- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-324-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01614-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- R. J.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018-02-16 20.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, K., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas.
2. Klaipėdos apskrities policijos komisariato (toliau Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas E. R. 2018 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5782-2018 R. J. už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 75 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Institucijos 2018-05-10 nutarimą Nr. 30-ANR N-5782-2018 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi R. J. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-05-10 nutarimą Nr. 30-ANR_N-5782-2018 ir R. J. paskirtą nuobaudą už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje R. J. nutraukė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, o dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies nutraukė, nes Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų pažeidimai yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio kilimu, ir jie patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, numatančią griežtesnę atsakomybę, todėl papildoma veikos kvalifikacija pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir jo skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK 2019 m. gegužės 10 d. nutarimo panaikinimo tenkinti visiškai - panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino pagrindines faktines aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą.
5.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. B. nurodytų aplinkybių, nors jis buvo tiesioginis ir objektyvus įvykio dalyvis. Teismas išsamiai išanalizuoja liudytojų ir eksperto parodymus, nepasisakydamas dėl pirminiuose paaiškinimuose esančių neatitikimų ir parodymų teisme. Nesutinka su teismu, jog aplinkybė, kiek laiko užtruko M. S. persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą, yra nereikšminga. Priešingai, ji yra esminė ir pagrindinė, nuo kurios teismas privalėjo vertinti visas faktines aplinkybes, be to, tai patvirtina ir ekspertizių išvados. Tvirtina, kad pagal antrosios ekspertizės išvadas, „Opel Insignia“ niekaip negalėjo pasiekti sankryžos degant leidžiamam šviesoforo signalui, nes tam reikėjo 7,7 s iki 11,19 s laiko tarpo skaičiuojant, kad jie važiavo 40-50 km/h greičiu. Abiejuose ekspertizių išvadose teigiama, kad „Opel Insignia“ prieš pat susidūrimą važiavo 28-32 km/h greičiu, tai reiškia, kad jam reikėjo dar daugiau laiko norint pasiekti sankryžą, ir tuo pačiu patvirtina, kad jis važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui – nes greičiau niekaip nebūtų spėjęs privažiuoti iki sankryžos. Be to, nurodo, kad aplinkybę, jog „Opel Insignia“ važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui tvirtino nuo pat pradžių, tačiau teismas, nepaisydamas to, kad pareigūnas Ž. S. teisme patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodydamas, kad važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, padarė klaidą, rėmėsi klaidingu tarnybiniu pranešimu.
5.2. Nurodo, kad M. S. parodymus dėl blogo matomumo, teismas privalėjo vertinti kritiškai. Kelio plotis 3,2 m., o pravažiuojančio automobilio 1,6 m, todėl jam susidarė itin plati apžvalgos juosta, apimanti visą sankryžą ir nepamatyti automobilio jis negalėjo. Teismo išvada, kad buvo vakaras ir nesimatė yra nepagrįsta, nes sankryža gerai apšviesta. Pažymi, kad išvadoje taip pat patvirtinta, kad „Opel Insignia“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ir jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
5.3. Nesutinka su teismu, kad ekspertas V. P. teismo posėdyje patvirtino, kad tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu sąlygojo būtent R. J. veiksmai. Ekspertas negalėjo atsakyti į daugelį jam pateiktų klausimų dėl duomenų stokos. Ekspertas, be to, nevertino papildomų 15 m atstumo nuo STOP linijos iki automobilio, todėl M. S. ir I. S. parodymai, kad jo vairuojamas automobilis atsirado staiga, turi būti vertintini kritiškai. Pažymi, kad KET aiškiai reglamentuoja, kad eismo dalyvis turi laikytis visų atsargumo priemonių, įvertinti esamą situaciją ir saugiai vairuoti automobilį. Visi judėjo labai lėtai. Leisdavo kitiems dalyviams pabaigti manevrą esant draudžiamam šviesoforo signalui, nes sankryža buvo apkrauta.
5.4. Nesutinka su teismu, jog jis neįsitikino, kad jį praleidžia pravažiuoti ir antroje juostoje stovėjęs automobilis. Tvirtina, kad jis pravažiavęs trečiąją juostą sustojo ir įsitikino, kad antra juosta yra tuščia, tik tada pajudėjo ir tik beveik pravažiavus juostą, staiga į jo automobilio galą atsitrenkė „Opel Insignia“ automobilis. Pažymi, kad M. S. net negalėjo tiksliai nurodyti, kuria eismo juosta važiavo.
5.5. Nurodo, kad teismas visiškai neteisingai įvertino jo charakteristiką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi profesionalo vairuotojo teises nuo 1987 m., o padarytas KET pažeidimas, kur sustojo vidury pėsčiųjų perėjos padarytas tik siekiant sustabdyti neblaivų vairuotoją.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį. Nurodo, kad pagal bylos duomenis nekyla abejonių, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi paliktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas, kuriuo R. J. pripažintas padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. R. J. nesutinka su tokia išvada ir tvirtina, kad ne jo veiksmai lėmė eismo įvykį ir tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kuriuos teismas neteisingai įvertino. Taigi ginčas yra dėl įrodymų vertinimo.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. R. J. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2018-02-16 20.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, K., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Mercedes Benz“ keleivė, kuriai nustatytas fizinio skausmo sukėlimas. R. J. nesutiko su nustatytomis aplinkybėmis ir tvirtina, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau jam būnant sankryžoje, užsidegė raudonas ir jis turėjo pabaigti manevrą. Nurodo, kad jam būnant sankryžoje ir darant manevrą į kairę, teisiai vairuojantiems automobiliams pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, po 2 s užsidegė geltonas signalas ir automobilis, važiuojantis trečia eismo juosta sustojo prie STOP linijos ir leido jam pabaigti manevrą į kairę. Be to, tvirtina, kad jis sustojo ir prie antrosios juostos įsitikinti, ar ji laisva. Tuomet, tiesiai važiuojantiems automobiliams, užsidegė raudonos šviesos signalas ir jis norėjo baigti manevrą į kairę. Iš šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, matyti, kad jo teigimu, būtent M. S. veiksmai lėmė eismo įvykį, nes pastarasis į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi byloje svarbu nustatyti, kieno būtent veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą: ar R. J. sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, ar M. S. įvažiavo į sankryžą jau degant draudžiamam šviesoforo signalui ir taip neleido R. J. sankryžoje užbaigti manevro į kairę.
10. Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 165 punkte nustatyta, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. 166 punkte nustatyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. KET 73.3 punkte nurodyta, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. KET 73.7 punkte nurodyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 73.11 punkte nurodyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Taigi pagal KET taisykles eismas draudžiamas tiek degant raudonam šviesoforo signalui, tiek degant geltonam šviesoforo signalui.
11. Byloje atliktos kelios ekspertizė. Ekspertizės, atliktos 2018-11-21, akte Nr. 11K-315(18) pateiktos kelios tikėtinos išvados, kurios paremtos abiejų asmenų paaiškinimais. Nurodyta, jog jeigu įvykis įvyko R. J. ir A. J. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei šio įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mercedes Bendz“ vairuotojo R. J. veiksmai - sankryžoje vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „Opel Insignia“, kurio vairuotojas, jo važiavimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį prie prieš sankryžą esančią „STOP“ kelio ženklinimo liniją. Išvada, jog „Mercedes Bendz“ vairuotojo R. J. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą, padaryta ir tuo atveju, jei eismo įvykis įvyko pagal M. S. ir keleivių I. S. bei A. G. nurodytas aplinkybes. Taip pat pateikta išvada, kad M. S. veiksmai techniniu požiūriu lėmė eismo įvykį tuo atveju, jeigu jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį jo automobilio judėjimui sudariusiu automobiliu Mercedes Benz“. Išvados 4 dalyje nurodyta, kad „Opel Insignia“ greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 28 km/h iki 32 km/h. Dėl akte nurodytų aplinkybių negalima buvo nustatyti šio automobilio važiavimo greičio artėjant prie susidūrimo vietos. (b. l. 71-86).
12. Ekspertizės, atliktos 2019-07-04, akte Nr. 11K-157(19) pateikta išvada, kad pagal teismo nurodytas automobilio „Mercedes Benz“ judėjimo prieš pat susidūrimą aplinkybes, susidariusioje situacijoje automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas M. S. neturėjo techninės galimybės, automobilio Mercedes Bendz“ pajudėjimo ir kliūties jo vairuojamo automobilio judėjimui sudarymo momentu, neprivažiuodamas susidūrimo vietos užstabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Be to, pateikta išvada, kad teismo nurodomoje eismo situacijoje, automobiliu „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iš trečios eismo juostos į antrąją ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio 50-70 m atstume privažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Ekspertas dėl duomenų stokos negalėjo nustatyti laiko, per kurį automobilį buvo galima perrikiuoti iš trečios juostos į antrąją. Taigi abejose ekspertizės aktuose pateiktos vienodos išvados, t. y. kad tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu sąlygojo automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai. Ekspertas V. P. teismo posėdžio metu pacituotą šią išvadą patvirtino.
13. Byloje, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra duomenų, įrodančių, kad M. S. į sankryžą būtų įvažiavęs jau degant draudžiamam šviesoforo signalui. Apelianto argumentai bei pateikti paskaičiavimai, neva patvirtinantys, kad M. S. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, yra neparemti jokiais objektyviais argumentais. Pirma, ekspertas dėl duomenų stokos negalėjo nustatyti laiko, per kurį automobilį buvo galima perrikiuoti iš trečios juostos į antrąją, todėl paties R. J. paskaičiavimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi. Antra, apeliantas, nurodydamas laiko pradžią, nuo kada „Opel Insignia“ vairuotojas persirikiavo iš trečiosios juostos į antrąją, vadovaujasi šviesoforo signalais. Nurodo, kad eismas trečioje juostoje sustojo dėl to, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, leidžiantis eismą šioje juostoje buvusiems automobiliams, ir būtent nuo šio momento skaičiuoja galimą persirikiavimo iš vienos juostos į kitą laiką. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad „Opel Insignia“ iš vienos juostos persirikiuoti į kitą nusprendė tuo momentu, kai eismas trečioje juostoje sustojo dėl pradėjusio mirksėti žalio šviesoforo signalo. Dėl to persirikiavimo pradžios momentą sieti su mirksiančiu žaliu šviesoforo signalu, nebuvo pagrindo. M. S. nurodė, jog į antrą juostą persirikiavo degant žaliam šviesoforo signalui, nes ji buvo laisva, o trečioje juostoje buvo automobilių spūstis ir joje stovintys automobiliai negalėjo judėti. Patvirtino, kad tuo momentu, kai jis rikiavosi, tikrai degė žalias šviesoforo signalas. Taigi M. S. iš trečios juostos į antrąją persirikiavo dėl trečioje juostoje susidariusios automobilių spūsties, o ne dėl to, kad visi automobiliai sustojo pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Vadinasi, apelianto pateiktas paskaičiavimas, kad neva pasiekti sankryžą nuo persirikiavimo iš vienos juostos į kitą, automobiliui „Opel Insignia“ reikėjo per 7,7-11,19 sekundžių (skaičiuojama nuo momento, kada pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas), yra nepagrįsta. Šios išvados, kaip teigia apeliantas, nepatvirtino ir ekspertai. Apeliantas ekspertizių išvadas interpretuoja sau palankia linkme, tačiau ekspertizių išvadose yra aiškiai nurodyta, kad „Opel Insignia“ buvo galima persirikiuoti iš trečios eismo juosto į antrąją ir įsibėgėjant iki 40-50 km/h greičio 50-70 m atstume privažiuoti sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Pastebėtina, kad ekspertas, kaip tvirtina apeliantas, nenustatė, kad automobilis važiavo 28-32 km/h greičiu ir tokiu greičiu, pasak apelianto, negalėjo privažiuoti sankryžos degant leidžiamam šviesoforo signalui. Ekspertų nustatyta, kad automobilio „Opel Insignia“ greitis būtent prieš susidūrimą buvo apie 28 km/h iki apie 32 km/h. Koks greitis buvo iki sankryžos privažiavimo, aiškiai nėra nustatyta. Įvertinus liudytojų M. S., I. S., V. L. parodymus, galima teigti, kad „Opel Insignia“ greitis buvo apie 40 -50 km/h, o būtent važiuojant tokiu greičiu, pasak eksperto, buvo galima sankryžą privažiuoti degant žaliam šviesoforo signalui. Ši išvada atitinka liudytojų M. S., I. S. nurodytas aplinkybes, kad jie į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui. Taigi apelianto argumentai, jog bylos duomenys patvirtina neva „Opel Insignia“ automobilis į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamam šviesoforo signalui, yra nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Faktas, kad M. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į R. J. vairuojamo automobilio galinę dalį, įvertinus ją kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
14. Atsakant į argumentą, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo A. B. parodymus, nurodytina, kad remtis vien tik šio liudytojo parodymais, kurie neatitinka byloje surinktų kitų objektyvių įrodymų, nebuvo pagrindo. Liudytojas A. B. nurodė, kad jis sustojo prie sankryžos, kai jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas, o sankryžoje jau buvo trys automobiliai, pirmasis stovėjo Mercedes Benz. Vadinasi, Mercedes Benz buvo įvažiavęs į sankryžą dar degant leidžiamam šviesoforo signalui. Tai patvirtina ir faktą, kad automobiliui „Opel Insignia“ tuo metu taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Nors liudytojas tvirtina, kad „Mercedes Benz“ išsukinėjo iš sankryžos jau degant geltonam šviesoforo signalui, tai reikštų, kad ir automobiliui „Opel Insignia“ turėjo degti toks pat šviesoforo signalas, tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad „Opel Insignia“ į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be kita ko, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei „Opel Insignia“ įvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas, jis neturėjo galimybės sustoti prie „STOP“ kelio ženklinimo linijos, todėl galėjo važiuoti toliau. Taigi remtis vien tik šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, teismui nebuvo pagrindo.
15. Eksperto išvadoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu susidariusioje eismo situacijoje automobilio „Opel Insignia“ vairuotojas, važiuodamas 40 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pastebėti automobilį „Marcedes Benz“, tai savalaikiai stabdydamas, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Taigi analizuojamu atveju darant tokią išvadą būtina nustatyti, ar „Opel Insignia“ vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pastebėti laiku kliūtį. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismui, kad tokios galimybės M. S. nebuvo ir tvirtina, kad atsižvelgus į eismo juostų plotį, pravažiuojančio automobilio dydį (Mercedes Benz 5 m. ilgio), į tai, kad sankryža yra apšviesta, M. S. negalėjo nepamatyti į kairę sukančio automobilio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka ir pažymi, kad apeliantas šiuo atveju neįvertino visų faktorių visumos, lėmusių prastą matomumą. Apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs tai, kad buvo tamsus paros metas, kad sankryžoje buvo intensyvus eismas ir trečioje eismo juostoje buvo susidariusi automobilių spūstis, padarė išvadą, jog M. S. neturėjo objektyvios galimybės laiku pastebėti R. J. vairuojamo automobilio. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių R. J. taip pat laiku nepastebėjo M. S. vairuojamo automobilio. Tačiau būtent R. J. šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę ir privalėjo įsitikinti, kad nėra tiesiai per sankryžą važiuojančių automobilių, o jei tokių yra, privalėjo praleisti. Jokių duomenų, kad M. S. būtų viršijęs greitį ir dėl to negalėjo laiku pamatyti R. J. vairuojamo automobilio iš anksto, nėra. Taigi šiuo atveju visos aplinkybės, ribojusios matomumą, sudaro pagrindą tvirtinti, kad M. S. neturėjo galimybės iš anksto pamatyti R. J. automobilio, todėl jį pamatė tik prieš pat susidūrimą, t. y. jam automobilis „Mercedes Benz“ išniro staiga.
16. Analizuojamoje situacijoje visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. J. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nors R. J. tvirtino, kad jis įsitikino, jog važiuoti saugu ir jam nėra kliūties ne tik trečioje juostoje (joje automobilis sustojo), bet tiek ir antroje juostoje, tačiau bylos duomenys patvirtina priešingai, t. y. kad būtent R. J. neįsitikino, jog antroje juostoje nėra tiesiai važiuojančių automobilių, todėl baigdamas manevrą į kairę sudarė kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui „Opel Insignia“, dėl to pastarasis atsitrenkė į jo automobilio galinį ratą. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad R. J. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi ir su juo susidūrė. Tokiu būdu pažeidė KET 9 ir 157 punktų nuostatas.
17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. J. kaltės klausimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, atsižvelgė į jo charakteristiką ir tai teismui leido spręsti, kad R. J. nėra atidus ir pavyzdingas vairuotojas ir kad šis padarytas nusižengimas yra dėsningas ir neatidaus elgesio rezultatas. Tačiau pastebėtina, kad tokie duomenys gali būti reikšmingi tik sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, o ne asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą. Todėl duomenys apie anksčiau R. J. padarytus administracinius nusižengimus negalėjo turėti ir neturi jokios įtakos išvadai, kad jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su analizuojamu eismo įvykiu.
18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas administracinio nusižengimo padarymą, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje R. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Apylinkės teismas institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, dėl visų esminių apelianto skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.