Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybų teisinis biuras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Statybų teisinis biuras“) skundu (T 1, b. l. 3-13) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. S-84(7-52/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2007 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 69-39, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-432.

Pareiškėjas nurodė, kad 73 000 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 21 900 Lt šio mokesčio bauda ir 19 841,20 Lt delspinigių apskaičiuota nepagrįstai. Nurodė, kad UAB ,,Statybų teisinis biuras“, 2002 m. lapkričio 4 d. sutartimi įsigydamas iš I. M. už 365 000 Lt 40 vnt. paprastųjų UAB ,,Finjura“ akcijų“, negavo ir negalėjo gauti jokios mokestinės naudos, kadangi akcijas įsigijo iš pelno, prieš tai sumokėjęs pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) bei pelno mokestį. Sąlygų taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms nebuvo. Pareiškėjas minimos už akcijas sumokėtos sumos į sąnaudas neįtraukė, apmokestinamojo pelno ja nemažino. Negalima konstatuoti, kad mokestinė nauda buvo perkelta kitai sandorio pusei, kadangi už akcijas mokama suma buvo jau po apmokestinimo, pareiškėjas nuo šios sumos jau nebeturėjo mokėti jokių mokesčių. Mokestinių ginčų komisija konstatavo siekį gauti mokestinę naudą, tačiau nesugebėjo nurodyti, kaip konkrečiai ta mokestinė nauda pasireiškė. Pareiškėjas su asmeniu, iš kurio įgytos akcijos, neturėjo jokių kitų sutartinių santykių, todėl sandoriu negalėjo būti pridengtas atsiskaitymas už kažkokias kitas paslaugas. Mokestinių ginčų komisija priimdama sprendimą rėmėsi turto vertintojų V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir UAB „Audito konsultacijos“ atliktu UAB ,,Finjura“ 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų paketo vertės įvertinimu. Šis akcijų paketo įvertinimas atliktas klaidingai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nesurinkus ir nepateikus turto vertintojams visos turimos informacijos apie įmonę, o patiems turto vertintojams tendencingai vertinant pateiktą informaciją. Mokesčių administratorius nepateikė turto vertintojui visų duomenų, reikšmingų akcijų vertės nustatymui, o kai kurie pateikti duomenys – klaidingi. Mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimą, nepatikrino I. M. mokesčių administratoriui pateiktų deklaracijų ir pagal jas sumokėtų mokesčių. Įsigyjant akcijas buvo siekiama ne gauti iš UAB ,,Finjura“ naudos tiesiogiai, o pasinaudoti sukurta baze pelningai veiklai vystyti, taip pat dėl galimybės pasinaudojant UAB ,,Finjura“ veikla plėsti pareiškėjo veiklą bei didinti jo pelningumą. Skirtumas tarp akcijų įsigijimo ir pardavimo kainos susidarė dėl objektyvių priežasčių (teisės aktų reikalavimų pasikeitimo). Akcijų kaina nebuvo dirbtinai didinama ar mažinama. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta nei vienos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė visą reikalingą informaciją, patikrinimo akte nurodomas pažeidimas buvo padarytas nesiekiant jokios mokestinės naudos.

Atsakovas VMI prie FM apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 71-79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (1999 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. VIII-1202) 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Inspekcija visiškai pagrįstai, pateikdama savo išvadas dėl akcijų vertės, rėmėsi dviejų turto vertintoju V. Č. Turto vertinimo paslaugų įmonės ir Audito ir konsultacijos UAB 2006-08-23 akcijų paketo atliktos vertinimo ataskaitos duomenimis. Šias turto vertintojų išvadas patvirtinta ir kiti bylos medžiagoje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas, norėdamas nuginčyti mokesčių administratoriaus pateiktas turto vertinimo ataskaitas, turėjo teismui pateikti jų nepagrįstumo įrodymus arba jų duomenis paneigiančias lygiavertes turto vertinimo ataskaitas. Pareiškėjui nepateikus tokio pobūdžio rašytinių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo skirti teismo ekspertizę vertybinių popierių įvertinimui.

2. MAĮ 69 straipsnio 1 dalies teisės norma, nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatų, taikoma mokesčių mokėtojo sandoriams, ūkinėms operacijoms ar bet kokiai jų grupei, kurie įvyko ar yra vykdomi po 2002-07-01 (MAĮ 166 str. 3 dalis). Mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad akcijų kaina, mokant po 9 125 Lt už 1 akciją, yra nereali (užaukštinta) ir visiškai neatitinka nepriklausomų turto vertintojų nustatytos realios rinkos kainos, todėl darytina išvada, jog I. M. už akcijas išmokėta 0 Lt, o kita suma – 365 000 Lt išmokėta kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos, kurios, vadovaujantis FAPMLĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo būti apmokestintos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Bendrovė, piktnaudžiaudama FAPMLĮ nuostatomis, formaliu sandoriu išgrynino pinigų sumą be jokių mokesčių, t. y. šio sandorio tikslas buvo išvengti FAPM. Bendrovė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, turėjo šį mokestį sumokėti į biudžetą (FAPMLĮ 34 str. 2 d.). Papildomai pažymi, kad Inspekcija patikrinimo metu minėtą mokestį turėjo apskaičiuoti ne iš 365 000 Lt sumos vidaus, o virš realiai fiziniam asmeniui sumokėtos sumos, t. y. 365 000 Lt suma turėjo būti laikoma kaip suma be mokesčio, sudaranti 80 procentų išmokėtų fiziniam asmeniui pajamų.

3. Teismas padarė esminę išvadą, kad ginčo sandorio tikslas nebuvo ekonominės naudos gavimas, t. y. 365 000 Lt suma fiziniam asmeniui nebuvo sumokėta už UAB „Finjura“ 40 vnt. (40 procentų) akcijų paketą. Pažymi, kad konstatavus šią aplinkybę nėra pagrindo šiam akcijų prikimo pardavimo sandoriui taikyti FAPMLĮ 35 straipsnio 1 dalies 20 punkto, pagal kurį buvo neapmokestinamos pajamos iš vertybinių popierių pardavimo, nuostatas. Tokiu atveju bendrovei, vadovaujantis FAPMLĮ 33 straipsnio 1 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, atsiranda pareiga sumokėti į biudžetą 20 procentų fizinių asmenų pajamų mokestį.

4. Pagal ginčo sandorio metu galiojusio FAPMLĮ nuostatas (33 str. 1 d. ir 34 str. 2 d.) būtent bendrovei atsiranda pareiga sumokėti į valstybės biudžetą ginčijamą FAPM. Ši pareiga yra absoliuti ir nustatyta konkrečiam subjektui - juridiniam asmeniui (šiuo atveju bendrovei), ji negali būti perkelta pajamas gavusiam fiziniam asmeniui (šiuo atveju I. M.). Remiasi LVAT 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A17-946/2006, 2006 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A6-851/2006. Pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas būtent bendrovė gavo mokestinę naudą, nes neteisėtai visiškai išvengė mokesčio mokėjimo. Todėl poreikio įrodinėti sąsajas tarp I. M. ir pareiškėjo nebuvo. Teismas sprendime naudoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2 str. 19 d.) nuostatas, kuris ginčo sandorio sudarymo metu dar negaliojo. Pažymi, kad prie šio mokestinio ginčo bylos medžiagos yra prijungti UAB „Vyrokas“ mokestinio ginčo procesiniai sprendimai, iš kurių matyti, kad veikiant tiems patiems asmenims I. M., V. M., R. C. ir neteisėtai naudojant UAB „Versima“, buvo sudarytos sąlygas UAB „Vyrokas“ neteisėtai atskaityti 605 149 Lt PVM, t. y. UAB „Versima“ tų pačių asmenų buvo naudojama neteisėtai gauti mokestinę naudą.

5. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad bendrovės mokestinė nauda turėtų būti įrodinėjama pelno mokesčio atžvilgiu, nes tai peržengia šio mokestinio ginčo ir bendrovės atlikto mokestinio patikrinimo ribas.

6. Teismas, vertindamas 2006 m. rugpjūčio 23 d. akcijų paketo vertinimo ataskaitą, nepagrįstai nurodo, kad turto vertinimo metodo taikymas pakankamai nemotyvuotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 22 punkte nustatyta, kaip pasirenkamas vertinimo metodas. 2006-08-23 akcijų paketo vertinimo atskaitos 5 puslapyje išdėstyta smulki motyvacija dėl pasirinkto turto vertinimo metodo. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju turto požiūrio vertinimo metodo pasirinkimas yra visiškai logiškas ir teisingas, nes buvo vertinamos nuostolingos įmonės (nuostolis 275 242 Lt) akcijos, kurios neva buvo įsigytos už ženklią pinigų sumą (356 000 Lt), todėl buvo būtina nustatyti, ar įmonės turimus įsipareigojimus įmanoma padengti iš įmonei priklausančio turto. Teismas nepagrįstai vadovaujasi VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, nes jos reglamentuoja mokesčių apskaičiavimo tvarką pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, o ne turto vertės nustatymo tvarką ir metodiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nei mokestinio patikrinimo metu, nei nagrinėjant administracinę bylą atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kuo pasireiškė pareiškėjo mokestinė nauda iš 2002 m. lapkričio 4 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad akcijų pardavėjo I. M. nesumokėtas pajamų mokestis nuo akcijų pardavimo kainos galėtų būti vertinamas kaip pareiškėjo mokestinė nauda tik tuo atveju, jei pareiškėjas ir I. M. būtų susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas ir I. M. yra susiję asmenys. Tokių aplinkybių nei patikrinimo metu, nei pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir atsakovas. Atsakovo argumentai, kad neva pareiškėjas už akcijų pardavėją I. M. turėjo sumokėti pajamų mokestį virš tos sumos, kuri buvo sumokėta už akcijas, prieštarauja paties atsakovo (mokesčio administratoriaus) pozicijai patikrinimo metu ir administracinės bylos nagrinėjimo metu. Apeliaciniame skunde atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad byloje nenustatytas pareiškėjo tikslas įsigyjant akcijas gauti ekonominę naudą. Su tokia tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, tačiau kadangi šie teismo teiginiai niekaip neatsispindi sprendimo rezoliucinėje dalyje, o teismo sprendimo apskundimas dėl sprendimo motyvuojamoje dalyje pateiktų teiginių yra negalimas, pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl jų nepasisakė. Teismo išvada, kad pareiškėjo subjektyvų akcijų įsigijimo tikslą galima įrodyti ir įrodinėti tik objektyviais veiksmais po akcijų įsigijimo, yra nepagrįsta. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad turto vertinimo ataskaita yra labiau patikima vien dėl tos priežasties, kad ją surašė du turto vertintojai. Jokie teisės aktai nenumato, kad turto vertinimo ataskaita turi būti sunkiau nuginčyti ar paneigti kaip įrodymą, jei ją surašė keli turto vertintojai. Tai yra viena ataskaita, kuri buvo surašyta atlikus tik vieną (o ne kelias) turto vertinimo procedūras. Turto vertinimas atliktas tik vienu klaidingu (o ne keliais alternatyviais) būdu. Todėl tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kai vienam turto (akcijų) vertinimui yra pasitelkiami keli turto vertintojai, galima vertinti tik kaip konkurencijos ribojimą ir pareiškėjo įrodinėjimo pareigos apsunkinimą. Iš Turto vertinimo ataskaitos teiginių matyti, kad esminę įtaką vertinimo metodo parinkimui, o kartu ir vertinimo rezultatams turėjo vertinimo užsakovo - mokesčių administratoriaus - pateikta informacija apie įmonę. Mokesčių administratorius nuslėpė nuo turto vertintojo turėtą informaciją apie tai, kad įmonė dar daugiau nei dvejus metus sėkmingai veikė, nepateikė vėlesnių ir tarpinių finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat ir turėtų finansinės atskaitomybės dokumentų artimiausiai akcijų perleidimo datai – 2002 m. rugsėjo 30 d. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigia ir kitų pareiškėjo anksčiau nurodytų turto vertinimo ataskaitos trūkumų, kurie yra nurodyti pareiškėjo skunde, taip pat ankstesniame pareiškėjo apeliaciniame skunde.