- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-1322-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21766-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinio pareiškimą atsakovui J. G. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir moralinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo J. G. 64 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir 40 000 Lt moralinės žalos atlyginimui.
Nurodė, kad 2010-05-06 Šiaulių m. CMS buvo įregistruota atsakovo J. G. tėvystė, t.y. ieškovo gimimo liudijime jo tėvu nurodytas J. G.. Atsakovas J. G. pažadėjo jam kompensuoti išlaikymo (alimentų) įsiskolinimą. Laikantis susitarimo, ieškovas raštu pateikė pasiūlymą dėl kompensacijos už tėvo pareigų neatlikimą, buvo paskaičiuota, kad per 18 metų atsakovas J. G. įsiskolino jam 64 800 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip veiksnus pilnametis asmuo, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo, kuris nevykdė šios pareigos. Ieškovas augdamas be tėvo, patyrė didelę moralinę žalą: mokykloje vaikai iš jo pastoviai tyčiodavosi ir užgauliodavo, mušdavo, nebuvo kam pasiskųsti ir paprašyti užtarimo. Jo tėvas, atsakovas J. G. buvo pasiturintis žmogus, tačiau jo nerėmė materialiai. Ieškovas jam tėvo padarytą moralinę žalą įvertino 40 000 Lt (b.l.2-3; 9-10).
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad su ieškovo motina K. G. juos siejo tik darbiniai santykiai, jų intymūs santykiai buvo atsitiktiniai, vertintini kaip neapgalvotas ir neatsakingas jaunų žmonių poelgis. Tapusi nėščia, ieškovo motina pradėjo reikalauti ją tuoj pat vesti, pradėjo jį visur skųsti, jų nesutarimai baigėsi tuo, kad ieškovo motina pareiškė nenorinti daugiau jo matyti ir leisti bendrauti bei matytis su vaiku. Pirmą kartą su ieškovu jis susitiko 2001 metais. Ieškovas pradėjo jam grasinti, reikalavo iš jo pinigų. Nenorėdamas tolimesnių konfliktų, jis pripažino savo tėvystę ieškovo atžvilgiu ir 2010 metų balandžio mėnesį gimimo akto įraše buvo nurodytas ieškovo tėvu. Pažymėjo, jog ieškovo reikalavimai neturi teisėto pagrindo, nes jis sulaukė pilnametystės 1997-11-04, dar galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau SŠK), kuris reglamentavo vaiko kilmės nustatymo tvarką. Ieškovo motina nesikreipė į teismą dėl jo tėvystės nustatymo, to tapęs pilnamečiu nepadarė ir pats ieškovas. Ieškinys yra grindžiamas Civilinio kodekso (toliau CK) Trečiosios knygos normomis (CK 3.192str.), kurios įsigaliojo tik nuo 2001-07-01, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti išlaikymo šiuo pagrindu. Ieškovas taip pat nepagrįstai prašo priteisti jam moralinę žalą. Neturtinė žala priteisiama tik įstatymo numatytais atvejais (LR CK 6.250str.) (b.l.14-17).
Tretysis asmuo ieškovo motina K. G. su ieškovo reikalavimais sutiko. Ji nurodė, kad su atsakovu J. G. iki sūnaus gimimo artimai bendravo, jis yra jos sūnaus, ieškovo G. G. tėvas. Ieškovas nuo vaikystės bandė kalbėtis su atsakovu, kad pastarasis pripažintų savo tėvystę, prašė materialinės paramos, tačiau atsakovas savo tėvystę neigė, nors žadėjo padėti materialiai vienai vaiko motinai auginant sūnų, tačiau savo pažadų nevykdė. Kadangi atsakovas tuo metu užėmė aukštas pareigas, ji bijojo reikalauti, kad būtų nustatyta atsakovo tėvystė, nesikreipė dėl materialinės pagalbos. Dabartiniu metu atsakovas pripažino tėvystę, žinodamas, jog jo tėvystė vis vien būtų nustatyta atlikus ekspertizę (b.l.45-46).
II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu ieškovo G. G. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. G. atsakovo J. G. naudai 2 500 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo G. G. 42,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nurodė, jog ieškovas G. G. pagal LR CK 3.194 str. 3d. nuostatas neturi reikalavimo teisės dėl išlaikymo. Ieškovui G. G. esant nepilnamečiui galiojo SŠK normos, numačiusios teisę ieškovo motinai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovo motina nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo pagal tuo metu galiojantį įstatymą, sulaukęs pilnametystės dėl tėvystės nustatymo į teismą nesikreipė ir pats ieškovas. Ieškovo nepilnametystės metu galiojantis SŠK nenumatė alimentų (išlaikymo) įsiskolinimo priteisimo atgal, be to iš atsakovo ir negalėjo būti priteisti alimentai ieškovo išlaikymui, nes jis nebuvo įrašytas ieškovo gimimo liudijime tėvu. Atsakovas J. G. ieškovo gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu tik 2010-05-06 (b.l.7), todėl praleisti bet kokie ieškinio senaties terminai dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, be to ieškovui ir nebuvo priteistas išlaikymas. Teismas nurodė, jog įstatymuose nevartojama sąvoka „moralinė žala“. Neturtinė žala atlygintina tik įstatymo nustatytais atvejais. Jei įstatymas neturtinės žalos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Neturtinės žalos atlyginimas LR CK trečios knygos X, XI, XII skyrių straipsniuose nėra nustatytas.
APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ MOTYVAI.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) G. G. apeliaciniu skundu (b.l. 69-70) prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti G. G. ieškinį.
Apeliantas nurodė jog teismas atmesdamas ieškinį netinkamai ir nepagrįstai šalių ginčui spręsti taikė CK 194 str. 3 d., 3.200 str. nuostatas. Jo manymu ieškovo teisė reikalauti išlaikymo iš atsakovo atsirado nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, kuri ieškovo manymu sutampa su atsakovo tėvystės pripažinimo diena, t.y. nuo tėvystės nustatymo 2010-05-06. Todėl teismo išvada, jog praleisti ieškinio senaties terminai yra neteisėta, nes tokia tėvo prievolės nesibaigė ieškovo pilnametyste, o ieškovas, kaip veiksnus pilnametis, savarankiškai įgyvendina savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo neįvykdžius šios pareigos. Nurodė, jog reikšminga bylai turėtų būti tai, kad atsakovas po tėvystės nustatymo sutiko kompensuoti už nesumokėtus alimentus ir net paprašė apie tai jam parašyti raštu, bet vėliau pažado atsisakė. Apelianto teigimu dėl visų patirtų pažeminimų vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje turi būti atlyginta moralinė žala, tačiau teismas šį reikalavimą atmetė be konkrečių motyvų t.y. visiškai nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. atsiliepimu (b.l. 78-80) prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas pilnamečiu tapo 1997-11-04 galiojant SŠK, kuris nenumatė alimentų įsiskolinimo už praeitą laiką išieškojimo. Pagal tuo metu galiojusį įstatymą iš atsakovo negalėjo būti priteisti alimentai nepilnamečio sūnaus išlaikymui, nes teismine tvarka nebuvo nustatyta tėvystė, atsakovas nebuvo civilinės metrikacijos knygoje įrašytas vaiko tėvu. Ieškovo motina turėdama įstatymo jai suteiktą reikalavimo teisę nesikreipė į teismą dėl tėvystės nustatymo ir dėl alimentų nepilnamečiui sūnui priteisimo pagal tuo metu galiojusį įstatymą. Tapęs pilnamečiu tėvystės neįrodinėjo ir ieškovas. Be to, pagal LR CK 3.194 str. 3 d. ieškovas neturi teisės į išlaikymą, nes jis nėra paramos reikalingas pilnametis vaikas iki 24 amžiaus, besimokantis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Ieškovas neįrodė reikalavimo dėl neturtinės žalos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltus ir neteisėtus veiksmus, neįrodė nė vienos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos. Neturtinės žalos atlyginimas LR CK trečiojoje knygoje nėra numatytas. Pažymėjo, jog ieškovas ir tretysis asmuo yra praleidę ieškinio senaties terminus.
Tretysis asmuo K. G. (b.l. 75) atsiliepimu prašė apelianto G. G. apeliacinį skundą patenkinti.
III. PELIACINIO TEISMO PRIIMAMOS NUTARTIES MOTYVAI IR ARGUMENTAI.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje yra kilęs ginčas dėl pilnamečio vaiko teisės į išlaikymo priteisimą.
Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas laikotarpiu kai ieškovas buvo nepilnametis nuo 1979 10 04 iki 1997 11 04 šeimos teisinius santykius tame tarpe ir tėvų bei vaikų tarpusavio teises į išlaikymą reguliavo 1969 07 16 redakcijos Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK), galiojęs (su 2000 06 29 pakeitimais) iki 2001 07 01, kai įsigaliojo naujasis CK, kurio trečiosios knygos normos taikytinos šeimos santykiams, atsiradusiems po kodekso įsigaliojimo.
SŠK 80 str. numatė tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad išlaikymo (alimentų) dydis pagal minėto kodekso 81 str. buvo nustatomas priklausomai nuo išlaikymą privalančio teikti asmens uždarbio (pajamų) bei išlaikytinių skaičiaus vienam vaikui – vienas ketvirtadalis, dviem vaikams – vienas trečdalis, trims ir daugiau vaikų – pusė tėvų uždarbio (pajamų), atsižvelgiant, šios dalys galėjo būti mažinamos, jeigu tėvas (motina), privalantis mokėti alimentus, turi kitų nepilnamečių vaikų, kurie, išieškojus šiame straipsnyje nustatyto dydžio alimentus, liktų materialiai mažiau aprūpinti, negu alimentus gaunantys vaikai, taip pat tais atvejais, kai tėvas (motina), iš kurio išieškomi alimentai, yra pirmosios ar antrosios grupės invalidas arba jeigu vaikai dirba ir turi pakankamą uždarbį.
Pilnamečiams vaikams SŠK numatė išlaikymo (alimentų) priteisimą tik nedarbingiems asmenims. Pagal SŠK 88 str. alimentų, išieškomų iš tėvų pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams, dydį turėjo nustatyti teismas tvirta kas mėnuo mokama pinigų suma, vadovaudamasis materialine ir šeimine tėvų ir reikalaujančių mokėti alimentus vaikų padėtimi.
atsižvelgdamas į asmens, reikalaujančio mokėti alimentus, galimybę gauti išlaikymui lėšų iš savo sutuoktinio ir vaikų, pagal įstatymą privalančių jį išlaikyti.
Nuo 2001 07 01 įsigaliojus CK, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. CK normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.
Taigi, siekiant nustatyti kokios normos turėtų būti taikomos šalių ginčui spręsti, būtina nustatyti jų tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo momentą. Kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai teigia jog jo teisė į išlaikymą jam atsirado nuo tėvystės pripažinimo momento. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiranda nuo jų (vaikų) gimimo, o teisė kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo atsiranda geruoju šios pareigos nevykdant. Beje, pagal SŠK galiojusį tuo metu, kai ieškovas buvo nepilnametis, reikalingas išlaikymo ir tuometinę teismų praktiką, kreiptis dėl alimentų (išlaikymo) nepilnamečiams vaikams išieškojimo turėjo teisę vienas tėvų, kurio naudai ir buvo priteisiamos minėtos lėšos ir kuris jomis disponuodavo vaiko poreikiams tenkinti. Taigi, pareigą išlaikyti ieškovą, kaip ir teisę kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvo ir tėvystės nustatymo, nuo ieškovo gimimo iki jo pilnametystės turėjo trečiasis asmuo, jo motina K. G., kuri kaip pripažįsta pats ieškovas viena išlaikė jį iki pilnametystės. Ieškovui sulaukus pilnametystė tebegaliojo SŠK numatęs tėvų pareigą išlaikyti tik nedarbingus pilnamečius vaikus. 2001 07 01 įsigaliojus CK, keitėsi išlaikymo išieškojimo tvarka. CK 3.192 str. numato jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Beje, Konstitucinis Teismas pripažino, kad pastaroji nuostata ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
CK 3.200 str. numato jog Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Kaip jau minėta, pagal galiojusias ir galiojančias, bylos nagrinėjimo metu įstatymo nuostatas bendrąja prasme išlaikymas suprantamas kaip kasdieniams asmens poreikiams tenkinti būtinos lėšos, priteisiamos tuo metu kai asmuo dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, sveikatos problemų, mokymosi dieniniame skyriuje) negali pats savęs išlaikyti. Apeliantas negali būti pripažintas tokiu asmeniu. Be to apeliantas pats pripažino jog visą laiką iki pilnametystės išlaikymą jam teikė viena motina, kuriai pagal tuo metu, galiojusias įstatymo nuostatas ir priklausė teisė kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo išieškojimo.
LAT civilinėje Nr. 3K-7-288/2009 remdamasis Konstitucinio Teismo 2007 06 07 nutarimu yra pažymėjęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Minėtoje nutartyje LAT išplėstinė kolegija, nurodė, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas.
Taigi LAT minėtoje nutartyje tėvų prievolę išlaikyti vaikus priskiria prie prievolių, kurioms įstatymas numato naikinamuosius terminus išskyrus vieną išimtį – kai vaikas yra neįgalus nuo pilnametystės. Kaip jau minėta, tėvų prievolė išlaikyti vaikus gali būti apibrėžta tam tikrais naikinamaisiais terminais ir kt. sąlygomis kurioms esant tėvų prievolė dėl vaiko išlaikymo pasibaigia. Pagal CK 117 str. 1-3,6 d. įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Atsakovo prievolė išlaikyti ieškovą iki 2001 07 01 galiojusiame SŠK buvo numatyta nustatant naikinamąjį terminą iki ieškovo pilnametystės, kai pasibaigė jo abiejų tėvų pareiga išlaikyti pilnametį ieškovą. Vienintelė tuometiniame įstatyme galiojusi išimtis, sąlyga, kuriai esant tėvų išlaikymo prievolės išlikdavo ir pilnamečiui vaikui, buvo vaiko nedarbingumas. Ieškovas šios sąlygos neįrodinėjo. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai išsprendė šalių ginčą ieškovo ieškinį atmesdamas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad galiojančiuose įstatymuose nenumatyta, nevartojama sąvoka „moralinė žala“, o neturtinės žalos atlyginimas priteistinas tik įstatymo numatytais atvejais. Apeliacinio skundo motyvas, kad apeliantui nesuprantamas pats neturtinės žalos terminas (matyt turėta omenyje sąvoka), neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą.
Pagal CK 6.250 str. 1d. suformuluotą neturtinės žalos apibrėžimą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
CK 250 str. 2 d. įsakmiai numatyta jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nei SŠK, CK Trečiosios knygos normos, numatančios tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo prievoles nenumato neturtinės žalos atlygimo.
Apeliantas savo apeliacinio skundo motyvus taip pat rėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2009. Pažymėtina, kad LAT nutartis tokiu numeriu apskritai neegzistuoja, o LAT išplėstinės kolegijos nutartis panašiu Nr. 3K-7-288/2009 priimta byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl mainų sandorio negaliojimo, todėl ja remtis byloje nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Remianti išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos, todėl kolegijos neaptariamos.
Apeliacinį skundą atmetus vadovaujantis CPK 96 str. iš apelianto (ieškovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus (b.l.82,83) sudaro 600 Lt, atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. K. L. g., Vilniuje, J. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Šiaulių raj. kaime, g. naudai
600 Lt (šešis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.