Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui G. L., trečiajam asmeniui UAB „BTA draudimas“ (teisių perėmėjas AAS BTA) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2011-06-03 eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės R. A. automobilis Fiat Brava, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į eismo įvykį policija nebuvo kviesta, o eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriuo kaltas prisipažino atsakovas. Trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ atsisakė ieškovei sumokėti už automobilio remontą, kadangi pagal atsakovo paaiškinimą dėl eismo įvykio yra kalta pati ieškovė. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo G. L. ieškovei R. A. priteisė 981,31 Lt turtinės žalos už automobilio remontą. Atsakovas nesutinka su priteista žala ir nurodo, kad turtinė žala turi būti priteista ne iš atsakovo, o iš UAB „BTA draudimas“, nes įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

CK 6.270 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos. CK 6.254 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė yra draudžiama pagal specialųjį – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymą. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Šia draudimo sutartimi siekiama sumažinti dėl prievolės atlyginti trečiajam nukentėjusiam asmeniui žalą atsiradusius neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai, kartu apsaugant ir nukentėjusiojo turtinius interesus.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, t.y., kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, šių minėtų asmenų pareigų atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu. Pagal CK 6.254 str. 2 d., žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t.y., atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Sprendžiant, kokią žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, taip pat vadovaujamasi CK 6.249–6.250 str. nuostatomis. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nes jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato draudimo 500 000 eurų draudimo sumą asmeniui (iš jų 500 eurų neturtinei žalai atlyginti) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei turtinę žalą privalo atlyginti ne jis, o draudimo bendrovė, kurioje buvo apdrausta atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisę į draudimo išmoką, mokamą pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, įvykus draudiminiam įvykiui, turi trečiasis nukentėjęs asmuo. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str., 18 str. nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui (13 str. 1 d.). Įstatyme nukentėjusiu trečiuoju asmeniu įvardytas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo (2 str. 15 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė už automobilio remontą patirtą turtinę žalą priteisti iš atsakingo už žalą asmens, t. y. atsakovo, kadangi draudimo bendrovė atsisakė tai padaryti. Atsakovas G. L. 2010-06-15 raštu paaiškino UAB „BTA draudimas“, kad nesutinka dėl savo kaltės ir nurodė, jog dėl eismo įvykio kalta pati ieškovė. Remiantis šiuo paaiškinimu draudimo bendrovė 2010-06-30 raštu informavo ieškovę, kad draudimo išmoka žalai atlyginti nebus mokama, kadangi eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ieškovės veiksmai. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu ieškovei padaryta žala atsirado ne dėl jo kaltės, o kardinaliai pakeista pozicija vertintina kaip bandymas išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė žalą iš atsakingo už žalą asmens.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 981,31 Lt, išleistų už automobilio remontą. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 981,31 Lt turtinės žalos už automobilio remontą, nes ieškovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad ieškovė S. Dantos gamybinei – komercinei įmonei sumokėjo 981,31 Lt už automobilio Fiat Brava, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ieškovės reikalavimai priteisti 981,31 turtinę žalą pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Sutinkamai su CPK 93 str., atmetus apeliacinį skundą atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą palikti nepakeistą.