Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria G. V. , kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. balandžio 21 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

G. V. Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. Č. , V. Š. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio mėn. 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką jam atvežti labai didelį kiekį – ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos- kanapių ( ir jų dalių), 2008 m. balandžio 24 d. apie 8 val. V. Š. nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo per Lietuvos Respublikos sieną - pasienio Kalvarijų postą, vilkiko „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) puspriekabėje v/n (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atgabenus labai didelį kiekį - ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), jis, organizavo nepateikiant muitinės kontrolei, neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelio kiekio - ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) gabenimą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 199 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su D. Č. ir V. Š. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio mėn. 16 d., Lietuvos Respublikoje, tiksliau tyrimu nenustatyta, nurodydamas V. Š. iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką jam atvežti labai didelį kiekį – ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos- kanapių ( ir jų dalių), pagal išankstinį susitarimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. balandžio 20 d., Nyderlandų karalystėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias per V. Š. atgabeno į Lietuvos Respubliką, Kauną, jas D. Č. perėmus iš V. Š. 2008 m. balandžio 25 d. 18. 18 val.(duomenys neskelbtini), Kaune, bei gabenus automobiliu „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo.(duomenys neskelbtini), Kaune iki Birštono gt. ir Karaliaus Mindaugo prospekto sankryžos, jis, organizavo labai didelio kiekio- ne mažiau 4005, 70 g. narkotinės medžiagos- kanapių ( ir jų dalių), įgijimą. t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.

G. V. , vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2008-10-21, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-23 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje suimtojo kaltinamojo G. V. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi kaltinamajam G. V. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, todėl apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad G. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina kaltinamajame akte nurodomi duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, specialistų išvados, atpažinimo protokolas bei kiti duomenys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas suimtųjų skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktų įrodymų neanalizuoja ir nevertina, taip pat nesprendžia ir kaltės klausimo. Tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme. Todėl nenagrinėtini kaltinamojo skundo argumentai, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę ir kad pareikštas įtarimas neatitinka BPK 187 str. reikalavimų.

Iš teismo nutarties matyti, kad G. V. suėmimo terminas pratęstas tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

G. V. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus – labai sunkų ir sunkų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad G. V. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tvirtų socialinių ryšių, teistas apygardos teismo pagrįstai leido manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors kaltinamasis G. V. skunde nurodo, kad jo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrintas paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Kitos kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK 176 str. reikalavimus. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis buvo tinkamai supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių pastabų nepareiškė, vilkinimo faktų taip pat nenustatyta, o atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis yra adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei.

Nors kaltinamasis G. V. skunde teigia, kad artimai bendrauja su savo šeima, tačiau ši aplinkybė nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje reikšmingi šeiminiai santykiai turėtų būti suprantami kaip kaltinamojo bei jo sutuoktinio, vaikų ar kitų išlaikytinių tarpusavio įsipareigojimų, mažinančių tikimybę, kad kaltinamasis pasislėps nuo tyrimo, buvimas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę G. V. pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę. Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaip jau buvo minėta, G. V. baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. V. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.