Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-132/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
2-132/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Hronas“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-132/2008Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hronas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Hronas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. bei prašė priteisti iš atsakovo, trečiojo asmens UAB „Hronada“ laiduotojo, 213 128,57 Lt skolą pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. laidavimo sutartį bei pagal 2005 m. gegužės 19 d. distribucijos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. B. ieškovui UAB „Hronas“ 213 128,57 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Sprendime už akių nurodyta, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. ieškovas UAB „Hronas“ ir atsakovas M. B. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už UAB „Hronada“ prievolių vykdymą pagal 2005 m. gegužės 19 d. distribucijos sutartį. Kadangi UAB „Hronada“ neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą distribucijos sutartį, skolą pagal šią sutartį teismas priteisė iš laiduotojo atsakovo M. B. . Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. 2007 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Hronas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo (t. 1, b. l. 180). Nurodė, kad teismas nusprendė dėl jos, kaip neįtraukto į bylą asmens, teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šį teiginį pareiškėja grindė tuo, kad teismo sprendimu už akių priteistos sumos išieškojimas yra nukreiptas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjai ir atsakovui priklausantį turtą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. ji nežinojo nei apie iškeltą bylą, nei apie laidavimo sutartį, kurios pagrindu iš atsakovo priteista skola, nes jau seniai su sutuoktiniu atsakovu M. B. kartu negyvena. Pareiškėjos nuomone, teismas neįvertino to, kad atsakovas negalėjo be pareiškėjos sutikimo sudaryti tokios laidavimo sutarties, kurioje atsakovas įsipareigojo visu jam priklausančiu turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas ir pareiškėja 1999 m. liepos 24 d. sudarė santuoką, kuri nėra nutraukta. Teismo sprendimu už akių skola buvo priteista iš atsakovo ir sprendime nėra nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kad atsakovo prievolė ieškovui turi būti vykdoma iš bendro atsakovo ir pareiškėjos turto (CK 3.109 str. 1-2 d.). Teismas teigė, kad pareiškėjos teisės ir pareigos bus nustatomos vykdymo procese, antstoliui išsiaiškinant, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš asmeninio atsakovo turto, o jo nepakankant, iš jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d., 667 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti bei atnaujinti civilinę bylą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pareiškėja iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. nežinojo nei apie civilinę bylą, nei apie laidavimo sutartį, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą bei neturėjo galimybės pasisakyti teisme.

2. Bylos nagrinėjimas negalėjo vykti neįtraukus į bylos nagrinėjimą pareiškėjos kaip asmens, kurio teises ir pareigas tiesiogiai įtakos teismo sprendimas (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 360 str., 366 str. 1 d. 7 p.). Teismo sprendimas už akių sukuria pareiškėjai pareigas bei pažeidžia įstatymo saugomus interesus, nes sprendimu visam atsakovo turtui, įskaitant ir tą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo uždėtas areštas. Kartu areštuota ir pareiškėjai priklausanti sąskaita banke. Taigi iš atsakovo priteistos sumos bus išieškotos ne tik iš asmeninio atsakovo turto, bet ir iš bet kokio esamo ar būsimo pareiškėjai ir atsakovui bendra jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausančio turto. Pareiškėja, gyvendama atskirai nuo savo sutuoktinio atsakovo, negali įsigyti jokio turto, nes toks turtas gali būti laikomas bendra jungtine pareiškėjos ir atsakovo nuosavybe, o tai lemtų dalies tokio turto išieškojimą ieškovo naudai.

3. Įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus, bus panaikintas arba pakeistas teismo sprendimas už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino, kad ginčo laidavimo sutartis sukūrė teisinę prievolę ne tik atsakovui, bet ir pareiškėjai, be to, atsakovas be pareiškėjos sutikimo iš viso negalėjo sudaryti sutarties, kurioje įsipareigoja visu jam priklausančiu turtu (CK 3.92 str.). Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartis sudaryta neteisėtai, ieškinys turėtų būti atmestas.

4. Teismo išvada, kad sprendime nėra nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovo prievolė turi būti vykdoma iš pareiškėjos turto, prieštarauja CK 3.92 straipsniui, nes byloje nebuvo paneigta prezumpcija, jog vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. B. prašo skundą patenkinti, panaikinti minėtą teismo nutartį ir atnaujinti civilinę bylą. Nurodo, kad pareiškėja nežinojo nei apie bylą, nei apie laidavimo sutartį, nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, tuo tarpu byloje pateiktos faktinės aplinkybės liudija, kad teismo sprendimas už akių įtakoja pareiškėjos subjektines teises. Laidavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų, tai yra be pareiškėjos sutikimo, ir tai yra svarbi priežastis tenkinti atskirąjį skundą ir atnaujinti procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Hronas“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo laidavimo sutartis nenustato sutuoktinių solidariosios atsakomybės, joje įtvirtinta atsakovo asmeninė prievolė ieškovui. Teismas sprendime už akių nepasisakė dėl pareiškėjos teisių bei pareigų. Šiuo metu yra areštuota tik pareiškėjai priklausanti sąskaita banke, nes atsakovo piniginės lėšos, gautos pardavus jam asmenine nuosavybės teise priklausiusį turtą, buvo pervestos į minėtą pareiškėjos sąskaitą. Ieškovo nuomone, pareiškėja sąmoningai bendravo su atsakovu, siekiant išvengti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo bei atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas ir, atmesdamas pareiškėjos A. B. prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai. Vadovaujantis CPK aštuonioliktame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigta byla gali būti atnaujinta. Šis institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Tuo pat metu ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikšmė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą, suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sąžiningai, juo labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką.

Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant tam tikriems įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal CPK 370 straipsnio pirmąją bei trečiąją dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Šį teiginį pareiškėja grindė nurodydama, jog teismo sprendimu už akių priteistos sumos išieškojimas yra nukreiptas į bendrosios jungtinės nuosavybės teise pareiškėjai ir atsakovui priklausantį turtą. Pareiškėjos nuomone, teismas neįvertino to, kad atsakovas negalėjo be pareiškėjos sutikimo sudaryti tokios laidavimo sutarties, kurioje atsakovas įsipareigojo visu jam priklausančiu turtu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo ir pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą nėra.

Taikant CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 7 punktą, kuriuo remiasi pareiškėja, turi būti nustatytos visos jame nurodytos sąlygos. Taigi tam, kad procesas būtų atnaujintas šiuo pagrindu, būtina nustatyti, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia neįtraukto į procesą asmens teises ar įstatymų saugomus interesus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar minimas teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovo M. B. priteista ieškovui UAB „Hronas“ 213 128,57 Lt skola, nepažeidžia atsakovo sutuoktinės pareiškėjos A. B. , nedalyvavusio nagrinėjant civilinę bylą, teisių bei teisėtų interesų.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio rėžimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Taigi į bylą turtėtų būti įtraukiami tie asmenys, iš kurių turto pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo M. B. ieškovui UAB „Hronas“ 213 128,57 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Ši atsakovo prievolė kildinama iš ieškovo bei atsakovo sudarytos laidavimo sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už UAB „Hronada“ prievolių vykdymą. Laidavimo sutartyje nenumatyta solidari atsakovo ir jo sutuoktinės atsakomybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovas UAB ,,Hronas“, tiek sprendimą už akių priėmęs teismas atsakovo prievolę laikė asmenine jo prievole, nes jokių reikalavimų pareiškėjai reikšta nebuvo, jokios sumos iš jos turto nepriteistos (t. 1, b. l. 2, 88, 175, 176; t. 2, b. l. 6-8, 17, 35-37).

Pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Dėl to, vykdant teismo sprendimą už akių, tai yra išieškant skolą pagal atsakovo prievoles iš jo turto, kaip numatyta laidavimo sutartyje, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į atsakovo asmeninį turtą, o jo nesant ar nepakankant – į atsakovo turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.109 str., CPK 666, 667 str.). Atsižvelgiant į tai atmetamas pareiškėjos argumentas, jog būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes teismas sprendime už akių pasisakė dėl jos teisių bei pareigų. Kaip minėta, pareiškėjai nėra reiškiami jokie reikalavimai, o išieškojimas iš jos sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų neįtakoja bei jų nepažeidžia.

Siekiant išieškoti iš atsakovo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia bendras sutuoktinių turtas turės būti padalintas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.116 str.). Jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai atmestinas pareiškėjos argumentas, kad areštuojant visą atsakovui priklausantį turtą, taip pat ir bendrąja jungtine nuosavybės teise su pareiškėja turimą turtą, pažeistos pareiškėjos teises. Kaip minėta, bendras sutuoktinių turtas yra areštuojamas siekiant nustatyti skolininko turimą šio turto dalį bei išieškoti būtent iš skolininko turimos bendro turto dalies.

Atmestini pareiškėjos teiginiai, jog jos teises pažeidžia tai, kad, gyvendama atskirai nuo savo sutuoktinio atsakovo, ji negali įsigyti jokio turto, nes toks turtas gali būti laikomas bendra jungtine pareiškėjos ir atsakovo nuosavybe, o tai lemtų dalies tokio turto išieškojimą ieškovo naudai. Kaip žinoma, CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to pareiškėjai šios prezumpcijos nepaneigus arba sutuoktiniams nenustačius kitokio turto teisinio rėžimo tarpusavio sutartimis (CK 3.101-108 str.), išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto turto dalį, kuri galiojant minėtai prezumpcijai, turėtų būti laikoma kito sutuoktinio dalimi, pareiškėjos teisių nepažeidžia (CPK 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjos nurodomais argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVincas Verseckas