Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, prašymą dėl 2016 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas D. A. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad praėjo daugiau nei pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, jis teismo skirtą baudą sumokėjo. Per šį laikotarpį naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Pažymėjimas jam labai reikalingas darbui. Jis Jungtinėje Karalystėje dirba inžinieriumi, be automobilio sunku pasiekti darbovietę. Atgavęs vairuotojo pažymėjimą, gali pretenduoti į geresnes pareigas darbe, nes joms reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taip pat nori išlaikyti specialius anglų kalbos kursus, po kurių galėtų vertėjauti teismuose ir ligoninėse. Prie prašymo prideda darbo sutartį, išrašą iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, baudos sumokėjimą patvirtinančius kvitus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK, ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į šias nuostatas, D. A. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio ATPK 329 straipsnį.

ATPK 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet, atkreiptinas dėmesys, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Bylos medžiaga nustatyta, jog yra praėję daugiau nei pusė, iš esmės 2/3, paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino, D. A. teismo skirtą 868 Eur baudą sumokėjo, tai patvirtina jo pateikti mokėjimo kvitai. Teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė. D. A. anksčiau nė karto nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, D. A. padarė būdamas blaivus. Jis savo kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus pripažino nuo pat pradžių ir dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Teismas, priimdamas asmens atžvilgiu nutarimą, tai įvertino ir šią aplinkybę pripažino D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. D. A. dėl padarytų pažeidimų gailisi ir savo elgesį, iš tiesų, įvertino kritiškai, akivaizdu, jog išgyvena dėl savo įstatymui priešingo elgesio, ir to pasekoje jo paties atžvilgiu, kilusių pasekmių. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, dirbantis.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, į D. A. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – D. A. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais, todėl D. A. prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 329 straipsniais, Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

D. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimu D. A. paskirtos administracinės nuobaudos – 3 (trejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad D. A. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.