- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- N-180-1131-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Nijolė Piškinaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutarties J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnas 2006 m. lapkričio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 10.00 val., J. Š. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, suarė bendro naudojimo kelią, esantį Miklusėnų kaime, Alytaus rajone, tarp savo ir J. I. žemės sklypų, nepadarydamas esminės žalos J. I. teisėms ar teisėtiems interesams. Už tokius veiksmus administracinė atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimu J. Š. už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinė komisija nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų: Alytaus rajono Alytaus seniūnijos Luksnėnų kadastro vietovės Luksnėnų gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 33-769 ištraukos, Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės Miklusėnų kaimo savininkų J. Š. žemės sklypo Nr. 63-1A abriso, žemė sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003 m. birželio 19 d. akto, prie Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. S-33-19398 esančio žemės sklypo Nr. 63-1A plano M1:5000, Alytaus rajono Luksnėnų – Genių kadastro vietovės Butrimiškių – Rutkos –Butkūnų kaimų D. M. I. žemės sklypų Nr. 51-1 A 51-3 A, 51-2A abriso, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo 2002 m. gegužės 21 d. akto nustatyta, jog tarp J. Š. priklausančio žemės sklypo Nr. 63-lA (1,59 ha) ir D. M. I. priklausančio žemės sklypo Nr. 51-2A yra 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas į minėtų piliečių sklypų plotus neįskaičiuotas.
II.
J. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1,59 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. 4400-0216-6501, esantis Miklusėnų k., Alytaus r. Šio sklypo teisinė registracija, įregistruojant nuosavybę į šį žemės sklypą, atlikta VĮ Registrų centras Alytaus filiale 2004 m. kovo 15 d.. Civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo visais atvejais laikoma, kad ji neapribota. Atsižvelgiant į šias imperatyvias nuostatas, 1,59 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. 4400-0216-6501, esantis Miklusėnų k., Alytaus r., savininko nuosavybės teisė nėra apribota teismo sprendimu. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Alytaus filialo išduoto nuosavybės pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra numatyta jokių servitutų, tame tarpe ir dėl kelio, t.y. šiame žemės sklype nėra jokių jo naudojimo apribojimų, todėl visą nurodytą žemės sklypą savininkas gali naudoti pagal jo paskirtį – žemės ūkiui, t.y. turi teisę žemės sklypą ne tik suarti, bet ir apsėti pieva, auginti įvairius augalus, daržoves ir naudoti kitokiai žemės ūkio veiklai, kas atitinka ir neprieštarauja Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 3 daliai.
Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti nutarime išdėstytais motyvais.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir skundo nepatenkino.
Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, J. I., V. K. paaiškinimais, Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. S-33-19398 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. Š. “ bei prie jo esančio žemės sklypo Nr. 63-lA (1,59 ha) planu M 1:5000, Alytaus rajono Alytaus seniūnijos Luksnėnų kadastro vietovės Luksnėnų gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 2000 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 33-769, Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės Miklusėnų kaimo J. Š. ko žemės sklypo Nr. 63-lA abrisu, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003 m. birželio 19 d. aktu, Alytaus rajono Luksnėnų – Genių kadastro vietovės Butrimiškių – Rutkos –Butkūnų kaimų D. M. I. žemės sklypų Nr. 51-1 A. 51-3A, 51-2A abrisu, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo 2002 m. gegužės 21 d. aktu, kurie pagal ATPK 256 straipsnį pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti. Kaip matyti iš Alytaus rajono Luksnėnų kadastro vietovės Miklusėnų kaimo J. Š. žemės sklypo Nr. 63-lA abriso, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003 m. birželio 19 d. akto (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b.l. 15, 17), Alytaus rajono Luksnėnų – Genių kadastro vietovės Butrimiškių – Rutkos – Butkūnų kaimų D. M. I. žemės sklypų Nr. 51-1 A. 51-3 A, 51-2A abriso, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 2002 m. gegužės 21 d. akto (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b.l. 10, 12), tarp J. Š. priklausančio žemės sklypo Nr. 63-lA (1,59 ha) ir D.M. I. priklausančio žemės sklypo Nr. 51-2A yra 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas į minėtų piliečių sklypų plotus neįskaičiuotas. Žemės sklypo planas (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b.l. 16) patvirtina, jog 1,59 ha žemės sklypas pareiškėjui buvo suformuotas tokių ribų, kurios buvo paženklintos vietoje pagal 2003 m. birželio 9 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą ir su tokiomis ribomis ir 4 m. pločio keliu J. Š. sutiko. Iš bylos dokumentų matyti, kad tai yra bendrojo naudojimo kelias, kurio plotas į J. Š. ir D.M. I. sklypų plotus neįskaičiuotas, o ne kelio servitutas, todėl nebuvo jokio pagrindo nustatyti kelio servitutą J. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 63-lA (1,59 ha).
Teismas konstatavo, kad patikimais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 10,00 val. Alytaus rajone, Alytaus sen., Miklusėnų k., J. Š. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, suarė bendro naudojimo kelią, esanti Miklusėnų k., Alytaus r. tarp J. Š. ir J. I. žemės sklypų. J. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 188 straipsnį.
Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų (organų), nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose.
IV.
Apeliaciniu skundu J. Š. prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Administracinės komisijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Apeliacinį skundą, grįsdamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą, apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, kurių pažeidimas lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas J. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, įstatymu teismui nustatytų pareigų neįvykdė. Teismo nutartyje iš esmės atkartojami nutarimo, kuriuo J. Š. skirtas įspėjimas už ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, motyvai, tačiau byloje esantys įrodymai netirti ir nevertinti, nepašalinti prieštaravimai tarp jų. Iš byloje esančios medžiagos net neaišku, kokį kelią suarė J. Š. : teismo nurodomuose dokumentuose pažymėtas tik kelias, skiriantis sklypus Nr. 63-1A ir Nr. 51-2A (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b.l. 17), neįskaitytas nei į J. Š. , nei į D. M. I. sklypus. Tačiau, kaip galima spęsti iš J. Š. administracinės bylos Nr. 16 b.l. 33 esančio žemės plano, paties J. Š. , taip pat V. A. K., J. R. I. paaiškinimų (J. Š. administracinė byla Nr. 16, b.l. 35-36), ginčas iš esmės kilęs dėl to, kad J. Š. suarė per jo sklypą einantį keliuką, vedantį link D.M. I. sklypo. Tačiau byloje jokių duomenų, kad koks nors kelias J. Š. sklypą dalintų į dvi dalis, nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 straipsnis). Teismas konkrečiai nenurodė, kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti jo tyčią, daryti išvadą, kad suardamas ginčo žemę jis suprato, kad elgiasi priešingai teisei. Teismas taip pat nesiaiškino, ar J. Š. veiksmuose, suariant, neva, jam nepriklausančią žemę, negali būti kito administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis naikinama, grąžinant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.