namuose išgėrinėjo. Paskui L. K. nuėjo miegoti. E. S. ir M. Š. norėjo eiti pas M. toliau gerti, tačiau M. nesutiko, nes buvo per daug jau išgėręs. E. S. nepatiko, kad M. neina su jais, kilo triukšmas, L. K. pradėjo sakyti, kad M. gali pasilikti bute ir permiegoti. E. S. liepė K. nesikišti, nes ji sumuš L. K. atsikėlus, M. Š. prirėmė prie sienos ir laikė, o E. S. jam smogė. Ji pradėjo juos skirti ir puolė į vidurį, tada ir jai kliuvo. Gavo, kada juos bandė išskirti. Pradėjo sakyti, kad iškviesianti policiją, tai jie apsiramino ir išėjo. Tada ji iškvietė policiją. Jie atvyko, surašė duomenis, kaip atrodo ir išvykdami pasakė, kad apsuks rajoną ir ieškos. Dar neatvažiavus pareigūnams, E. S. ir M. Š. sugrįžo ir braižė buto duris. K. apsivėmė ir ji, nežinodama ar jis apsivėmė nuo smūgių, ar nuo girtumo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kada atvyko greitoji ir ji lipo laiptais, tai ji matė kaip E. S. ir M. Š. išėjo iš laiptinės. Per durų akutę matė kaip jie laiptinėje išvartė gėles, M. Š. šlapinosi. Pagal jo veidą, kūno padėtį, nes stovėjo šonu, rankas, kurios buvo ties lytiniu organu ir garsą, suprato, kad jis šlapinasi laiptinėje. Jai buvo baisu vienai pasilikti namuose ir ji paskambino broliui, kad atvažiuotų. Kai greitoji išsivežė L. K., E. S. ir M. Š. buvo antrą kartą sugrįžę, spardė, daužė duris. Paskui jos brolis ir sesers vyras juos sulaikė ir iškvietė policiją. Kai juos sulaikė, jie buvo su peiliais. Brolis ir sesers vyras tuos peilius atėmė ir atidavė policijai. Pirmą smūgį sudavė E. S., kumščiais, stovinčiam L. K.. Buvo suduota ne mažiau 7-8 smūgiai. Smūgiavo į galvą. L. K. nuo smūgių nukrito, tai taikė į galvą. M. Š. laikė L. K. už kaklo, pasodinęs, kad negalėtų atsistoti. M. Š. E. S. sakė: „smūgiuok už draugus“. M. Š. laikė L. K. už kaklo ir su kita ranka kumščiais taip pat smūgiavo. Smūgiavo ne mažiau 13-14 kartų. E. S. L. K. spardė kojomis, o M. Š. laikė, nespardė. Palaiko civilinį ieškinį. Neturtinę žalą sudaro, tai, kad prieš įvykį ji sirgo vidutinės depresijos epizodu, gėrė vaistus. Jos sveikatos būklė buvo pagerėjusi, tačiau po šio įvykio, ji ir vėl turėjo gerti vaistus, būklė pablogėjo. Apie tai yra medicininiai išrašai iš gydytojos. Dabar geria gydytojo paskirtus vaistus. Sergu seniai, jau 4 metai. M. Š. pažinojo, nes jis buvo jos klasiokas. M. taip pat pažinojo iš senų laikų, o E. S. nepažinojo. Labai buvo išsigandusi, patyrė didelį stresą. Jų akys buvo keistos, gal buvo ko nors vartoję. Labai išsigando dėl draugo gyvybės. Planavo nėštumą. Praėjus mėnesiui po to įvykio – pastojo. Abejoja dėl savo vaiko tolesnės vystymosi raidos. Civilinis ieškinys – 2000 litų, kurį ir prašo priteisti iš kaltinamųjų. Butas, kur vyko įvykis, yra jos mamos. Dabar jis parduotas, su tomis pačiomis durimis. Įvykio metu jai buvo 17 metų.

Liudytojas A. M. teismui parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl kilusio konflikto. Nuvykus į įvykio vietą buvo nurodyti du konfliktavę jaunuoliai, kuriuos pristatė į policijos komisariatą, jie nebuvo įėję net į laiptinę. Jiems buvo perduotas peilis ar atsuktuvas, nors tiksliai neprisimena, ką perdavė. Tuos daiktus padavė žmonės, nurodydami, kad juos turėjo sulaikytieji ir iš jų buvo atimti. Daiktai buvo nuvežti į komisariatą.

Liudytojas V. J. teismui parodė, kad jam paskambino R. I., kuri yra žmonos sesuo. Sakė bute vyksta muštynės, muša draugą. Jis paskambino K. R. ir kartu nuvyko pas R. I.. Nuvykę rado suspardytas duris. L. K. išvežė į ligoninę greitoji medicinos pagalba. M. Š. ir E. S. sulaikė prie laiptinės, kai jie grįžo. Pas juos rado peiliukus, tačiau nežino, ar jie buvo su karpeliais. Peilius turėjo abu kaltinamieji. Kai sulaikinėjo kaltinamuosius, vienas jų numetė peilį, o iš kito atėmė. Bute buvo betvarkė, laiptinėje atlikti gamtiniai reikalai, kaimynai pasakojo, kad lipdami laiptais žemyn jie užkliudė gėlių vazonus. R. I. drebėjo, vos pakalbėjo, po įvykio kreipėsi į gydytojus, nes tuo metu laukėsi. Ligoninėje ji negulėjo, tačiau gėrė vaistus, antidepresantus.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2010 01-12 d. dirbo maršrute „Dainai“ auto ekipaže „Alskna 35“, kartu su vyr. patruliu R. L.. Apie 01.50 iš Šiaulių apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrius budėtojo gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini)namu vyksta kažkoks konfliktas. Kai su kolega nuvyko į įvykio vietą ten buvo namo gyventojai, kurie nurodė du neblaivius jaunuolius. Namo gyventojai paaiškino, kad tie jaunuoliai apibraižė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Kai atvyko su kolega į įvykio vietą, jaunuoliai jau buvo sulaikyti, o vienas gyventojų pateikė du peilius, atimtus iš jaunuolių. Jaunuoliai buvo pristatyti į Šiaulių miesto policijos komisariatą, kur buvo nustatytos jų asmenybės: M. Š. ir E. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, kaltinamieji E. S. ir M. Š. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir jų kaltė įrodoma jų pačių parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei grindžiama baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis:

2010-01-12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta po nusikaltimo padarymo, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-17, t. 1).

2010-05-25 specialisto išvada Nr. G 64/10(04), kurioje nurodyta, kad L. K. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės akies apatiniame voke, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į nosies nugarėlę. Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepatvirtinta jokiais objektyviais neurologoniais sindromais. Sužalojimai padaryti nemažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus veidą. L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinės akies patiniame voke galėjo gautis tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu, kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Nėra medicininių duomenų ar buvo imtas L. K. kraujas alkoholio kiekiui nustatyti (b.l. 25, t. 1).

2010-01-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad patrulis A. M. pateikė du peilius (b.l. 34, t. 1).

2010-02-22 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0237, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti peiliai prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, virtuviniai peiliai pagaminti pramoniniu būdu (b.l. 36-38, t. 1).

2010-01-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusysis L. K. atpažino M. Š., kaip jam ranką užlaužusį ir mušusį jaunuolį (b.l. 52-55, t. 1).

2010-01-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota kaip nukentėjusysis L. K. atpažino E. S., kaip asmenį, kuris pirmas jam sudavė smūgį ir paskui kartu su M. Š. jį mušė (b.l. 56-59, t. 1).

Pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamųjų E. S. ir M. Š. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – kaltinamųjų smurtiniai, agresyvūs veiksmai nukreipti į L. K., o vėliau į turtą (apgadintos buto durys, išvartyti laiptinės gėlių vazonai) išgąsdino, šokiravo aplinkinius. E. S. iš kaltinimo šalintinas šlapinimas koridoriuje, nes bylos nagrinėjimo metu ši nusikalstama veika neįrodyta.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Nukentėjęs ir civilis ieškovas K. R. už motinos durų subraižymą prašo priteisti 800 litų. Butas, kurio durys buvo subraižytos, priklausė jo motinai, dabartiniu metu butas parduotas, ar sumažėjo parduodamo buto kaina dėl subraižytų durų - neaišku ir pats civilinis ieškovas nežino. Kaltinamieji sutinka su prašomos žalos dydžiu, sutinka atlyginti turtinę žalą už subraižytas duris, todėl K. R. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 800 Lt suma.

Valstybinė ligonių kasą prašo priteisti 206,85 litų turėtas išlaidas už suteiktas medicinines paslaugas, civilinis ieškinys pagrįstas, todėl ši suma priteistina solidariai iš E. S. ir M. Š..

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas L. K. prašo priteisti 200 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos. Turtinė žala pagrįsta, todėl priteistina solidariai iš E. S. ir M. Š.. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes: amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą. Po konflikto L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš Šiaulių apskrities ligoninės neurochirurgijos skyriaus po valandos pastarasis buvo išleistas, nes atsisakė tolimesnio gydymo, daugiau įrašų apie tolimesnį gydymąsi nėra. Teismas mano, kad atsižvelgiant į L. K. nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad konfliktas buvo abipusis, tarp išgėrusių asmenų, neturtinė žala mažintina iki 500 litų.

R. I. pareikštas 2000 litų sumai civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, nes pastaroji konflikto metu sužalota nebuvo. Iki konflikto pastaroji sirgo adaptacijos sutrikimu, konflikto metu labai išsigando, dėl ko 2010-01-27 kreipėsi į Šiaulių psichikos sveikatos centrą dėl patirto stresogeninio įvykio, padidėjusio jautrumo, miego sutrikimo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šis įvykis turėjo ar gali turėti įtakos naujagimio sveikatos būklei, be to, įvykio metu pastaroji nesilaukė, esant šioms aplinkybėms neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 600 litų.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) (b.l. 92). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką – nuoširdžiai galisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo M. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) (b.l. 111). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką – nuoširdžiai galisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes į tai, kad E. S. teistas (b.l. 128-143, t. 1) yras recidyvistas (LR BK 27 str.), nes šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (b.l. 147-150, t. 1), , į VĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (b.l. 158, t. 1), VĮ ŠASPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 156, t. 1), registruotas Šiaulių darbo biržoje (b.l. 154, t. 1), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 146, t. 1), turi 2009 m. gimusią dukrą (b.l. 43, t.2). Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis LR BK 56 straipsnio nuostatomis E. S., kaip recidyvistui, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – kurio terminas nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Paskirtos bausmės pradžios laikas skaičiuotinas nuo sulaikymo dienos. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus -naikintina.

tai, kad M. Š. neteistas (b.l. 160-165, t. 1), administracine tvarka baustas (b.l. 167, t. 1), į VĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registrą neįrašytas (b.l. 173, t. 1), VĮ ŠASPC Psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b.l. 175), registruotas Šiaulių darbo biržoje (b.l. 171, t. 1), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 166, t. 1). Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. Š. įskaitytinas suėmimo laikotarpis nuo 2011-05-12 iki 2011-05-20 (b.l.109-110, t. 2), tai yra aštuonios paros.

Kaltinamajam M. Š. 2011-05-19 teismo nutartimi nuo 2011-05-20 dienos suėmimas panaikintas ir paskirtos kardomosios priemonės: 1000 (vieno tūkstančio litų) užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje; rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 125-126, t. 2), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus užstatas grąžintinas G. Š..

Daiktai turintis reikšmės turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti 2 peiliai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaujantis LR BPK 303 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus - naikinti.

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kopijos gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę M. Š. įskaityti suėmimo laiką nuo 2011-05-12 iki 2011-05-20 ir laikyti, kad jis yra atlikęs 48 val. (keturiasdešimt aštuonias valandas) viešųjų darbų.

Kaltinamajam M. Š. 2011-05-19 teismo nutartimi paskirtas kardomąsias priemones: užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; rašytinį pasižadėjimą neišvykti -nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vieno tūkstančio litų užstatą, sumokėtą 2011-05-19, grąžinti G. Š.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civilinei ieškovei iš E. S. ir M. Š. solidariai 206,85 Lt (du šimtus šešis litus 85 ct) už suteiktas medicinines paslaugas.

. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. S. ir M. Š. solidariai priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. ieškinį tenkinti dalinai ir iš E. S. ir M. Š. priteisti solidariai 200 Lt (du šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. I. ieškinį tenkinti dalinai ir iš E. S. ir M. Š. solidariai priteisti 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.