- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-1216-914/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00873-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- G. P.
- Nukentėjusysis
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2015 m. kovo 6 d., apie 18.40 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodama automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
G. P. parodė, kad 2015-03-06 vakare vyko į parduotuvę. Tilžės prekybos centro aikštelėje, prie įėjimo bandė pasistatyti automobilį, laviruodama tarp kitų automobilių. Kad kliudė kitą automobilį nepajuto, nes jos automobilis didelis, jame garsiai grojo muzika. Jai tik iš kelių kartų pavyko prisiparkuoti. Išlipusi automobilio neapžiūrėjo. Parduotuvėje apsipirkinėjo iki 30 minučių, buvo sutikusi draugę, pakalbėjo, skubėjo grįžti namo, nes buvo jos gimtadienis. Kai grįžo namo, jos draugas pastebėjo, kad automobilis įbrėžtas ir jai pasakė, kad dieną jokio įbrėžimo nebuvo. Ji nežino, kada buvo įbrėžtas jos automobilis. Jei būtų pajutusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, būtų sustojusi, neturėjo dėl ko bėgti iš įvykio vietos. Kada automobilį apgadino, pasakyti negali. Nurodė, kad jos automobilis buvo tvarkingas, draustas savanorišku draudimu.
Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2015-03-06, apie 18 val. įėjo į prekybos centrą „Tilžė“, netrukus pradėjo skambėti jo automobilio signalizacijos pultelis, rodė, kad kažkas vyksta su jo automobiliu. Tuomet jis nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kaip išvažiuoja „Audi 8“ automobilis. Norėjo sustabdyti nuvažiuojantį automobilį, bet nespėjo. Jo automobiliui buvo sugadintas bamperis, sparnas ir durelės. Mano, kad kaltininkė smūgio nepajusti negalėjo. Kadangi, jo manymu, ji kontaktavo ne vienu smūgiu, jo automobilį užkabino savo automobilio šonu. Įvykį matė jaunas vaikinas, kuris nurodė iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio numerius, paaiškino jam, kad jo automobilį tris kartus kliudė „Audi A8“ markės automobilis. Jam žalą atlygino draudimas, daugiau jis jokios žalos nepatyrė.
Liudytojas L. R. parodė, kad 2015-03-06 pagal pranešimą nuvyko į įvykio vietą ir ties „Tilžės“ prekybos centru rado sugadintą automobilį. Buvo apgadintas priekinis bamperis ir sparnas. Kiek kontaktų buvo, negali pasakyti. Buvo sugadintas priekinės dalies sparno kampas, apgadinimai padaryti šonu nubraukiant kitą automobilį. Jis apklausė liudytoją, kuris matė įvykį. Jis jam papasakojo, kad „Audi“, kurį vairavo moteris, bandė prisiparkuoti du ar tris kartus ir kliudė kitą automobilį. Iš automobilio vairuotoja išlipusi nebuvo.
Iš liudytojo T. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2015-03-06, apie 18.40 val. Šiauliuose, „Tilžės“ prekybos centro aikštelėje, būdamas savo automobilyje, 6 m atstumu matė, kaip atvažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi“. Bandydamas prisiparkuoti tarp dviejų stovinčių automobilių, kairės pusės šonine dalimi kliudė kitą stovėjusį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo susidūrimo buvo suveikusi stovėjusio automobilio signalizacija. Bandydamas prisiparkuoti „Audi“ automobilis kelis kartus važiavo atbuline eiga. Galiausiai išvažiavo iš tarpo tarp kitų automobilių ir nuvažiavo į kitą pusę. Matė, kad automobilį vairavo moteris šviesiais plaukais. Netrukus prie apgadinto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atėjo savininkas, kuriam jis paaiškino matytą situaciją (9 b. l.).
Iš 2015-03-06 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuotas 2015-03-06, apie 18.40 val. Šiauliuose, Tilžės g. 225, prekybos centro „Tilžė“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvykęs įvykis, kurio metu apgadintas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5-6 b. l.).
Iš 2015-03-06 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad užfiksuoti automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , techniniai defektai – deformuotas priekinis bamperis, kairės pusės priekinis sparnas (13 b. l.).
Iš 2015-03-06 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad užfiksuoti automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) techniniai defektai – deformuotos kairės pusės galinės durelės, galinis sparnas (14 b. l.).
Iš fotonuotraukų matyti, kad užfiksuoti ant automobilių „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti pažeidimai. Pažeidimų aukštis sutampa (15 b. l.).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. P. surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. nuo pat administracinės teisenos pradžios (7 b. 1.) neneigė ir neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, pripažino, kad galėjo užkliudyti kitą automobilį, tačiau teigia nesupratusi, kad automobiliai buvo susidūrę, t.y. neigia jutusi automobilių susidūrimą, todėl iš eismo įvykio vietos ir nuvažiavo. Ji buvo įsitikinusi, kad niekam žalos nepadarė, nieko nesugadino. Tačiau kiti įrodymai (eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo T. R. paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, foto nuotraukos) byloje patvirtina, kad automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo kontaktavo G. P. vairuojamas automobilis, buvo apgadintas.
KET 9 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, KET 126 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nustačius, kad, vairuodama automobilį, G. P. kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, seka (KET 219.1 p. p.), kad eismo įvykis buvo, todėl ji nedelsdama privalėjo sustoti, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 p. p. ir 92 p. nustatyta tvarka, taip pat eismo įvykį sukėlusi G. P. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 222 p.). Taigi G. P. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-l872/2007).
G. P. iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad kontakto su kita transporto priemone nebuvo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio bei kairės pusės sparno užfiksuotų apgadinimų pobūdis, automobilių susidūrimas buvo slydimo pobūdžio, leidžia daryti išvadą, kad G. P. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios G. P. automobilis yra didelių gabaritų, todėl vairuotoja galėjo tinkamai neįvertinti esamos situacijos. Vien ta aplinkybė, kad vairuotoja įvykio vietoje nebuvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, negali būti pagrindas teigti, kad tai tyčinis asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos (Šiaulių apygardos teismo 2013-05-14 nutartis Nr. ATP-221-354/2013).
Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos ji pasišalino neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl G. P. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad ji būtų vengusi atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigusi buvimo įvykio vietoje faktą, stengusi paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, G. P. kviečiama nuvyko į įvykio vietą, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. P., išvažiuodama iš aikštelės, nemanė kažką sugadinusi, t. y. sukėlusi eismo įvykį – sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
G. P. kaltė dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančiais įrodymais: eismo įvykio vietos schema, jos pačios paaiškinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, foto nuotraukomis. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas kelių eismo srityje. G. P. bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (18 b. l.). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, artima jos minimumui – tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 24, 30² straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas
nutaria:
G. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur dydžio baudą,
Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, G. P. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.