Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-84-337/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
1-84-337/2015
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00440-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kaltinamasis
G. L.
Advokatai
Artūras Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-84-337/2015Proceso Nr. 1-40-9-00440-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.; 2.3.6.4.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštesnysis, išsituokęs, ŽŪB „V.“ direktorius, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo 12 d. nuo 11.00 val. iki 13.30 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate, esančiame Vilniaus g. 3, Pasvalyje, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-009-14 davė melagingus parodymus, o būtent: parodė, kad J. V. asmeniškai nepažįsta, su ja nepalaiko jokių ryšių, J. V. paskutinį kartą matė 2007 metais ir kad J. V. niekada jo namuose nėra buvusi.

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. jis buvo iškviestas apklausai liudytoju. Apklausa vyko Pasvalyje, nors jo apklausą vykdžiusi tyrėja atvyko iš Šiaulių apskrities VPK. Jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Su jį apklausinėjusia tyrėja buvo labai ilgas pokalbis, kuris, jo manymu, nebuvusi apklausa, o kažkoks kaltinimas jam dėl to, kad jis grasino kažkokiai mergaitei, atsitempė ją į namus. Jis neigė kam nors grasinęs ir dėl to apklausos metu nurodė nepažįstąs J. V. bei kad ši mergina yra buvusi jo namuose. Taip darė, tai yra tvirtino nieko nepažįstantis, dėl to, kad buvo nepagrįstai kaltinamas kažkam grasinęs ir norėdamas būti paliktas ramybėje. Be to, jis tyrėjai išsakė prašymą suvesti su jį kaltinančiu asmeniu į akistatą, tačiau tyrėja atsisakė tai padaryti. Teismo posėdyje pamatęs liudytoją J. V. patvirtino, kad ją pažinojo kaip pas L. S. dirbusią merginą vardu J. Ją pažįsta gal nuo 2007 metų ir patvirtina jos parodymus, kad ji iki 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos bent tris kartus yra buvusi jo namuose. 2014 m. rugsėjo 12 d. apklausos metu jis nesuprato apie kokią merginą buvo kalbama ir būtent dėl to prašė akistatos su jį kaltinančia mergina. Nemanė, kad jį grasinimu kaltinusi mergina galėjo būti jo pažįstama J., su kuria jį siejo artimi santykiai, kuri jam patiko ir kuriai jis norėjo tik gero. Bendraudamas su J. jis norėjo padėti būtent jai, o ne jos nurodomam L. S..

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamąjį G. L. pažįsta nuo 2007 m. pradžios. Tarp jų buvo susiklostę draugiški asmeniniai santykiai. Su juo susitikinėjo įvairiose vietose, taip pat ir jo namuose. 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslesnio laiko neprisimena, G. L. jai paskambino ir pasikvietė į namus. Jo namas randasi prie kelio (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) miesto, tikslesnio vietovės adreso nežino. Ji nuvyko. Mano, kad šis susitikimas vyko dėl to, kad L. S., kuris, kaip ir ji pati, yra kaltinamasis teisme nagrinėjamoje byloje, susijusioje su ŽŪB „R.“ veikla, paprašė savo pažįstamo G. L. „švelniai pakalbėti“ su ja, kad ji duotų palankesnius L. S. parodymus, nei yra juos davusi ikiteisminio tyrimo metu. Be to, L. S. atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas dėl jai (J. V.) daryto poveikio, kurį, jos manymu, L. S. pabandė daryti ir per G. L.. Dėl šių priežasčių jos susitikimai su G. L. vyko jai bendradarbiaujant su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorais, naudojant jų duotą pokalbių įrašinėjimo techniką. Būtent prokuroras jai pasiūlė įrašyti pokalbį su G. L., kad tokiu būdu būtų surinkti įrodymai apie L. S. per G. L. daromą poveikį jai. Trečiasis jos susitikimas su G. L. bei L. S., turėjęs vykti Lietuvos pasienyje, neįvyko, o po to G. L. dar jai paskambino ir jų bendravimas nutrūko. Mano, kad jis suprato, jog ji bendradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais. Žino, kad G. L. vėliau buvo apklaustas pareigūnų apie jo bendravimą su ja, tačiau dėl kokių priežasčių jis paneigė su ja susitikinėjęs bei ją pažįstantis, nesuprato. Mano, kad taip elgdamasis G. L. norėjo išlikti neutralus bei atsiriboti tiek nuo jos, tiek nuo L. S..

Liudytoja Ž. S. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl L. S. grasinimų J. V.. Gavusi duomenų, kad J. V. bendrauja su G. L., nusprendė jį apklausti liudytoju. Šios apklausos metu ji aiškinosi, ar G. L. pažįsta J. V., ar jis grasino. G. L. paneigus žinomą ir užprotokoluotą aplinkybę, kad jis bendravo su J. V. bei ją pažįsta, ji iniciavo ikiteisminio tyrimo dėl G. L. duotų melagingų parodymų pradėjimą. Apklausos metu G. L. jokios akistatos su J. V. neprašė, o ir pati J. V. jo bijojo ir susitikti nenorėjo.

Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamajame akte nurodomoje kaltinamojo G. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., požymių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-009-14 metu G. L., apklausiamas kaip liudytojas, davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie tai, kad jis J. V. asmeniškai nepažįsta, su ja nepalaiko jokių ryšių ir kad ji jo namuose nėra buvusi (b. l. 65-66). Tai, kad šie G. L. parodymai neatitinka tikrovės, patvirtina liudytojos J. V. parodymai, 2014-09-29 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota garso įrašo, gauto pagal 2012-02-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį taikant procesinę prievartos priemonę, suvestinė, duomenys, o taip pat ir paties kaltinamojo parodymai teismo posėdyje. Kaltinamasis pripažino kaltinime nurodytos 2014-09-12 apklausos liudytoju metu davęs melagingus parodymus ir neginčijo jų turinio, tačiau tvirtino taip daręs dėl to, kad, jo manymu, nurodomos apklausos metu jis pats tyrėjos buvo kaltinamas grasinęs kažkokiai merginai bei atsitempęs ją į namus, tai yra pats, kaip jis suprato iš pokalbio su tyrėja, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Iš 2014-09-12 liudytojo G. L. apklausos protokolo (b. l. 65-66) matyti, kad atsakinėdamas į užduodamus klausimus G. L. parodė: „Aš tikrai niekada negrasinau J. V. paprašytas S. Aš dėl S. niekada, nieko nedaryčiau. Manau, kad J. V. pareiškimą dėl grasinimų galėjo parašyti įtakota S.“. Ši apklausos protokolo teksto dalis akivaizdžiai patvirtina kaltinamojo teiginį, kad jis buvo apklausinėjamas ne tik apie jo santykius su R. S. bei L. S., kurio atžvilgiu ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ir apie galimai savo paties atliktus veiksmus – grasinimus J. V.. Vertinant kaltinamojo nurodomą aplinkybę apie tai, kad jis buvęs apklausiamas iš esmės apie savo paties veiksmus, tai yra grasinimus J. V., atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodomame liudytojo apklausos protokole užfiksuotas tik nedidelės apimties, keliais sakiniais išdėstytas nesudėtingo turinio tekstas, nors pati liudytojo apklausa tęsėsi dvi su puse valandos. Nors ir ne tiesiogiai, tačiau G. L. teiginį apie jo apklausos suvokimą labiau kaip kaltinamojo (įtariamojo), o ne liudytojo, patvirtina ir 2011-12-21 J. V. pranešimo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui bei Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014-10-29 nutarimo turinys (b. l. 1-3,6-12), iš kurių matyti, kad dar 2011-12-21 J. V. informavo prokurorą apie tai, kad L. S. pakeitė savo taktiką ir spaudimą jai daro ne pats tiesiogiai, o tam pasitelkia G. L., kuris „įtikinėja mane keisti anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus parodymus, taip teikti melagingus parodymus L. S. naudai įvairiuose vykstančiuose ikiteisminiuose tyrimuose“, „pokalbio metu G. L. subtiliai darė man spaudimą“, o apklausta kaip liudytoja (2014-09-05) J. V. parodė, kad jai būnant pas G. L. namuose šis žodžiais ir gestais ( ranka rodydamas sau į kaklą ir kalbėdamas apie tirštą, limpantį kraują) jai leido akivaizdžiai suprasti, kad grasinimai yra nukreipti prieš ją turint tikslą įbauginti, taip pat aiškino, kad grasinti jai jo prašęs L. S..

Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad liudytojas G. L., nors ir buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, turėjo realų pagrindą manyti, kad jis 2014-09-12 buvo apklausiamas ne kaip neutralus liudytojas, o kaip potencialus įtariamasis.

BK 235 str. 1 d. numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šią veiką asmuo suvokia apie pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Jo tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

BPK 80 str. 1 p. nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma. Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis, nors ir apklausiamas liudytoju, dėl jam pateikiamų klausimų pobūdžio bandė gintis nuo, kaip jis suprato, kaltinimų jam ir prašė ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti akistatą su jį kaltinančiu asmeniu. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoja J. V..

Taigi, teismas daro išvadą, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis 2014-09-12 liudytojo G. L. apklausos metu buvo BPK 80 str. 1 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, išskyrus atvejus, kai jie sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. G. L., kaip liudytojas, kai kuriais jo 2014-09-12 apklausos protokole užfiksuotais klausimais (apie galimus grasinimus J. V. ir pan.) galėjo būti apklausiamas tik jo sutikimu, išaiškinat teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, neįspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti, tačiau tai nebuvo padaryta ir dėl to, remiantis BK 235 str. 4 d. nustatyta taisykle, G. L. negali atsakyti už melagingų parodymų davimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 308 str.,

nusprendžia:

G. L. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

G. L. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Evaldas Vanagas