Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. R. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutarimu R. R. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2014-12-30 apie 23 val. 10 min., Kazlų Rūdos m., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 1,40 promilių girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis R. R. skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu R. R. nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą pažeidimą. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, (prašoma taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką), byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) gali, atsižvelgdamas į ATPK 30 str. ir 31 str. aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Skiriant administracinę nuobaudą R. R., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir skyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, todėl negalima sutikti su skundo argumentais, kad į šias aplinkybes apylinkės teismas neatsižvelgė ar jas įvertino netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos skyrimo arba nuobaudos neskyrimo negalima neatsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje administracinėse bylose laikomasi pozicijos, kad pažeidėjo darbo specifika ar pareiga rūpintis šeimos nariais bei artimaisiais, susijusi su transporto priemonės vairavimu, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ str..

R. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Pats R. R. nurodė, kad 2014-12-30 apie 20 val. išgėrė 1 litro talpos sidro butelį ir praėjus kelioms valandoms vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apelianto nurodomos aplinkybės, t. y. kad jis neteks darbo, kad net jam dirbant vos išgali išlaikyti šeimą, negalės vairuoti traktoriaus, dirbti žemės, išmaitinti savo vaikų, teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-7/2013). Asmens, padariusio tokį grubų teisės pažeidimą, interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, žinodamas, kad teisė vairuoti jam būtinai yra reikalinga tiek šeimoje, tiek darbe, privalo elgtis atsakingai ir rūpestingai, apgalvoti daromo pažeidimo pasekmes, ir prisiimti šių pasekmių kilimo riziką.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

R. R. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Jis vairavo automobilį esant 1,40 promilių girtumui, kuris yra artimas vidutiniam girtumui ir daugiau nei tris kartus viršijo leistiną minimalią normą. Kuomet jo padarytas pažeidimas yra toks šiurkštus ir vienas pavojingiausių, keliantis pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, apelianto nurodytas aplinkybes laikyti išskirtinėmis, ir švelninti administracinę atsakomybę, skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, jokio pagrindo nėra.

Skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą, įstatymo nuostatų pirmosios instancijos teismas nepažeidė (ATPK 30 str. 2 d.). Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai skyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimas paliekamas galioti.

Atkreiptinas pirmos instancijos teismo dėmesys į tai, kad ATPK 249 str. 2 d. numato, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą išklausė R. R. paaiškinimų, tačiau byloje nėra posėdžio protokolo, kuriame atsispindėtų visas jo teiktų paaiškinimų turinys - tokia praktika (teismo posėdžio protokolo nerašymas) yra ydinga, neatitinka formuojamos teismų praktikos. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kadangi teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.