Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų J. V. ir M. Ž. atstovei pagal įstatymą socialinei darbuotojai Vilijai Narkevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi, teistas: 1) 2014-11-13 Trakų rajono apylinkės tesimo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2014-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2015-05-29 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 areštą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, trauktas administracinėn atsakomybės, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį;

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

ARTŪRAS SOKOLOV, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, mokosi, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir M. Ž., veikdami tiesiogine tyčia, iš anksto susitaręs ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2015-05-01 apie 24 val., siekdami pagrobti automobilį atvyko Gudų g. 3, Vilniuje, kur J. V. stovėjo ir žiūrėjo, kad niekas netrukdytų vykdomam nusikaltimui, tuo tarpu M. Ž. turimu kito automobilio raktu atrakino automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, minėtu raktu užvedė automobilį ir abu kartu išvažiavo iš įvykio vietos, tokiu būdu slaptai pagrobė E. T. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1150 € vertės.

Taip pat, J. V., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015-06-02 apie 1 val., Geležinio Vilko g. 11, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.12 promilės girtumas), siekdamas sugadinti svetimą turtą plyta išdaužė ten stovėjusio automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės trikampį stiklą, 8 € vertės, pakėlus mygtuką pateko į automobilio vidų, kur rankomis nulaužė prietaisų skydelio apatinę dalį, 102,08 € vertės, prietaisų skydelio apdailą, 14,52 € vertės, rankomis nulaužė prietaisų skydelį, 77,55 € vertės, žirklėmis, rastomis automobilyje, prasuko ir sugadino užvedimo spynos cilindrą, 24,22 € vertės, padarydamas nukentėjusiajai L. B. 226,37 € žalą.

A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, 2015-06-01 apie 18.40 val., atvyko į piceriją „CanCan pizza“, esančią Mindaugo g. 11, Vilniuje, kur įsibrovė į antrame aukšte esančias neužrakintas tarnybines patalpas, iš kur pagrobė automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą su signalizacijos pulteliu, gulėjusius nukentėjusiosios L. B. striukės kišenėje, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė minėtą raktą nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką neįtariančiam P. M., prašydamas pervaryti tariamai tėvui priklausantį automobilį, parodė pastarajam automobilio stovėjimo vietą Mindaugo g. 11, Vilniuje, antro aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, kur P. M. apie 19.05 val. duotu raktu atrakino automobilio vairuotojo dureles, užvedė automobilį ir išvažiavo iš automobilio stovėjimo aikštelės, iš paskos bėgant A. S., kuris pirmo aukšto automobilio aikštelėje įsėdo į automobilį ir kartu su P. M. išvažiavo, tokiu būdu pagrobė L. B. priklausantį automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 € vertės.

Kaltinamasis J. V. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino pilnai, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jau davė parodymus, juos palaiko, dėl padarytų veikų gailisi, teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisako. Pagarsinus J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškino, jog pavažinėjus su TOYOTA COROLLA, A. S. užrakino automobilį ir juos paliko prie automobilio, sakė, kad greitai grįš, bet negrįžo. Tuomet jis išdaužė galinį trikampį stiklą, bandė užvesti automobilį, padarė viduje visus nurodytus sužalojimus automobiliui.

Kaltinamasis M. Ž. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino pilnai, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jau davė parodymus, juos palaiko, dėl padarytos veikos gailisi, o teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisako.

Kaltinamasis A. S. teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino pilnai, bei paaiškino, kad užėjo į „CanCan pizza“ tarnybines patalpas ir paėmė nuo bačkos raktus su distanciniu pultu. Išėjo į lauką, paspaudė pultelį ir pagal tai suprato, nuo kurios mašinos yra raktai. Automobilis buvo TOYOTA COROLLA. Tada jis paprašė vieno žmogau, kad jis pavairuotų mašiną, jam pasakė, kad čia tėvo mašina. Jis paprašė, kad automobilį nuvarytų į Žvėryną, į mišką, jis ten norėjo išmokti vairuoti. Žvėryne jis sutiko J. V. su draugais, kurie ten gėrė. Jis juos vežiojo su vogtu automobiliu. Jis bevažinėdamas dar padarė eismo įvykį ir apgadino automobilį. Automobilį jis paliko užrakinęs Gerosios Vilties g., prie „Iki“, raktelius išmetė. J. V. su draugais matė kur jis paliko automobilį, jie buvo lauke. Jis nežino, kas toliau atsitiko su automobiliu. Jo pravardė yra „Šurikas“. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų E. T. ir L. B. parodymais, apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis E. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jam pranešė, kad kieme nėra jo automobilio. Jis kreipėsi į policiją. Sekmadienį ryte, paskambino iš Trakų komisariato ir pasakė, kad rado jo automobilį. Automobilį jis apžiūrėjo vietoje, jis buvo sudaužytas. Automobilį kaip metalo laužą jis atidavė į sąvartyną, už jį gavo 150 €. Jam padaryta žala – 1000 €, prašo žalą priteisti iš kaltinamųjų.

Nukentėjusioji L. B. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2015-06-01 po darbo išėjusi į lauką pasigedo automobilio TOYOTA COROLLA. Patikrinusi striukės kišenes nerado automobilio raktelių. Tuomet kreipėsi į „Maxima“ parduotuvės apsaugos darbuotojus, iš vaizdo įrašų nustatė, jog nepažįstamas asmuo nuvarė automobilį. Tuomet ji kreipėsi į policiją. Grįžusi namo apie 3 nakties gavo skambutį iš policijos, kad yra rastas jos automobilis. Ji nuvyko prie automobilio Gerosios Vilties g., kadangi raktelių nebuvo, ratai buvo užsiblokavę, teko automobilį su tralu gabenti.

VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis stovi Trakų r., Pilialaukio k., Alyvų g., pievoje, 150 metrų nuo paskutinio namo. Automobilio durelių ir užvedimo spynelės vizualiai nepažeistos, visi automobilio langai išdaužti, išdaužti priekiniai žibintai. Automobilio vairuotojo sėdynės kairės pusės kampas apdegęs, visas salonas išpurkštas baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 19-21).

Automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis stovi Geležinio Vilko g. 11, Vilniuje. Automobilis neužrakintas, matosi vairuotojo durelių laužymo pėdsakai. Ant priekinio sparno iš keleivio pusės ir bamperio matosi įlenkimai, sudaužytas keleivio pusės priekinis žibintas, galinis buferis iš vairuotojo pusės deformuotas, išdaužtas trikampis galinių durelių iš keleivio pusės stiklas. Po automobiliu guli automobilio prietaisų skydelio dalys. Automobilio salone išardytas prietaisų skydelis, užvedimo spynelė, kaba laidai su jungtimis, išardyta ir apgadintas vairo apdaila (t. 1, b. l. 56-62).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad atidarius failą 03(01-06-1518‘46’29) pasileidžia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas iš kameros Nr. 5, matosi automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos centro MAXIMA antrame aukšte ir netoli nuo išvažiavimo stovintis automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18:46:46 matosi kaip prie automobilio prieina A. S., atidaro ir uždaro vairuotojo dureles, 18:46:55 sugrįžta, atidaro dureles ir atsisėda vairuotojo vietoje; 18:47:28 išlipa iš automobilio ir išeina. Atidarius failą 03(01-06-1519‘04’57) pasileidžia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas iš kameros Nr. 5, kuriame matosi kaip 19:05:27 apie automobilio TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieina liudytojas P. M., atidaro automobilio vairuotojo dureles ir 19:06:10 išvažiuoja, nusileidžia nuo 2 aukšto stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 130-133).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 124-130).

A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas raktas nuo nukentėjusiosios automobilio TOYOTA COROLLA, kurį nukentėjusioji L. B. atpažino 2015-06-08 daiktų parodymo atpažinti metu (t. 1, b. l. 74, 75).

Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus buvo perskaityti J. V. ir M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

J. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2015-05-01 apie 18 val. jis kartu su M. Ž., kuris kaip ir jis yra (duomenys neskelbtini) globos namų auklėtinis, atvažiavo į Vilnių, kur susitiko su draugais. Apie 24 val. viename iš kiemų Naujininkų mikrorajone, Gudų g. 3, Vilniuje, jie pamatė automobilį VW PASSAT, baltos spalvos, kurį nusprendė pavogti, kad pasivažinėti. M. raktu, kurį turėjo su savimi atrakino automobilio vairuotojo dureles. Minėtus raktus M. rado maždaug prieš 2-3 savaitės prie ežero Trakuose, jie buvo nuo kito automobilio. Kai M. atrakino duris, jis stovėjo šalia, prie automobilio. M. įlipo į automobilį, atsisėdo vairuotojo vietoje, turimu raktu užvedė automobilį. Tada atidarė jam automobilio dureles ir jis atsisėdo šalia keleivio vietoje. Jie kartu nuvažiavo į Trakų pusę, automobilį visą laiką vairavo M.. Prie Senųjų Trakų automobilis užgeso, jie dar stūmė automobilį link posūkio. Tačiau kadangi automobilio užvesti nepavyko jie nustūmė automobilį nuo kalno. Tada M. bandė automobilį uždegti, kad neliktųjų pirštų anspaudų, tačiau automobilis neužsidegė. Tada jie gesintuvu sudaužė automobilio priekinius stiklus ir priekinius žibintus. Būtent jis sudaužė galinį langą ir šoninius galinius langus ir su gesintuvu pripurškė į automobilio saloną. Iš automobilio jie nieko neėmė, automobilyje vertingų daiktų nebuvo, buvo tik kažkokie langų valymo skysčiai bagažinėje, tačiau jų jie nepaėmė (t. 2, b. l 10)..

Duotus parodymus J. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. 6. 12-15).

M. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2015-05-01 jis kartu su J. V. visą dieną vaikščiojo po Vilniaus miestą ir vakare viename iš kiemų, netoli nuo stoties, pamatė automobilį VW PASSAT, baltos spalvos. Jis pasiūlė J. V. pabandyti minėtą automobilį užvesti. Jie priėjo prie automobilio, Jurijus atsistojo prie automobilio, o jis rastu automobilio VW raktu atidarė automobilio VW PASSAT vairuotojo dureles. Raktą nuo automobilio VW jis rado prie ežero Trakuose, maždaug prieš savaitę iki minėtos vagystės. Tada jis atsisėdo vairuotojo vietoje, atidarė keleivio dureles J., kuris atsisėdo šalia. Jis ankščiau minėtu raktu užvedė automobilį ir jie nuvažiavo link Trakų. Važiuojant už Trakų Vokės jie pasuko į mišką, automobilį visą laiką vairavo jis vienas. Po to automobilis užgeso, kadangi baigėsi benzinas, jie dar pastūmė automobilį apie 15-20 metrų ir nustūmė nuo kalno. Tada priėjo prie automobilio, su kažkokiu daiktu, rastu bagažinėje išdaužė automobilio visus langus, jis daužė du šoninius, priekinį langą ir automobilio priekinius žibintus. Dar bandė automobilį padegti, bet jiems nepavyko, tada jie su gesintuvu užpurškė visą automobilio saloną. Automobilio langus daužė be jokio tikslo. Iš automobilio jie nieko neėmė. Ar buvo automobilyje kokių nors vertingų daiktų nežiūrėjo. Dėl to, ką padarė labai gailisi (t. 2, b. l. 82).

Duotus parodymus M. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 83-86).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. V. ir M. Ž. kaltė dėl E. T. automobilio vagystės pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jų veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie pagrobė automobilį. Vagystė buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kadangi tiek J. V., tiek ir M. Ž. kartu realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius – vienas įsibrovė, užvedė, kitas saugojo, abu norėjo šį automobilį pagrobti. Abu bendrininkai suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą.

Teismas taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl L. B. automobilio vagystės pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė automobilį. Vagystę įvykdė tik A. S., pasitelkęs į pagalbą kitą asmenį, nieko nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką.

Teismas taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo J. V. kaltė dėl L. B. turto – automobilio, sugadinimo pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jis sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą, kurio vertė 226,37 €.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog vieną nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su M. Ž. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos Trakų rajono apylinkės teisme, daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, nusikalstamas veikas padarė būdamas 16 metų), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šiuo metu nepilnametis gyvena vaikų globos namuose, dažnai iš globos namų pabėga (t. 2, b. l. 18), sulaikytas 2015-06-02 2 val. buvo neblaivus (1,12 promilės). Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams po paskutinio teistumo. Jam skirtų laisvės apribojimo bausmių nevykdė, todėl bausmės buvo pakeistos į areštą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, teismas, vadovaudamasis BK 91 straipsniu, atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – vieną nusikalstamą veikas padarė bendrininkų grupėje, nedirba, mokosi, auklėjamas vaikų globos namuose. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimesnės sankcijoje numatytos nepilnamečiui galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. V. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, yra nepilnametis, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus, padėjo nustatyti kitus asmenis, dalyvavusius nusikaltimų padaryme (atpažino A. S., t. 2, b. l. 34-36), teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam J. V. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 92 straipsnio nuostatomis, atideda, paskirdamas BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su J. V. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. Ž. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos Trakų rajono apylinkės teisme, atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šiuo metu nepilnametis gyvena vaikų globos namuose, dažnai iš globos namų pabėga (t. 2, b. l. 98-100), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas vadovaudamasis BK 91 straipsniu atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę –nusikalstamą veikas padarė bendrininkų grupėje, nedirba, mokosi, auklėjamas vaikų globos namuose. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtiną laisvės apribojimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, baustas administracine tvarka, nedirba, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas kartą buvo nutrauktas vadovaujantis BK 93 straipsniu, nusikalstamą veiką padarė būdamas 17 metų), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė artimesnė sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.

J. V. ir A. S. laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji J. V. ir M. Ž. nusikaltimų padarymo metu buvo ir šiuo metu yra nepilnamečiai. Jų globėju yra (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, todėl yra materialiai atsakingi už J. V. ir M. Ž. veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis E. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1150 € civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 41, 42), kurį teisminio nagrinėjimo patikslino jį sumažindamas iki 1000 €, kadangi pridavęs į metalo laužą automobilį jis gavo 150 €. Kadangi kaltinamieji J. V. ir M. Ž. ieškinį pripažįsta pilnai, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš J. V. bei M. Ž., o jiems neturint turto ar uždarbio, iš jų atstovo – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteistina 1000 € žalos atlyginimo E. T..

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1866,91 € civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 81-114). Teisminio nagrinėjimo metu ji civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog automobilio priekis ir galas buvo apgadinti, salone sugadintas priekinis skydelis, nulaužtas valytuvas, sugadinta spyna, išdaužtas galinis trikampis langas. Iš viso jai padaryta 1866,91 € žala, nes jie kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, kurie viską įvertino, papildomai į tą sumą yra įtrauktos išlaidos už galinį ratą, ekspertizę (90 €) ir automobilio gabenimo paslaugas (50 €). Šiuo metu automobilis yra sutvarkytas už savo lėšas ir parduotas. Iš J. B. pateiktos žalos sąmatos matyti, kiek kainuotų atstatyti nurodytus automobilio sugadinimus (kartu su darbų ir medžiagų kaina, taip pat įskaičiuojant nusidėvėjimą), tačiau ji teismui nepateikė dokumentų, kiek konkrečiai ji sumokėjo už sugadintą turtą. Nepaisant to, įvertinus, jog kaltinamieji J. V. ir A. S. pripažįsta žalos dydį, teismas daro išvadą, jog L. B. pateiktas civilinis ieškinys pagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. B. turtui žala buvo padaryta dviejų asmenų atskirais nusikaltimais, todėl žala priteistina iš kiekvieno iš kaltinamųjų atitinkamai pagal jų padarytus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog iš J. V. priteistina žala už galinį dešinės pusės trikampį stiklą, prietaisų skydelio apatinę dalį, prietaisų skydelio apdailą, prietaisų skydelį, užvedimo spynos cilindrą (iš viso 226,37 €) ir šių dalių remontą (200 €). Dalis padarytos žalos 140 € (pagrobtos transporto priemonės transportavimas ir žalos nustatymo išlaidos) priteistina solidariai. Likusi žalos dalis priteistina iš A. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti J. V. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. V. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dviem metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti J. V. auklėjamojo poveikio priemonę – per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

J. V., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 12 mėnesių ir įpareigoti J. V. tęsti mokslą, atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į J. V. paskirtąją bausmę įskaityti J. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-02 iki 2015-06-03 (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Ž. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti M. Ž. auklėjamojo poveikio priemonę – per pirmus 6 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

M. Ž., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 7 mėnesiams ir įpareigoti M. Ž. tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirti A. S. auklėjamojo poveikio priemonę – per pirmus 6 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį.

A. S., vadovaujantis BK 85 straipsnio 2 dalimi, nesutinkant atlikti auklėjamojo pobūdžio darbų, vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti elgesio apribojimą 7 mėnesiams ir įpareigoti A. S. tęsti mokslą arba pradėti dirbti, atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į A. S. paskirtąją bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-03 iki 2015-06-04 (vieną parą).

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis BPK 94 straipsniu (vokas su nuorūka, rasta automobilio salone ant grindų, priešais keleivio sėdyne (1 vnt.); vokas su stiklo šukėmis, rastomis ant žemės lauke, šalia vairuotojo durelių (1 vnt.); vokai su popierinėmis servetėlėmis, rastomis šalia vairuotojo durelių lauke (2 vnt.); vokas su popierine servetėle rasta šalia galinių durelių (vairuotojo pusės) lauke (1 vnt.); vokas su 6 DPL su rankų pėdsakais (1 vnt.); vokas Nr. 2 su 1 l talpos plastikiniu buteliu nuo „Aludarių stiprusis“ alaus (1 vnt.); paketas Nr. 141041 su gelsvų dažų (likučiais), nuoskutomis (1 vnt.); vokas Nr. 3 su priekinio skydelio dalimi, paimta iš po automobilio nuo gatvės (1 vnt.); vokas Nr. 4 su žirklėmis, paimtomis nuo automobilio vairuotojo sėdynės ir rankenos dalis (1 vnt.); vokas Nr. 5 su priekinio skydelio dalimi, paimta nuo gatvės iš po automobilio (1 vnt.), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (t. 1, b. l. 14, 15, 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

E. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. V. ir M. Ž., o jiems neturint turto ar uždarbio iš jų atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, nukentėjusiajam E. T. 1000 € turtinės žalos atlyginimui.

iš J. V., o jam neturint turto ar uždarbio iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, – 426,37 € turtinės žalos atlyginimui;

iš A. S. – 1 300,54 € turtinės žalos atlyginimui;

iš J. V., o jam neturint turto ar uždarbio iš jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, ir A. S. solidariai – 140 € turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.