Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai E. D.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis Tulpių g. 1-51, Panevėžyje, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2011-10-04, laikotarpyje nuo 11.00 iki 12.00 val., neteisėtai, prieš A. Z. valią atvirai įsibrovė į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią adresu Ąžuolų g. 3-1, Panevėžyje ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. Z. į galvą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, odos nubrozdinimą kairiame skruoste ir taip nežymiai sutrikdė A. Z. sveikatą bei sulaužė A. Z. viršutinį dantų protezą.

Kaltinamasis A. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2011-10-04, apie 13 val., buvo prie Ąžuolų g. 3 namo atvykęs pas savo mamą D. D.. Kita kiemo dalis priklauso kaimynui A. Z.. Kiemo dalys atitvertos tvora, yra varteliai. Stovėdamas prie savo garažo, kuris yra Z. priklausančioje kiemo dalyje pastebėjo, kad pro savo lauko duris išėjo kaimynas A. Z.. Su juo pasisveikino, bet kaimynas tik sumojavo prieš jį su žarstekliu, turėtu rankoje ir pradėjo jį vadinti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Neapsikentęs ir įsižeidęs, pribėgo prie A. Z. ir sudavė jam, nuo ko A. Z. pargriuvo.

Nukentėjusioji E. D. parodė, kad yra nukentėjusiojo A. Z., kuris 2011 m. gruodžio mėnesį mirė duktė. Spalio 4 dieną paskambino tėvas ir pasakė, kad jį sumušė kaimynas A. D.. Paskambinusi broliui paprašė, kad jis nuvažiuotų pažiūrėti. Brolis D. Z. iškart nuvažiavo, prie jo važiavo policija, brolis paskambinęs pasakė, kad grįžusi iš komandiruotės nueičiau pas tėvą, nes ten baisus vaizdas, tėvas sumuštas, šoke, sakė apie protezus. Tėvas sakė, kad kūreno pečių, ėjo dūmai. Algirdas įbėgo į vidų ir sumušė. Tėvo protezai buvo sulaužyti, nubrozdinta galva, trys guzai. Tėvas buvo šoke. Pasakojo, kad ir kaimynė D. įgriuvo, ji gal skyrė juos. Sugrįžusi tos dienos vakare buvo pas tėvą, nes gyvena kaimynystėje, tėvas jis rodė, kad jį mušė tarpduryje, norėjo siekti kačergėlės ir jie pargriuvo. Tą vakarą pas ją atvažiavo draugė, kuri pamačiusi tėvą paklausė, kas atsitiko. Tėvui pasakojant, išbėgo A. D. ir pasakė: tegul džiaugiasi, kad neužmušiau. Įsikišo kaimynė D. ir pradėjo jį tempti prie mašinos. Konfliktai su kaimynais seni, viskas juos nervuoja, sniegas ne taip nukastas, ne taip mašina pastatyta, ne taip varteliai uždaryti, bet anksčiau nekreipdavo dėmesio. Skundžiasi D. ir D.. Tėvas sirgo širdies liga, jam keistos kraujagyslės. Buvo sveiko proto, išsigalvoti tokių dalykų jis negalėjo. Jie turi šunį, todėl apsitvėrė savo kiemo dalį tvora. Šulinys bendras. Tėvo durys į lauką, prieš tas duris jų tvora. Vyrui peršokti tvorą nėra problemos. Tėvas sakė, kad kaimynas peršoko tvorą, bet vėliau pasakė, kad įėjo pro vartelius. Sužalojimai matėsi ant tėvo veido, buvo mėlynės po akimi, guzai, nubrauktas odos gabalas. Alkoholiu tėvas nepiktnaudžiavo, negalėjo griūti. Buvo kokie 3 smūgiai vien tik į galvą. Tėvas paskambinęs sakė, kad jį sumušė A. D., bėga kraujas. Ji patarė nieko nevalyti, kviesti policiją. Abu buvo šoke, to iš kaimynų nesitikėjo. Jai paklausus, už ką mušė, jis pasakė, kad dėl dūmų. Iš vakaro be priežasties buvo išverstos malkos, draugė N. Š. patvirtino, kad vertė malkas su kabliu D.. Dėl sužalojimų tėvas buvo sugniuždytas. Insultą galėjo iššaukti muštynės, jis pergyveno, buvo sulaužyti protezai, buvo gaila žiūrėti. A. D. neatsiprašė. Vakare buvo atėjusi D., bet ji neatidarė durų. Paskutiniame teisiamajame posėdyje E. D. pareiškė, kad A. D. jos atsiprašė, ji su juo susitaikė, jam atleidžia ir prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja V. Š. pilnai patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad 2011 m. spalio pradžioje, tiksliai datos neatsimena, bet tai galėjo būti ir spalio 4 d., apie 17.00 val. atvažiavo pas draugę E. D., gyvenančią Ąžuolų g. 3a, Panevėžyje ir pamatė, kad ji yra savo tėvo kieme su tėvu. E. tėvo A. Z. vienas kairysis žandas buvo praskeltas, matėsi kraujo žymės, po akimis matėsi patinimai, matėsi, jog buvo be dantų protezų, be to, visas drebėjo, buvo labai susijaudinęs. Jo paklausus kas atsitiko, jis atsakė: ,,Na va, matai vaikeli, kaip gyvenime būna“. Tačiau tuo metu, būnant kieme, jis nesugebėjo paaiškinti visų aplinkybių, nes tuo metu kieme, už tvoros, šaukė kaimynė su, kaip vėliau sužinojo, sūnumi. Ta kaimynė šaukė: ,,Edita baikim, būk žmogus“ ir šiuos jos žodžius suprato kaip prašymą, kad E. D. dėl tėvo sumušimo nerašytų policijoje pareiškimo. Jos sūnus bandė mamą raminti, net neketino taikytis ir dar visaip A. Z. vadino. Kadangi kieme buvo triukšmas, su E. D. ir jos tėvu nuėjo pas E. D. į namus, kur A. Z. paaiškino, jog ta moteris bei jos sūnus įsibrovė be jo leidimo į namus ir jį sumušė būtent tas sūnus. Dar minėjo, kad mama bandė sūnų raminti, bet jai nepavyko. Detaliau aplinkybių nepaaiškino, kadangi buvo labai susijaudinęs. Išėjus iš E. D. namų kieme vis dar stovėjo kaimynė su sūnumi. Paklausė to sūnaus kaip galėjo seną žmogų sumušti, o jis atsakė, kad reikėjo jį ir užmušti. Po to tas vyras išvažiavo. Tačiau kaimynė vis dar prašė E. D. viską baigti, todėl nebenorėdama klausytis to triukšmo, išvažiavo (b.l. 29). Papildomai teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Z. jai paliko ramaus žmogaus įspūdį, nepastebėjau, kad jis ką nors išsigalvotų.

Liudytoja N. Š. parodė, kad E. D. yra jos draugės duktė. Spalio 4 dieną nuėjo pas juos pakviesta Edita pabūti su jos sergančiu vaiku. Nukentėjusiojo sužaloto nematė, tik girdėjo pasakojimą, kad jį sužalojo. Z. pažinojo seniai. Jis nebuvo linkęs išsigalvoti.

Liudytoja D. D. parodė, kad spalio 4 dieną grįžo iš sanatorijos apie 1 valandą. Pro virtuvės langą pamatė, kas sūnus su Z. koliojasi, barasi. Ji juos ėmė tramdyti. Z. puolė su kačarga, kalbėjo negražius žodžius: vagis žmogžudė, nužudei vyrą. Jos sūnus A. D. buvo savo pusėj kažką prie garažo krapštėsi. Ėjo namų link, pasisveikino su kaimynu, o tas su kačiarga išlėkė į kiemą iš savo kambario. Kiemas bendras, bet jie atsitvėrė tvora, nes turi šunį. Už tos tvoros dar yra bendra. Jie kalbėjosi per tvorą. Jie abu su sūnum įėjo į kambarį ir viskas. Nors žmogus ir miręs, bet gražiai apie jį kalbėti negali. Buvo iškvietę policiją, nes sode buvo padėtas kažkoks skystis. Mašinų padangas pradūrinėja, malkas išgriovė, vandenį į rūsį leido. Ant jų ji pati turi daug pykčio. Konfliktas truko 10-15 minučių. Buvo atvažiavęs jo sūnus D., kuris išplūdo ją, klausė ką čia tėvui padarėt. Buvo policija atvažiavusi, jį ramino. A. Z. ant rytojaus matė kairėj pusėj nubrozdinimą. Jis ėjo, griuvo ir gal sužalojimai atsirado. Svetimų žmonių kieme nebuvo, tik ji pati, jos sūnus ir Z.. Niekas Z. nemušė. Pas E. buvo nuėjusi pasikalbėti apie šitą įvykį. Kai liudytoja V. Š. buvo atvažiavusi, negirdėjo, kad sūnus sakytų: džiaukis, kad neužmušiau.

Iš BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka teisiamajame posėdyje perskaityto nukentėjusiojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jam yra 73 metai, todėl dėl silpnos sveikatos labai mažai vaikšto. Dažnai maistą pagamina bei namus jam atneša dukra E. D.. Gyvena namo dalyje, o kitoje namo dalyje gyvena D. D., pas kurią dažnai atvažiuoja jos sūnus A. D.. Šiuose namuose gyvena apie 27 metus laiko. D. D. jau gyveno, kai jis atsikraustė. Iš pradžių su ja sutardavo gerai, vėliau ji pradėjo kabinėtis, nuolat provokuoti konfliktus. Iki 2011-10-04, kaip tą dieną tokių konfliktų nėra buvę. Patikslina, jog dukrai nuvežus pas specialistus sužalojimų mastui nustatyti, dėl patirto šoko nurodė klaidingą įvykio datą, t.y. spalio 3 d., nors iš tikrųjų buvo sumuštas 2011-10-04, apie 11.00-12.00 val. Minėtu laiku užkūrė pečių, norėdamas pasišildyti namus, tačiau šiek tiek iš jo pasklidus dūmams dėl prastos traukos, tikslu išsklaidyti dūmus iš namų, pravėrė namo dalies pusės pagrindines duris. Pastebėjo, jog D. D. yra savo namo dalies kieme, o šalia D. D. priklausančio garažo, esančio jau jo kiemo pusėje, stovėjo A. D.. Atidaręs duris, jiems nieko nesakė. D. D. pasakė: ,,O, tas durnius atidaręs duris laiko”. Jai atsakė, jog geriau ji atneštų malkas, kurias vertė sudėtas šalia jo namo bei kaip mano, dar ir vogė. D. D. neigė ką nors vogusi. A. D. ėmė šaukti, vadinti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atsakė, kad su juo nekalbės ir, kad nesikištų. Tuomet A. D. nuo garažo, esančio už tvoros jau į jo kiemo pusę, jo kiemo dalyje, prabėgo link jo namų durų. D. tuo metu šaukė: ,,Algi, nelįsk”. Stovint namo koridoriuje, praėjusi pro kiemo vartelius, D. D. šaukė sūnui, kad šis nelįstų, o A. D. tuo metu jam šaukė, kad užmuš. Jie beveik vienu metu įėjo į jo namo dalies koridorių, kuriame jis ir stovėjo. Staiga A. D. kažką šaukdamas vieną kartą ranka sudavė į galvą, po ko jis (A. Z.) parklupo ant žemės, pajuto skausmą veido srityje. Pajuto ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą gulint ant žemės, tačiau kuo buvo smūgiuojama ir kiek tiksliai kartų nežino. Kaip ir kada minėti asmenys išėjo iš jo namo nebesuvokė. Kol A. D. jį mušė, girdėjo D. D. šauksmą, kad A. D. nustotų jį mušęs, tačiau A. D. į jos šauksmus nereagavo. Kol A. D. jį mušė, jis nieko jam nesakė. Kai jie išėjo, jis atsigavęs ir atsistojęs uždarė namo duris. Dar matė juos stovinčius kieme. Dėl suduotų smūgių juto skausmą, svaigo galva, iš kairiojo skruosto bėgo kraujas, po kairiąja akimi buvo mėlynė, smakras buvo patinęs, kaktoje buvo guzas. Dėl įsibrovimo į namus bei sumušimo paskambino dukrai E. D.. Ji pranešė viską policijai. Tą pačią dieną, vakare, D. D. iš savo namo kiemo pusės pasiūlė nesipykti, sakė, jog jauniems reikia atleisti. Šiuos žodžius suprato kaip prašymą nerašyti pareiškimo A. D. atžvilgiu. Nei A. D., nei D. D. dėl minėto įvykio jo neatsiprašė. Išvykus policijos pareigūnams, būnant kieme, A. D., būdamas Ąžuolų pagrindinėje gatvėje prieš minėtą namą, sušaukė: ,,Džiaukis, kad neužmušiau”. Po to A. D. išvažiavo automobiliu. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į ligoninę. Pats jokių vaistų dėl patirtų sužalojimų nepirko. Įvykio metu drabužiai nebuvo suplėšyti, tačiau buvo sulaužytas nuimamas viršutinio žandikaulio dantų protezas, kurio pateikti prie ikiteisminio tyrimo bylos negali, nes išmetė. Minėto dantų protezo vertės nurodyti šiuo metu negali (b.l. 16-17).

Su nukentėjusiuoju A. Z. atliktas jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje, kurio metu jis nurodė vietą, kurioje buvo sumuštas (b.l. 19-22).

Iš Mirties liudijimo AA Nr. 620897 matyti, kad A. Z. 2011-12-07 mirė (b.l. 95).

Liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities VPK PK kriminalinės policijos skyriuje tyrėja. 2011 m. spalio 4 dieną apklausė A. Z. jo namuose, nes jis senyvas žmogus. Per visas apklausas A. Z. pasakojo aplinkybes adekvačiai, ji pati protokole rašė jo sakomus žodžius. Kalbėjo nuosekliai, buvo sąmoningas. Skruoste matėsi sužeidimas, tik nepamena kuriame skruoste. Kiemą atsimena, ten yra vielinė tvora. Nukentėjusysis pasakojo, kad nusprendė pasikūrenti pečių, atidarė duris, kad išsivėdintų dūmai. Šalia garažo jo teritorijoje stovėjo D.. D. davė pastabą dėl dūmų, įvyko žodinis konfliktas, tuomet kaltinamasis įšoko į koridorių. Nukentėjusysis parodė, kad nugriuvo prie virtuvėlės durų po smūgių, pasakojo, kad D. įsibrovė į nukentėjusiojo namus ir smurtavo. Jų bendras namas per pusę. Nukentėjusiojo teritorijoje yra garažas, teritorijas skiria vielinė, tinklinė tvora. Dar nukentėjusysis sakė, kad buvo sulaužytas jo protezas. Paprašius tą protezą pateikti, sakė, kad išmetė, nes protezai buvo sulaužyti ir nebetinkami.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK patrulių kuopoje patruliu. Pagal iškvietimą su kolega A. L. vyko į Ąžuolų g. 3 dėl konflikto tarp kaimynų. Vietoje rado senyvą vyriškį ir jo sūnų. Vyriškis paaiškino, kad konflikto metu buvo sužalotas. Jis su kolega iškvietė operatyvinę grupę, nes buvo sužalotas veidas. Smulkiai aplinkybių nepamena. Nukentėjusysis kalbėjo, kad jį sužalojo kaimynas. Aiškiai nesimatė, kad nukentėjusysis būtų neblaivus, matėsi, kad žmogus susijaudinęs.

Liudytojas D. Z. parodė, kad yra nukentėjusiojo sūnus. Spalio 4 dieną paskambino sesuo E. D., kad kaimynas A. D. sumušė tėvą A. Z.. Nuvažiavęs pažiūrėti, pamatė, kad tėvas sėdėjo, iš skruosto bėgo kraujas, buvo sulaužytas protezas. Tėvas sakė, kad kaimynas D. sumušė koridoriuje, sulaužė protezą. Matė sulaužytą protezą, buvo nulaužtas kraštas. Tėtis nebuvo išgėręs, buvo sujaudintas, sakė, kad konfliktas kilo dėl malkų.

Valstybinės teismo medicinos instituto prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1121/11 (05) nurodoma, kad A. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, dėl ko A. Z. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 23, 24).

Specialistas G. S. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadas, paaiškino, kad pamena nukentėjusįjį, kuris jam pasirodė adekvatus savo amžiui žmogus, aplinkybes aiškino sklandžiai ir nuosekliai, duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms nėra, nustatytų sužalojimų pobūdis, kraujosruvų spalva, bei lokalizacija pilnai atitinka nukentėjusiojo bei liudytojų nurodytas aplinkybes, tačiau negali patvirtinti kaltinime nurodytų penkių smūgių sudavimo, kadangi sužalojimų pobūdis nurodo ne daugiau trijų smūgių. Kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste, smakre, nubrozdinimas tame pačiame skruoste. Esant tokiems sužalojimams, galima spręsti, kad sužalojimai galėjo gautis dviejų ar trijų fizinių jėgų poveikyje. Jei kairę akį ir skruostą skaityti kaip vieno poveikio pasekmę, tai tuomet du lokalizacijos smūgiai. Teoriškai gal ir gali būti smūgis ant smūgio, bet to tvirtinti negali. Ekspertui nurodyta data yra 2011-10-03, apie 15 valandą, tai pagal nukentėjusįjį. Ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjęs apžiūrėtas spalio 6 d. Sužalojimų spalva nenurodoma. Nukentėjusįjį apžiūrėjo spalio 10 d., tai yra praėjus 6 ar 7 paroms. Matomos melsvai gelsvos spalvos kraujosruvos, šašai. Sužalojimų išvaizda atitinka laiką – sužalojimai padaryti 3 ar 4 dieną. Nubrozdinimas skruoste galėjo atsirasti krentant. Jei nubrozdinimas nuo griuvimo, tai turėjo griūti skruostu į grindis. Parklupimas, tai ne nugriuvimas. Daro išvadą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas tą dieną, kaip nurodoma. Sužalojimai su žarstekliu negali būti tokie. Pačiam, tyčia tokius sužalojimus padaryti neįmanoma. A. Z. kalbėjo apie protezą, bet jo neturėjo. Apie protezą neužfiksuota ir Ligoninės priėmimo skyriuje. Jis tik sakė, kad mušimo metu sulūžo protezas.

Motyvuojamoji dalis

Šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma - kaltinamojo prisipažinimas, kurį patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų V. Š., N. Š., D. J., S. L. parodymai, specialisto išvada bei paaišknimai leidžia daryti išvadą, kad A. D. kaltė neteisėtai, prieš A. Z. valią atvirai įsibrovus į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį ir kumščiu sudavus ne mažiau trijų A. Z. į galvą, padarant jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir smakre, odos nubrozdinimą kairiame skruoste ir taip nežymiai sutrikdžius A. Z. sveikatą bei sulaužius A. Z. viršutinį dantų protezą, pilnai įrodyta. Veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d.

Pateiktame kaltinime A. D. buvo kaltinamas sudavęs penkis smūgius, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl keistina į paties kaltinamojo nurodytą bei specialisto patvirtintą ne daugiau kaip trijų smūgių sudavimą. Veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. 1 d. nuo to nesikeičia.

A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. D. vieninga tyčia padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (b.l. 54), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b.l. 60-61), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 53), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo atžvilgių negauta (b.l. 67), atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusios atsiprašė, nukentėjusioji jokių pretenzijų jam neturi, su juo susitaikė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo asmenybė yra teigiama ir duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis 2007-04-12 prokuroro nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, bet nuo ankstesnės bylos nutraukimo praėjo daugiau nei ketveri metai ir per šį laikotarpį kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 179,40 Lt turtinės žalos turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atmestinas, nes A. D. žalą atlygino bylą nagrinėjant teisme (b.l. 118).

Vadovaujantis BPK 103 str., pripažintina proceso išlaidomis ir iš A. D. išieškotina 14 Lt pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą A.D. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. nutraukti ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (Lietuvos Respublikos BK 38 str.), Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str. A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. D. išieškoti 14 Lt (keturiolika litų 00 ct) pašto išlaidų valstybei.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.