Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: M. V. ir Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja N. Č. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji buvo R. V. kaimynė. Po motinos mirties M. R. atvažiavęs iš buto išsivežė lovą, dujų balioną, kitus daiktus. Iš D. R. paveldėtą turto dalį išpirko. Norėtų išpirkti ir kitą likusią dalį R. V. priklaususio turto, tačiau nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Butas nėra gyvenamas, po R. V. mirties ten niekas ir nebegyveno. M. R. likusia turto dalimi rūpinosi, kelis kartus per metus atvažiuodavo apžiūrėti Buto. Buto raktus M. R. davė jai ir prašė butą prižiūrėti nuolatos. Kartais atvažiuodavo ir M. V..

Suinteresuotas asmuo M. V., pareiškėjo brolis ir palikėjos R. V. sūnus, teismą raštu informavo, kad su pareiškimu sutinka, pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 18, 19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina R. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. R. V., po santuokos sudarymo priimdama V. pavardę. R. V. (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. 313676). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad P. V. 1997 m. birželio 16 d. pirkimo-pradavimo sutarties Nr. 2R-2084 pagrindu priklausė 1/2 Buto ir 1/32 Ūkio pastato. Tuo tarpu byloje esantis VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų nėra įregistruota: testatoriaus (R. R.) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tuo tarpu 2004 m. birželio 23 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, kad P. R. V. turtą paveldėjo jo sūnus D. V..

Pareiškėjas nurodė, kad po motinos R. V. mirties jis pasiėmė jos turėtą šaldytuvą, televizorių, sofą, rūpinosi likusiu jos turtu, paprašė kaimynę N. Č. prižiūrėti butą ir kitą nekilnojamąjį turtą, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja N. Č..

Byloje pateiki rašytiniai įrodymai, teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po savo motinos R. V. mirties rūpinosi likusiu jos turtu, iš karto naudojosi ir valdė jį kaip savo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po palikėjos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jam valdyti palikėjai R. V. priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija, kam neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, todėl paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. R. po savo motinos R. V. mirties palikimą priėmė, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

Pareiškėjui grąžintina jo sumokėto žyminio mokesčio permoka 55,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 87, 263-265, 270 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. R. prašymą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai priklausiusį turtą.

Grąžinti pareiškėjui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sumokėto 55,00 Eur žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZN69381).

Išaiškinti pareiškėjui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.