Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „Agrovet“ prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mėsos eksportas“ ieškinio atsakovei UAB „Agrovet“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-14 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

2016-12-06 teisme gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu už akių. Mano, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, nes parengiamasis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2016 m. lapkričio 14 d. 11 val., o pareiškimas nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant teismui buvo paduotas 2016 m. lapkričio 14 d. dar prieš parengiamajam teismo posėdžiui prasidedant. Jame atsakovė UAB „Agrovet“ buvo nurodžiusi, jog skolos neginčija, tačiau, prašė taikyti mažesnes palūkanas ir sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą. Prašė peržiūrėti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą už akių ir jį panaikinti bei įvertinti ir sumažinti ieškovės UAB „Mėsos eksportas“ prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę pareiškimo netenkinti arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (arba nepateikė atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija į posėdį neatvykusiam (arba atsiliepimo nepateikusiam) atsakovui, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso principu – teisingu bylos išnagrinėjimu. CPK numatytą teisę priimti sprendimą už akių teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti į teismo posėdį neatvykusio (atsiliepimo nepateikusio) atsakovo teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismo posėdį arba atsiliepimo nepateikimo) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Atsakovui, neatvykusiam į teismo posėdį (arba nepateikusiam atsiliepimo į ieškinį) be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pagrindiniu reikalavimu dėl skolos priteisimo sutiko, tačiau nesutiko su palūkanų priskaičiavimu bei prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatyta, kad parengiamasis posėdis byloje buvo paskirtas 2016-11-14, 11 val., atsakovė į EPP duomenų bazę 2016-11-14, 10:47:12 val. įkėlė prašymą nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant, nenurodant jokių objektyvių priežasčių. Tai, kad byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant ir priimtas sprendimas už akių, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog yra teisinis pagrindas naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes atsakovė dar turi įrodyti, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Sprendimo už akių institutas yra specifinis ginčų sprendimo būdas, susijęs su proceso koncentracija bei ekonomiškumu, tačiau prioritetas yra teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, jog kilus abejonei dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo teismas privalo panaikinti tokį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimtojo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apart jau teismui žinomų teiginių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, formaliai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai (CPK 288 str. 4 d.). Atsakovė neginčija skolos fakto, tačiau prašė taikyti mažesnes palūkanas, be to, prašoma, sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas už advokato pagalbą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-28 nutartimi UAB „Agrovet“ iškelta restruktūrizavimo byla, 2016-09-15 nutartimi patvirtini ieškovo, kaip atsakovo kreditoriai reikalavimai su 167,63 Eur palūkanomis.

Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Remiantis Rekomendacijų I skyriaus 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, išlaidų už teisines paslaugas dydis turi atitikti bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Bylinėjimosi išlaidos, išlaidos už advokato pagalbą, yra atsakovės procesinių veiksmų pasekmė, nesutikdama su priimtu teismo įsakymu, pagal atsakovės poziciją ieškovė turėjo teismui reikšti ieškinį, kas jau didino bylinėjimosi išlaidas, todėl darytina išvada, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos atitiko bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 3 d. 1 p., 290 str., teismas

nutaria:

atsakovės UAB „Agrovet“ prašymo dėl 2016-11-14 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.