Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1.1. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VDI-ANRP-1542-2025 (ROK: 25278412553), pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį bei jam skirta 150 Eur bauda. Administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalimi surašytas A. Š. nedalyvaujant ir tą pačią dieną (2025 m. rugpjūčio 4 d. per ANR sistemą ir gyv. vietos adresu) jam išsiųstas. Kadangi A. Š. iki 2025 m. rugsėjo 3 d. neįvykdė administracinio nurodymo, paskirta bauda nesumokėta, todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu ir jo administracinio nusižengimo byla perduota VDI nagrinėti ne teismo tvarka. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. spalio 8 d., 9 val., apie tai A. Š. informuotas 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD-139-17440 „Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo“;

1.2. A. Š. 2025 m. rugpjūčio 4 d., 10.53 val., e. paštu paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d., 14 val., atvykti neturi galimybės, tuo metu dirba ir nebus Lietuvoje bei, jog jis yra darbuotojas, o darbuotojo reikalauti atvykti į VDI įstatymai nenumato. Dažnai asmuo nebūna Vilniuje, todėl tokios kelionės ne tik atima daug laiko, bet ir sukelia nepageidaujamų išlaidų. Taip pat A. Š. nurodė, kad Administracinio nusižengimo protokolą VDI inspektorius gali surašyti ir jam nedalyvaujant;

1.3. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta: VDI Vilniaus teritorinio skyriaus ir Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai gavo užduotį su pavedimu Nr. 482773 atlikti „Patikrinimą/kitą inspekcinį veiksmą. Atlikti patikrinimus pagal TBC projektą Nr. PR9“;

1.4. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. Š., šaukiamas 2025 m. liepos 11 d. VDI Šaukimu Nr. VDI-ANR PRF-88-2025 VDI šaukime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), 9 val., liudytojo apklausai, į VDI neatvyko ir tokiu būdu vengė duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje;

1.5. Atkreiptas dėmesys, kad VDI vyr. darbo inspektorius J. V. 2025 m. rugpjūčio 25 d. gavo A. Š. atstovo advokato Liutauro Baikščio skundą dėl darbuotoju esančio A. Š. atžvilgiu atliekamų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, siekiant teisės aktuose nenumatytais būdais neapibrėžtose srityse surinkti neapibrėžtą kiekį asmens duomenų ir kitos informacijos apie darbuotoją ir galimai jo esamą darbdavį, darbdavio klientą ir kitus asmenis, uždraudimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. liepos 2 d. pavedimu Nr. 10 pradėtas neplaninis patikrinimas buvo nukreiptas į darbuotoją, nors VDI teisės aktai leidžia tikrinti ūkio subjektus (darbdavius), o pats pavedimas - nemotyvuotas, nenurodantis tikslo ir vietovės, be to, pasibaigus jo terminui veiksmai tęsiami; viso proceso metu pareiškėjui nepagrįstai kaitaliojami ir net dubliuojami procesiniai statusai (tikrinamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, liudytojas, „fizinis asmuo“) nepaaiškinant faktinio ir teisinio pagrindo, kartu realiai siekiant apeiti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies garantiją neduoti parodymų prieš save ir grasinant ANK 224, 505, 593 straipsniais ir kitomis normomis; nėra cituotų VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VDI nuostatų 20 punkte pagrindo reikalauti darbuotoją atvykti į VDI apklausai, o teisės kviesti į nuotolinę apklausą apskritai nenumatyta; iš pareiškėjo prašoma itin plačios ir neapibrėžtos apimties informacijos, kas iš esmės primena „žvejybą“ be aiškių ribų ir išeina už tyrimo apibrėžties; ignoruojamas daugkartinis pasiūlymas teikti klausimus raštu - teisėtas ir proporcingas informacijos gavimo būdas; galiausiai pareiškėjas buvo pateikęs turimus dokumentus, patvirtinančius jo darbuotojo statusą, o likusių dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios priežastys;

1.6. Institucija, įvertinusi minėtą gautą pareiškėjo skundą, pažymi, kad pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, VDI turi teisę „gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų“. Ši norma leidžia VDI pareigūnui kreiptis ne tik į darbdavius, bet ir į darbuotojus ar kitus fizinius asmenis, jei informacija reikalinga VDI funkcijoms atlikti (pvz., siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius). Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (toliau - VDI nuostatai), 20 punktas taip pat suteikia inspektoriui teisę kviesti darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ar kitus asmenis pateikti paaiškinimus dėl galimų darbo teisės ar saugos ir sveikatos pažeidimų. Todėl pats faktas, jei pareiškėjas ir būtų darbuotojas, neeliminuoja VDI teisės gauti iš jo paaiškinimus, jei tiriamos aplinkybės, galinčios atskleisti pažeidimą.

1.7. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, jog minėtame skunde nepagrįstai nepaisoma aplinkybės, jog A. Š. vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas Lietuvos Respublikoje registruotu orlaiviu dar 2024 m. lapkričio mėn. O VDI turimais duomenimis, nurodytu laikotarpiu A. Š. nebuvo įdarbintas nė vienoje įmonėje, taip pat nevykdė jokios individualios veiklos. Pirminio tyrimo etapo tikslas buvo nustatyti, ar A. Š. minėtu laikotarpiu veiklą vykdė kaip savarankiškai dirbantis asmuo (vykdantis individualią veiklą), ar buvo darbo teisinių santykių subjektas, ar veikė kitu teisiniu pagrindu. Tačiau nei paaiškinimų, nei dokumentų, patvirtinančių jo veiklos pobūdį nurodytu laikotarpiu, A. Š. nepateikė. Dokumentai, kurios pateikė A. Š., patvirtino asmens darbo santykių pradžią su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) VDI vertinimu, tyrimo eiga yra nepagrįstai vilkinama, nes pagrindinė kliūtis objektyviam ir savalaikiam tyrimo užbaigimui kyla dėl paties A. Š. neveikimo ir būtinos informacijos nepateikimo.

1.8. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal ANK 593 straipsnį, Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, todėl administracinio nusižengimo tyrimo metu asmens statusas gali keistis priklausomai nuo nustatomų aplinkybių. Pradiniame etape asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas ar tikrinamas subjektas, o nustačius, kad pažeidimas galėjo būti padarytas jo paties veiksmais, statusas gali būti pakeistas į traukiamo atsakomybėn asmens. Toks statuso keitimas nėra pažeidimas, o natūrali tyrimo eiga, kai siekiama išsiaiškinti faktines aplinkybes;

1.9. Pažymėta, jog pagal VDI 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir VDI nuostatų 20 punktą, inspektorius turi teisę kviesti asmenis pateikti paaiškinimus žodžiu. Ši teisė apima ir pakvietimą atvykti į VDI, kai tai būtina siekiant operatyviai surinkti duomenis. VDI nuostatų 20 punktas ir VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia diskreciją pasirinkti apklausos būdą, jei tai reikalinga patikrinimo tikslams. Gyvas pokalbis leidžia operatyviai išsiaiškinti neaiškumus ir sumažina formalių raštų apsikeitimo trukmę. Toks pasirinkimas - teisėtas inspektoriaus procesinis sprendimas, jei jis veikia teisės aktų ribose. O Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis taikoma baudžiamajame ir administracinių nusižengimų procese, kai asmuo jau yra įtariamas ar kaltinamas. VDI neplaninio patikrinimo metu (iki surašant protokolą) pareiškėjas dar nebuvo įtariamasis, todėl jam galiojo pareiga bendradarbiauti ir teikti informaciją (VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tik nuo momento, kai asmuo tampa administracinėn atsakomybėn traukiamu, gali taikyti teisę neduoti parodymų prieš save. Iki tol atsisakymas pateikti informaciją gali būti vertinamas kaip bendradarbiavimo vengimas pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį.

2. Pareiškėjas A. Š., atstovaujamas advokato Liutauro Baikščio, nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą, kuriame prašo: panaikinti skundžiamą nutarimą; įpareigoti VDI į šią bylą pateikti visą pareiškėjo neplaninio patikrinimo medžiagą ir visą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25278412553 medžiagą, įskaitant dokumentus, kuriais institucija grindžia skundžiamo nutarimo teiginius, neva pareiškėjas vykdė veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje ((duomenys neskelbtini) nario funkcijas Lietuvos Respublikoje registruotu orlaiviu) nuo 2024 m. lapkričio; priteisti iš VDI visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes pareiškėjo nuomone, nutarime ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-1542-2025 yra nepagrįstai ir neteisėtai konstatuoti tariamai pareiškėjo padaryti ANK pažeidimai bei, kad pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai yra paskirta labai didelė 430 Eur bauda. Skundą argumentuoja tuo, kad:

2.1. Pareiškėjo įsitikinimu, nutarimas ir administracinio nusižengimo protokolas yra nepagrįsti ir neteisėti, dėl ko naikintini, nes: 1) pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomi pagrįsti ir teisėti administracinio tyrimo veiksmai, o taip pat pareiškėjui nebuvo pateikti pagrįsti ir teisėti reikalavimai atvykti apklausai į VDI, kuriuos pareiškėjas būtų turėjęs teisinę pareigą vykdyti, kurią pažeidus pareiškėjui galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (pareiškėjo neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai; VDI nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui priskyrė įvairius, kartais ir prieštaringus procesinius statusus; VDI įvardijusi pareiškėją atsakomybėn traukiamu asmeniu, po trijų dienų šaukime nepagrįstai ir neteisėtai įvardijo liudytoju, nenurodžiusi jokio kito administracinio proceso nei pareiškėjo neplaninis patikrinimas, tuo versdama pareiškėją duoti parodymus prieš save; VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VDI nuostatų 20 punkto normos nesuteikė teisės VDI inspektoriui reikalauti darbuotoju buvusį (bei darbdavio atstovu ar įgaliotiniu nebuvusį) pareiškėją atvykti į apklausą į VDI; (jeigu teismas nepripažins pareiškėjo neplaninio patikrinimo nepagrįstu ir neteisėtu) VDI inspektorius turėjo (ir, jeigu pareiškėjo neplaninis patikrinimas yra pratęstas, tebeturi) teisę gauti iš pareiškėjo informaciją teisės aktuose įtvirtintu būdu - pareiškėjui raštu atsakant į pareigūno raštu galimus pateikti klausimus, tačiau nepagrįstai ta teise nesinaudojo, nepaisant pareiškėjo ir jo atstovo daugkartinių siūlymų tai daryti; VDI inspektorius nurodė, kaip jį dominančią, plačios ar net neapibrėžtos apimties informaciją, kas leidžia manyti, kad pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu vykdė ne konkrečios informacijos išsiaiškinimą ar patikslinimą, o neribotos apimties teisinį patikrinimą, galimai tikintis gauti bet kokią pareiškėjui ar kitiems asmenims nepalankią informaciją; 2) pareiškėjas ir dėl faktinių (asmeninių) priežasčių negalėjo atvykti į VDI šaukime nurodytu laiku, o apie tai informavo VDI inspektorių iš anksto; VDI nepagrindė Nutarimo, kaip ir AN protokolo, teisės normomis, kurios įpareigotų pareiškėją VDI nurodymu teikti jai kokius nors dokumentus; nepaisant to, pareiškėjas turėtus dokumentus pateikė VDI inspektoriui: jokios teisės normos, kuriomis nutarime remiasi VDI, darbuotoju esančio pareiškėjo teikti dokumentus neįpareigoja; pareiškėjas pateikė VDI inspektoriui jo 2025 m. liepos 2 d. nurodyme Nr. SD-139-12542 (skundo priedas Nr. 2) nurodytus pateikti pareiškėjo turėtus dokumentus; VDI Nutarime nenurodo, kokius dar dokumentus pareiškėjas privalėjo ir galėjo pateikti;

2.2. Pareiškėjas 2025 m. liepos 2 d. e. laišku (priedas 3.1) pareigūnui pateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį, Darbdavio deklaraciją/darbuotojo deklaraciją (angl. Employer Declaration / Employee Declaration) dėl pareiškėjo darbo sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir Galutinio atsiskaitymo sistemos (FSS) gavėjo pajamų ataskaitą (angl. Final Settlement System (FSS) Payee Statement of Earnings). Pareigūnas pareiškėjui 2025 m. liepos 2 d. parašė du e. laiškus (skundo priedai Nr. 3.2 ir 3.3) dėl susitikimo 2025 m. liepos 2 d., o pareiškėjas pareigūnui atsakė 2025 m. liepos 4 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 3.4), kuriame nurodė, kad atvykti negalės ir informavo apie pareiškėjo atstovo raštą. Atstovo pateiktame 2025 m. liepos 4 d. rašte (skundo priedas Nr. 4) nurodoma, kad VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir VDI nuostatų 20 punktas nesuteikia VDI pareigūnui teisės reikalauti į VDI apklausai atvykti darbuotojo, kuris nėra darbdavio atstovas ar įgaliotas asmuo, o ir pastaruosius bei savarankiškai dirbančius asmenis aptariamos normos suteikia teisę reikalauti atvykti į VDI tik tose normose nurodytais atvejais tiriant pažeidimą ar nurodymų nevykdymą bei nesant galimybės šių asmenų apklausti vietoje, tačiau apie šiuos dalykus pareiškėjui nebuvo nurodyta. Rašte pažymima, kad VDI Nuostatų 19 punkte įtvirtina, jog VDI inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai yra privalomi darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui ir savarankiškai dirbančiam asmeniui, tačiau nenurodo, kad tie reikalavimai būtų privalomi darbuotojui. Be to, rašte teigiama, kad Nurodyme paminėtos ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalių normos ir 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma irgi pagrindo reikalauti pareiškėją atvykti į VDI nenustato - pareiškėjas nėra informuotas, kad būtų įtariamas administracinio nusižengimo padarymu, būtų nukentėjusiuoju ar liudytoju kokioje nors administracinio nusižengimo byloje;

2.3. Taip pat skunde aprašo susirašinėjimą (susirašinėjimo turinį) su institucijos pareigūnu;

2.4. VDI inspektorius pateikė pareiškėjui 2025 m. liepos 11 d. šaukimą VDI-ANR_PRF-88-2025 (skundo priedas Nr. 5), kuriame nurodė pareiškėjui (duomenys neskelbtini), 9 val., atvykti pas pareigūną liudytojo apklausai. Šaukime nurodoma turėti dokumentus, susijusius su pareiškėjo „vykdomomis“ (duomenys neskelbtini) funkcijomis nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. pabaigos. Šaukime remiamasi ANK 581 straipsnio 2 dalimi ir pareiškėjui grasinama atsakomybe numatyta ANK 224 straipsnio 2 dalyje. O pareiškėjo vardu jo atstovas minėtam pareigūnui pateiktame 2025 m. liepos 14 d. rašte (skundo priedas Nr. 6) pasisakė apie nepagrįstą pareiškėjo procesinio statuso kaitaliojimą, teigė, kad pareiškėjas laiko, jog administracinė teisena vykdoma pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjas pagal Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį turi teisę atsisakyti teikti parodymus prieš save, ir paprašė pareigūno pateikti šią informaciją: kurio asmens atžvilgiu yra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas (t. y., kuris asmuo yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), kuriame yra išduotas šaukimas apklausti pareiškėją liudytoju; kokio administracinio nusižengimo, nurodyto ANK, padarymu yra įtariamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliekamame administracinio nusižengimo tyrime, kuriame yra išduotas šaukimas apklausti pareiškėją liudytoju. Taip pat pareiškėjo atstovas dar kartą pasiūlė pateikti pareiškėjui klausimus raštu (ne apklausos metu), į kuriuos pareiškėjas parengtų apgalvotus rašytinius atsakymus (pasiliekant teisę neduoti parodymų prieš save);

2.5. VDI inspektorius į pirmiau minėtus pareiškėjo atstovo pateiktus klausimus neatsakė, tačiau pateikė 2025 m. liepos 15 d. raštą Nr. SD-139-13373 dėl pareiškėjo (skundo priedas Nr. 7), kuriame, nurodoma, kad VDI pirminiais duomenimis, pareiškėjas neva vykdė (duomenys neskelbtini) nario funkcijas Lietuvos Respublikoje registruotu oro transportu 2025 m. vasario mėnesį, nors VDI duomenimis asmuo tuo laikotarpiu niekur nedirbo, taip pat nevykdė jokios individualios veiklos. Nurodoma, kad, siekiant išsiaiškinti papildomas aplinkybes, VDI kaip institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, Pavedimu pradėjo patikrinimą. Teigiama, kad šiuo tyrimo etapu siekiama išsiaiškinti ar pareiškėjas nurodytu laikotarpiu veiklą vykdė kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, turėjęs teisinius darbo santykius ar kokiu kitu pagrindu vykdė nurodytą veiklą. Taip pat rašte nurodoma, jog, kadangi pareiškėjas neatvyko į VDI Nurodyme nurodytu laikotarpiu, o papildomi dokumentai, kurie pagelbėtų nustatyti pareiškėjo statusą (įtariamas administracinių nusižengimų padarymu ar liudytojas), pateikti nebuvo, vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 puntu, išsiųstas šaukimas, kaip liudytojui. Be to, rašte teigiama, kad pareiškėjas nekviestas kaip asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu, kadangi nuo jo pateiktų paaiškinimų ir duomenų priklauso galimo pažeidimo kvalifikacija. Pareiškėjo atstovo nuomone, jei pareiškėjas turi teisę, pasinaudodamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi atsisakyti duoti parodymus prieš save, tai nekeičia aplinkybių, kad jis privalo pateikti VDI prašomą informaciją ir su tyrimu susijusius dokumentus;

2.6. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas apie neturėjimą galimybės atvykti informavo pareigūną 2025 m. liepos 17 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 8.1), nurodydamas, kad nurodytu metu turėjo būti pareiškėjo gimtadienis, todėl jis iš anksto buvo suderinęs laisvadienį ir suplanavęs būti išvykęs iš Vilniaus. Be to, pareiškėjo vertinimu, jis turėjo teisę neteikti parodymų prieš save jo atžvilgiu atliekamame administracinio nusižengimo tyrime (pareigūno 2025 m. liepos 8 d. e. laiškas (skundo priedas Nr. 3.10)). VDI inspektorius 2025 m. liepos 17 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 8.2) nurodytą pareiškėjo informaciją dėl negalėjimo atvykti šaukime nurodytu laiku ignoravo, nurodęs, kad anksčiau pareiškėjas šaukime įrašytą atvykimo datą buvo nurodęs, kaip tinkamą. Pareiškėjas nurodytu laiku neatvyko;

2.7. VDI inspektorius (duomenys neskelbtini) išdavė nurodymą Nr. SD-139-13660 (skundo priedas Nr. 9), kuriuo pareiškėjo reikalaujama atvykti į VDI 2025 m. rugpjūčio 4 d., 14 val., pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo veiklos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. pabaigos, pateikti su veikla susijusius dokumentus, atvykti administracinių nusižengimų protokolo surašymui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir 224 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 4 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 10.1) informavo pareigūną, kad (duomenys neskelbtini) nurodyme Nr. SD-139-13660 (skundo priedas Nr. 9) nurodytu laiku, t. y. 2025 m. rugpjūčio 4 d., 14 val., pareiškėjas atvykti neturi galimybės, nes tuo metu dirba ir nebus Lietuvoje. Pareiškėjas priminė, kad jis yra darbuotojas, o darbuotojo reikalauti atvykti į VDI įstatymai nenumato. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nesupranta, kodėl pareigūnas negali pareiškėjui užduoti klausimų raštu, nes pareiškėjo darbo grafikas yra gana įtemptas ir poilsio laikas yra labai svarbus, todėl ir laisvalaikį pareiškėjas planuoja iš anksto. Pareiškėjas teigė, kad dažniausiai net nebūna Vilniuje, todėl tokios kelionės ne tik atima daug laiko, bet ir sukelia nepageidaujamų išlaidų. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo informavęs pareigūną (pareiškėjo 2025 m. liepos 17 d. e. laiškas (skundo priedas Nr. 8.1)), jog šaukime nurodytu laiku atvykti net ir negalėjo dėl iš anksto suplanuotų atostogų (per pareiškėjo gimtadienį) ir nebuvimo Vilniuje tuo metu bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus - pareiškėjo 2025 m. gegužės 23 d. prašymų (duomenys neskelbtini)dienas jam skirti laisvas (skundo priedas Nr. 8.1.1) ir 2025 m. gegužės 26 d. atsakymą, kad pareiškėjo prašytos dienos yra skiriamos laisvos (skundo priedas Nr. 8.1.2) - ir prašė atsižvelgti į tai, rašant protokolą. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas gali surašyti ir pareiškėjui nedalyvaujant.

2.8. VDI inspektorius 2025 m. rugpjūčio 4 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 10.2) pareiškėjui rašė, kad pareiškėją kviečia kaip fizinį asmenį, o ne kaip darbuotoją bei, kad neatlieka tyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, VDI aktualus laikotarpis yra dar iki pareiškėjo darbo santykių pradžios dabartinėje įmonėje, t. y. iki 2025 m. gegužės mėnesio. Be to, pareigūnas nurodė, kad pareiškėjas iki tol nepateikė dokumentų, susijusių su jo veikla iki darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pateikė „Employer Declaration“ su „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas nurodė, kad jei pareiškėjas iki tol dirbo (turėjo santykius) toje įmonėje, paprašė pateikti susijusius dokumentus (sutartis, sąskaitas, A1 deklaraciją ir kt.);

2.9. VDI inspektorius išdavė 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodymą Nr. SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 12), kuriuo reikalavo pareiškėją 2025 m. rugpjūčio 13 d., 12 val., pasijungti nuotoliu arba atvykti į VDI pateikti paaiškinimus dėl veiklos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2024 m. lapkričio mėnesį, sąsajų su „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)funkcijų atlikimo pas skrydžių operatorių „(duomenys neskelbtini)“. Nurodoma pateikti su 2024 m. lapkričio mėnesio veikla susijusius dokumentus. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 13) minėtą pareigūną informavo, taip pat ir apie tai, jog pareiškėjas nesupranta, kokiu konkrečiu teisės aktuose nustatytu pagrindu pareigūnas jį kviečia atvykti į VDI ar jungtis į pokalbį nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nurodė, kad skirtinguose dokumentuose pareigūnas nurodo daugybę teisės aktų normų, kurių turinio pareiškėjas nežino. Pažymi, kad pareigūno įvairiuose dokumentuose nurodomos teisės normos įtvirtina informacijų apie skirtingus procesinius veiksmus ir skirtingus procesinius asmenų, kurių atžvilgiu jie atliekami, statusus, o, kaip matyti iš skunde pateiktos informacijos, pareigūnas nurodė skirtingus pareiškėjo procesinius statusus, juos kaitaliojo. Šiame e. laiške pareiškėjas taip pat prašė VDI inspektoriaus paaiškinti: kokiu konkrečiu teisės aktuose nustatytu pagrindu pareigūnas jį kviečia atvykti į VDI ar jungtis į pokalbį nuotoliniu būdu; koks, pareigūno nuomone, šiuo metu yra pareiškėjo procesinis statusas – darbuotojas, atsakomybėn traukiamas asmuo ar liudytojas, ar koks nors kitoks; ar šiuo metu yra atliekamas koks nors administracinio nusižengimo tyrimas, kuriame pareigūnas pageidauja pareiškėją apklausti, ir, jeigu taip, kas yra tame tyrime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. VDI inspektorius į minėtus klausimus neatsakė. Taip pat pareiškėjas minėtame laiške nurodė, kad iki paskutinių pareigūno laiškų ir nurodymų dėl veiklos susijusios su „(duomenys neskelbtini)“ gavimo, pareiškėjas manė, jog dokumentų, kuriuos pateikė, užteko, bet paskutiniuose laiškuose ir nurodymuose pareigūnas reikalauja papildomų dokumentų. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad darbo sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“ fizinės ar elektroninės kopijos jis neturi, jos buvo įkeltos į internetinę platformą, tačiau pareiškėjui nutraukus ryšius su „(duomenys neskelbtini)“, jis neteko prieigos prie tos platformos. Pareiškėjas informavo pareigūną, kad praprašė „(duomenys neskelbtini)“, kad jam pateiktų sutartis; nurodė, kad jeigu pavyks jas gauti, pateiks ir pareigūnui;

2.10. VDI 2025 m. spalio 17 d. nutarime greta nurodomų tariamai pareiškėjo padarytų ANK pažeidimų paminėjo visus Skundo (pareiškėjas pateikė 2025 m. rugpjūčio 25 d. skundą, kurį vyriausiasis inspektorius 2025 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. SD-125-16117 perdavė nagrinėti atsakingam VDI pareigūnui) VDI pagrindus, tačiau nepasisakė nei dėl vieno iš jų esmės, vietoje to, paminėjo tik VDI nepagrįstai pozicijai pareiškėjo atžvilgiu patogius aspektus, tačiau ir jų nedetalizavo ir nekonkretizavo;

2.11. Skundžiamame nutarime institucija nurodė, esą VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos leidžia VDI pareigūnui kreiptis ne tik į darbdavius, bet ir į darbuotojus ar kitus fizinius asmenis, jei informacija reikalinga VDI funkcijoms atlikti, o VDI nuostatų 20 punkto norma leidžia kviesti darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis ar kitus asmenis pateikti paaiškinimus dėl galimų darbo teisės ar saugos ir sveikatos pažeidimų. Tačiau dėl VDI teisės įstatymuose numatytais būdais ir tvarka kreiptis paaiškinimų į darbuotojus (ar į kitus asmenis), ar apskritai VDI inspektorių teisės pasirinkti kokiomis įstatymų leidžiamomis procesinėmis priemonėmis rinkti įrodymus, Skunde VDI pareiškėjas klausimų nekėlė, tačiau teigė, kad minėtos normos nesuteikia teisės VDI inspektoriams reikalauti darbuotoją, kuris nėra darbdavio atstovas ar įgaliotas asmuo (pareiškėjas buvo ir yra darbuotojas bei niekada nebuvo ir nėra darbdavio atstovas ar įgaliotas asmuo) atvykti į apklausą VDI ar prisijungti apklausai nuotoliniu būdu. Dėl pastarojo aspekto VDI Nutarime nepasisakė. VDI taip pat nurodė, esą pareiškėjas vykdė (duomenys neskelbtini) nario funkcijas Lietuvos Respublikoje registruotu orlaiviu dar 2024 m. lapkričio mėn. Tačiau šie VDI teiginiai laikytini deklaratyviais ir abstrakčiais, ir nėra pagrįsti ne tik įrodymais, bet net ir racionaliais paaiškinimais, kurie leistų bent racionaliai įvertinti tokios galimybės buvimą. Nutarime tik abstrakčiai nurodoma, neva VDI galėjo gauti tokią informaciją iš Užimtumo tarnybos, „Sodros“, Muitinės ar užsienio institucijų, tačiau net nenurodoma, ar tokią informaciją VDI gavo ir, jeigu taip, iš kokio konkretaus asmens, koks yra tikslus ar bent apytikslis tos informacijos turinys. Be to nutarime VDI pasisakydamas apie teisę pradėti neplaninį patikrinimą, VDI nepasisakė apie pareiškėjo Skundo VDI vienu iš pagrindų nurodymą to, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės (toliau - VDI patikrinimų taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334, nenumato darbuotojų patikrinimų, įskaitant ir neplaninius patikrinimus, o tik ūkio subjektų patikrinimus. Vietoje to, nutarime VDI pasisakė apie VDI tariamą turėjimą teisėto pagrindo pradėti neplaninį patikrinimą, remiantis pirmiau minimais VDI deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kurie nėra pagrįsti ne tik įrodymais, bet net ir racionaliais paaiškinimais, grindžiama informacija apie tariamą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nario funkcijų atlikimą Lietuvos Respublikoje registruotu orlaiviu dar 2024 m. lapkričio mėnesį. Anot nutarimo, VDI galėjo pradėti pareiškėjo neplaninį patikrinimą (nepaaiškinant, kuri teisės norma leido VDI vykdyti neplaninį patikrinimą darbuotojo atžvilgiu), o motyvacija esą galinti būti glausta, jei egzistuoja faktinis pagrindas - neatitikimai darbo santykių deklaravime. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors VDI nutarime ir mini glaustos motyvacijos galimybę, tačiau nepasisakė apie Skundo VDI vieną iš esminių argumentų, teigusių, kad Pavedime nėra nurodyta jokių motyvų, įskaitant ir Nutarime menamus glaustus motyvus;

2.12. VDI nutarime taip pat pasisakė apie galimybę keisti asmens statusą administracinio nusižengimo tyrimo metu priklausomai nuo nustatomų aplinkybių. Pasak nutarime nurodytų duomenų, pradiniame etape asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas ar tikrinamas subjektas, o nustačius, kad pažeidimas galėjo būti padarytas jo paties veiksmais, statusas gali būti pakeistas j trauktino atsakomybėn asmens. Tačiau Skunde VDI pareiškėjas neginčijo VDI inspektorių teisės atliekamo tyrimo metu keisti asmens procesinį statusą apskritai. Vietoje to, pareiškėjas Skunde VDI teigė, kad iš paties pareiškėjo atžvilgiu atliekamame neplaniniame patikrinime, VDI įvardijimo pareiškėjo statuso administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu, po to kai pareiškėjo atstovas 2025 m. liepos 9 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 3.11) pareiškė, kad pareiškėjas turi teisę naudotis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimai atsakingo asmens teise atsisakyti duoti parodymus prieš save, VDI per 2 (dvi) dienas, t. y. 2025 m. liepos 11 d. pateikė pareiškėjui Šaukimą (skundo priedas Nr. 5), kuriame nurodė pareiškėjui 2025 m. (duomenys neskelbtini), 9 val., atvykti į VDI liudytojo apklausai, t. y. pareiškėjas skunde VDI teigė, kad VDI pareiškėjo procesinį statusą paties pareiškėjo atžvilgiu atliekamame tyrime (nes VDI nenurodė jokio kito tyrimo nei tas, kuris atliekamas pareiškėjo atžvilgiu ir kuriame pareiškėjas VDI jau buvo įvardytas atsakomybėn trauktinu asmeniu) be jokio procesinio reikalingumo nepagrįstai ir neteisėtai įvardijo, kaip liudytojo. Dėl pastarojo aspekto VDI nutarime nepasisakė;

2.13. Pareiškėjo manymu, VDI ir jos inspektoriai: neturėjo teisės vykdyti darbuotoju esančio pareiškėjo neplaninį patikrinimą; neturėjo teisės įvardyti pareiškėją atsakomybėn traukiamu asmeniu, o po trijų dienų - liudytoju, nenurodant jokio kito administracinio proceso nei pareiškėjo neplaninis patikrinimas, tuo verčiant pareiškėją duoti parodymus prieš save; taip pat neturėjo teisės reikalauti darbuotoju esantį pareiškėją atvykti apklausai į VDI, nes tokios galimybės neįtvirtina taikytinos teisės normos. Todėl laikytina, kad darbuotoju esančio pareiškėjo neplaninis patikrinimas buvo (ir galimai vis dar yra, jeigu buvo pratęstas) vykdomas nepagrįstai ir neteisėtai, o kartu tiek dėl tos priežasties, tiek ir dėl to, kad teisės normos neįtvirtina VDI inspektorių teisės į apklausą VDI kviesti darbuotojo, pareiškėjas neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdyti nepagrįstus ir neteisėtus VDI inspektoriaus reikalavimus, iš principo reiškiančius to VDI inspektoriaus savivalę, o ne teisės aktuose numatytų teisių ir pareigų vykdymą;

2.14. Pareiškėjo nuomone, pareiškėjo neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir vykdomas neteisėtai. Pavedime nurodoma, kad pavedama atlikti neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais, o tikrintinas asmuo yra pareiškėjas. Aptariamo pavedimo surašymo metu VDI inspektorius turėjo prieigą prie SODRA duomenų, iš kurių negalėjo nežinoti to, kad pareiškėjas tuo metu jau dirbo pagal darbo sutartį, darbdavys - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tą pačią dieną, kai buvo priimtas pavedimas, pareiškėjas pateikė pareigūnui, be kita ko, darbo sutartį sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. VDI inspektoriaus 2025 m. liepos 7 d. e. laiške nurodė, kad žino, jog pareiškėjas yra darbuotojas. Taikytini teisės aktai nenumato VDI inspektorių teisės tikrinti darbuotojus ar bet kuriuos kitus subjektus nei darbdaviais esančius ūkio subjektus. VDI nuostatų 10 punktas įtvirtina, kad VDI inspektorius vykdo planinius ir neplaninius ūkio subjektų - darbdavių - patikrinimus. Akcentuoja, kad aptariama norma yra tikslingai ribojanti ir leidžia VDI inspektoriams atlikti tik patikrinimo metu darbdaviais esančių ūkio subjektų patikrinimus. Nėra galimybės šios viešosios teisės normos aiškinti plečiamai, taip neva ji apimtų ir anksčiau darbdaviais buvusių ar galimai buvusių ūkio subjektų patikrinimus, nes tokiu atveju VDI inspektoriai vien deklaravę prielaidą, kad fizinis asmuo anksčiau galėjęs būti darbdaviu, galėtų vykdyti visų teisės subjektų, įskaitant ir darbuotojais esančius fizinius asmenis, patikrinimus.

2.15. Atkreipia dėmesį, jog pasisakant išsamiau apie patikrinimo metu privalomų VDI inspektoriams reikalavimų nevykdymą, reikia pažymėti, kad Pavedimas neatitiko VDI patikrinimų taisyklių 211 ir 31.4 punktų reikalavimų, nes buvo ne tik nepagrįstas VDI patikrinimų taisyklių 21.1 - 21.3 papunkčiais, bet ir apskritai nemotyvuotas. Iš pavedimo turinio visiškai neaišku, kodėl, kokiu motyvu remiantis, pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą. VDI patikrinimų taisyklių 21.1 punkto norma įtvirtina, kad VDI Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro pareigūnų neplaniniai patikrinimai nelegalaus ir neapskaityto darbo kontrolės klausimais atliekami tik esant šio centro vadovo ar kito įgalioto šio centro atstovo motyvuotam sprendimui atlikti šį patikrinimą, o pagal VDI patikrinimų taisyklių 37 punktą, šiuos sprendimus patvirtina pavedimai. Be to, VDI patikrinimų taisyklių 31.4 punkto norma įtvirtina, kad motyvuotus sprendimus atlikti neplaninius patikrinimus Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovas priima pagal VDI patikrinimų taisyklių 21.1 - 21.3 papunkčius. Nors VDI nutarime nurodo, esą pavedimuose atlikti patikrinimus gali būti nurodyti glausti motyvai, tačiau Pavedime nėra nurodyti jokie motyvai (nei išsamūs, nei glausti), kodėl pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą. Be to, Nutarime VDI nepasisakė apie šį pareiškėjo Skundo VDI vieną iš esminių argumentų;

2.16. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomame patikrinime taip pat nesilaikyta informavimui apie patikrinimą nustatytų reikalavimų: 1) apie patikrinimą pareiškėjui nebuvo pranešta atvykstant atlikti patikrinimo (nebuvo atvykta ir nebuvo pranešta), tuo pažeidžiant VDI patikrinimų taisyklių 32 punktą; 2) patikrinimo pradžioje pareiškėjui nebuvo pateiktas VDI Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovo pasirašytas pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą, tad dalį laiko patikrinimas buvo vykdomas jo nepateikus pareiškėjui, tuo pažeidžiant VDI patikrinimų taisyklių 33 ir 37 punktus. Pareiškėjui 2025 m. liepos 2 d. Pavedimas buvo pateiktas tik pareigūno 2025 m. liepos 7 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 3.8), nors dėl patikrinimo pareigūnas su pareiškėju telefonu ir e. laiškais bendravo jau 2025 m. liepos 2 d. (skundo priedai Nr. 3.1, 3.2 ir 3.3);

2.17. Akcentuoja, kad VDI nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui priskyrė įvairius, kartais ir prieštaringus procesinius statusus; VDI įvardijusi pareiškėją atsakomybėn traukiamu asmeniu, po trijų dienų Šaukime nepagrįstai ir neteisėtai įvardijo liudytoju, nenurodžiusi jokio kito administracinio proceso nei pareiškėjo neplaninis patikrinimas, tuo versdama pareiškėją duoti parodymus prieš save. Pareiškėjo nuomone, VDI inspektorius siekė pareiškėją apklausti žodžiu, įvardydamas jį beveik visais teisės aktuose numatytais procesiniais statusais, galinčiais būti aktualiais VDI veikloje, - darbuotoju (įskaitant darbdavio atstovu ar darbdavio įgaliotu asmeniu), savarankiškai dirbančiu asmeniu, administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir liudytoju, o taip pat ir fiziniu asmeniu. Pareiškėjo manymu, pati kaitaliojusi pareiškėjo procesinius statusus ir gavusi daugkartinius pareiškėjo ir jo atstovo paklausimus, VDI privalėjo informuoti pareiškėją apie tai: 1) kokį konkretų procesinį statusą priskiria pareiškėjui, nurodant kodėl ir nurodant aiškų faktinį pagrindą bei teisinį pagrindą (teisės normas); 2) ar yra atliekamas koks nors administracinio nusižengimo tyrimas, kuriame pareigūnas pageidauja pareiškėją apklausti, ir, jeigu taip, kas yra tame tyrime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; ir 3) kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu (teisės normomis), įpareigojančiomis pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus, pareigūnas remiasi (vietoje nurodymo teisės normų kratinio, iš kurio neaišku, kurią normą konkretaus reikalavimo atveju VDI laiko įpareigojančia pareiškėją reikalaujamus veiksmus atlikti). Taip pat atkreipia dėmesį, jog visus pirmiau aptartus nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus VDI inspektorius atliko baugindamas pareiškėją neigiamomis pasekmėmis, įskaitant administracine atsakomybe, tuo atveju, jeigu pareiškėjas nevykdytų nepagrįstų ir neteisėtų pareigūno reikalavimų, ir AN protokolu bei Nutarimu mėgindamas ją taikyti;

2.18. Pareiškėjas neginčija buvimo VDI inspektorių teisės gauti VDI atliekamuose tyrimuose jiems pagrįstai reikalingą informaciją. Tačiau aptariamam informacijos gavimui teisės aktai nustato konkretų informacijos gavimo būdų reglamentavimą, kuris taikytinas VDI inspektoriams, įskaitant ir VDI inspektorių, surašiusį šio skundo prieduose pateiktus nurodymus atvykti apklausai į VDI, tarp jų - ir VDI inspektoriaus Nurodymą. Kadangi VDI inspektorių veiksmus, įskaitant VDI inspektorių atliekamus tyrimus, reglamentuoja viešoji teisė, VDI ir jos inspektoriams leidžiama atlikti vien tik veiksmus, kurie teisės aktuose yra aiškiai nurodyti, kaip VDI ir jos inspektorių galimi atlikti. Pareiškėjo įsitikinimu, teisės aktai neįtvirtina VDI inspektoriaus teisės reikalauti pareiškėją atvykti į VDI, o minėtus nurodymus surašęs pareigūnas teisės aktuose įtvirtinto reglamentavimo nepaisė ir nepagrįstai bei neteisėtai vertė pareiškėją atvykti į VDI apklausai ir teikti parodymus prieš save patį. Šiuo atveju, pareiškėjas, buvęs darbuotoju Pavedimo priėmimo metu ir Nurodymo surašymo metu 2025 m. liepos 2 d., taip pat buvęs darbuotoju iki šiol bei esantis darbuotoju ir šiuo metu, bet aptartais laikotarpiais nebuvęs ir šiuo metu nesantis darbdavio atstovu ar įgaliotu asmeniu ar savarankiškai dirbančiu asmeniu, pagal minėtas teisės normas, kurias Nurodyme nurodo pareigūnas, negalėjo būti privalomai kviečiamas atvykti apklausai į VDI, tad ir neprivalėjo vykdyti atitinkamo nepagrįsto ir neteisėto pareigūno nurodymo. Todėl pareiškėjo manymu, pareiškėjui administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už neatvykimą pagal Nurodyme išdėstytą reikalavimą atvykti apklausai į VDI negali būti taikoma dėl to, kad VDI inspektorius reikalavimą darbuotoju buvusiam (bei darbdavio atstovu ar įgaliotiniu nebuvusiam) pareiškėjui pateikė nepagrįstai ir neteisėtai, tad pareiškėjas to reikalavimo ir neturėjo pareigos vykdyti;

2.19. Pareiškėjas pripažįsta VDI inspektorių teisės gauti VDI atliekamuose tyrimuose jiems pagrįstai reikalingą informaciją teisės aktuose numatytais būdais buvimą. Vienas iš tokių VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VDI nuostatų 20 punkte numatytų būdų, suteikia teisę VDI inspektoriui pateikti klausimus pareiškėjui raštu, į kuriuos pareiškėjas pateiktų rašytinius, apgalvotus atsakymus. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas ir jo atstovas VDI inspektoriui ne kartą siūlė pasinaudoti tokia galimybe, pavyzdžiui, pareiškėjo vardu jo atstovo minėtam pareigūnui pateiktuose 2025 m. liepos 7 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 3.7), 2025 m. liepos 8 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 3.9), 2025 m. liepos 9 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 3.11), 2025 m. liepos 14 d. rašte (skundo priedas Nr. 6), pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 4 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 10.1). Nepaisant to, VDI inspektorius minėta teise nepasinaudojo, pareiškėjo vertinimu, nenurodęs pagrįstų to priežasčių, vietoje to nepagrįstai ir neteisėtai reikalaudamas pareiškėjo atvykti į VDI arba 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 12) prisijungti nuotoliniu būdu apklausai, tuo taip pat versdamas pareiškėją duoti parodymus prieš save. Pareigūnas 2025 m. liepos 8 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 3.10) teigė, kad gyva apklausa yra sklandesnė ir operatyvesnė, pokalbio metu galima papildomai atsakyti į netikslius ar dviprasmiškus atsakymus, tokiu būdu taupant šalių laiko resursus. Nutarime taip pat nurodoma, esą gyvas pokalbis leidžia operatyviai išsiaiškinti neaiškumus ir sumažina formalių raštų apsikeitimo trukmę;

2.20. Nors pareiškėjas neginčija VDI inspektorių teisės pasirinkti jų norimą informacijos rinkimo būdą, tačiau pažymi, jog tai turi būti daroma laikantis teisės aktų nustatytų sąlygų, tačiau, teisės aktai neįtvirtina VDI inspektorių teisės reikalauti į VDI atvykti darbuotoją (kaip ir reikalauti nuotoliniu būdu prisijungti bet kurį asmenį) ir versti asmenį, kurio atžvilgiu vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas, duoti parodymus prieš save patį; ypač tai pažymėtina šiuo atveju, kai VDI inspektorius turi teisėtą galimybę gauti informaciją iš pareiškėjo, pateikdamas jam klausimus raštu. Pareigūno ir VDI Nutarimo argumentai apie tariamai sklandesnį ir operatyvesnį informacijos gavimo būdą bei laiko išteklių taupymą gyvos apklausos atveju, šiuo atveju akivaizdžiai nepasitvirtino empiriškai. Pareiškėjui nelieka kitos galimybės, kaip tik manyti, kad vienintelė reali priežastis, kodėl pareigūnas vertė pareiškėją duoti žodinius parodymus, buvo pareigūno siekis, kad betarpiškai realiu laiku vyksiančios apklausos eigoje pareiškėjas neturėtų galimybės gerai apgalvoti gautinų klausimų ir savo atsakymų, o atsakymus teiktų nedelsiant, tad galimai suklystų. Žinoma, kad prieš pareiškėją nukreiptame patikrinime, kurio pasekmės gali būti ir neigiamų poveikio priemonių taikymas pareiškėjui, pareiškėjas nepageidauja bloginti savo padėties, teikdamas parodymus prieš save, ypač teikdamas atsakymus į klausimus, kurių jis neturėjo galimybės gerai apsvarstyti. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, toks VDI inspektoriaus siekis nėra pagrįstas teisės aktuose įtvirtintais VDI atliekamų tyrimų ar apskritai administracinių nusižengimų tyrimų procesų principais, nėra teisės aktų kitose normose įvardytas pagrįstu ir teisėtu siekiu tokiuose procesuose. Toks inkvizicinio pobūdžio tyrimo duomenų rinkimo metodas būtų pateisinamas (ne tik racionaliai, bet ir teisės normomis) baudžiamojo persekiojimo už sunkų ar apysunkį nusikaltimą atvejais, tačiau, suprantama, kad negali būti pateisinamas VDI neplaninio patikrinimo darbuotojo atžvilgiu vykdymo atveju. Iš to seka, kad pareigūno pasirinkimas nerinkti informacijos aptariamu teisės aktuose numatytu leidžiamu būdu, vietoje jo renkantis kitokį informacijos rinkimo būdą, kuris pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas ir pažeidžia pastarojo teises ir teisėtus interesus, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu;

2.21. Pareiškėjo manymu, pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu vykdė ne konkrečios informacijos išsiaiškinimą ar patikslinimą, o neribotos apimties teisinį patikrinimą, galimai tikintis gauti bet kokią pareiškėjui ar kitiems asmenims nepalankią informaciją. VDI inspektorius, kaip jį dominančią nurodo plačios ar net neapibrėžtos apimties informaciją ir vėlesniuose nurodymuose, o tai taip pat patvirtina, kad Nurodyme ir Šaukime paminėjimas plačios ar net neapibrėžtos apimties informacijos nėra netikslumas ar suklydimas, o būtent tikslingas VDI inspektoriaus siekis gauti kokią nors, galimai bet kokią pareiškėjui ar kitiems asmenims nepalankią informaciją: (duomenys neskelbtini) nurodyme Nr. SD-139-13660 (skundo priedas Nr. 9), kuriuo pareiškėjo reikalaujama atvykti į VDI pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo veiklos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. balandžio mėnesio pabaigos taip pat yra nurodyta iš esmės neapibrėžtos apimties informacija; 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme Nr. SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 13) reikalaujama pareiškėjui „pasijungti nuotoliu“ arba atvykti į VDI pateikti paaiškinimus dėl: a) veiklos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2024 m. lapkričio mėnesį, b) sąsajų su „(duomenys neskelbtini)“ ir c) (duomenys neskelbtini)funkcijų atlikimo pas skrydžių operatorių „(duomenys neskelbtini)“. Nors šiuo atveju nurodoma konkretesnė siekiamos informacijos apimtis, vis viena ji yra labai plati ir galimai išeinanti už teisės aktais VDI priskirtų funkcijų ribų. Dalis VDI inspektorių dominančių klausimų kelia abejonę dėl to, ar pareigūnas savo vykdomame tyrime neišeina už jo paties apsibrėžtų tyrimo ribų. Štai pareigūno 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme Nr. SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 13) nurodoma, kad pareiškėjo bus klausiama apie (duomenys neskelbtini)funkcijų atlikimo pas skrydžių operatorių „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjui ne tik neaišku, kaip tokia pareigūno domėjimosi sritis yra susijusi su VDI veiklos sritimis (darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius vykdymo priežiūra), bet ir kyla abejonė, ar pareigūnas vietoje skrydžių operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikrinimo nepasirinkto tą veiklą tikrinti per trečiųjų asmenų, įskaitant pareiškėjo, tikrinimus, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių pareigūnui nenorint parodyti, jog iš tiesų yra tikrinamas kitas asmuo - „(duomenys neskelbtini)“;

2.22. Dėl ANK 224 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo, tai apie neturėjimą galimybės atvykti pareiškėjas informavo VDI inspektorių 2025 m. liepos 17 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 8.1), nes nurodytam laikui, kuriuo turėjo būti pareiškėjo gimtadienis, pareiškėjas iš anksto buvo suderinęs laisvadienį ir suplanavęs būti išvykęs iš Vilniaus, numatęs susitikimą su savo artimaisiais. Tačiau institucija nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė;

2.23. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas pateikė VDI inspektoriui Nurodyme reikalautus pateikti pareiškėjo turėtus dokumentus; tačiau VDI nutarime nenurodo, kokius dar kitus dokumentus pareiškėjas privalėjo ir galėjo pateikti, todėl pareiškėjui negali būti taikoma administracinė atsakomybė už VDI neįvardytų ir neaišku kokių kitų dokumentų tariamą nepateikimą. Pareiškėjas nedelsiant po minėto nurodymo gavimo dar tos pačios dienos 2025 m. liepos 2 d. e. laišku (skundo priedas Nr. 3.1) VDI inspektoriui pateikė darbo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Darbdavio deklaraciją/darbuotojo deklaraciją (angl. Employer Declaration / Employee Declaration) dėl pareiškėjo darbo sutarties (duomenys neskelbtini)nutraukimo ir Galutinio atsiskaitymo sistemos (FSS) gavėjo pajamų ataskaitą (angį. Finai Settlement System (FSS) Payee Statement of Earnings). Tada VDI inspektorius nenurodė pareiškėjui, kad trūksta dar kokių nors dokumentų, o pareiškėjas manė ir tebemano, kad minėtame nurodyme aptartą reikalavimą jis tinkamai įvykdė. VDI inspektorius vėliau (duomenys neskelbtini) išdavė nurodymą Nr. SD-139-13660 (skundo priedas Nr. 9) pateikti su 2024 m. lapkričio mėnesio veikla susijusius dokumentus, 2025 m. rugpjūčio 4 d. e. laiške (skundo priedas Nr. 10.2) pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas iki tol nepateikė dokumentų, susijusių su jo veikla iki darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pateikė „Employer Declaration“ su „(duomenys neskelbtini)“. VDI inspektorius teigė, kad jei pareiškėjas iki tol dirbo (turėjo santykius) toje įmonėje, prašė pateikti susijusius dokumentus (sutartys, sąskaitos, A1 deklaracija ir kt.). Be to, VDI inspektorius išdavė 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodymą Nr. SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 12), kuriuo taip pat reikalavo pareiškėją pateikti su 2024 m. lapkričio mėnesio veikla susijusius dokumentus. Tačiau Nutarimas nėra grindžiamas tuo, kad pareiškėjas būtų neįvykdęs šių nurodymų. Pažymi, kad pareiškėjo prašymo „(duomenys neskelbtini)“ nepatenkino, todėl pareiškėjas negavo ir toliau neturi minėtos sutarties egzemplioriaus fizinės ar elektroninės kopijos ir prieigos prie tos sutarties, tad ir negali jos pateikti VDI.

2.24. Akcentuoja, kad Nutarime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, VDI neįvardija, kokių konkrečių dokumentų pareiškėjas nepateikė, o VDI (duomenys neskelbtini) nurodyme Nr. SD-139-13660 (skundo priedas Nr. 9) bei 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme Nr. SD-139-14928 (skundo priedas Nr. 12) (nors pastaraisiais nurodymais Nutarimas ir nesiremia) taip pat neįvardija kokius konkrečius dokumentus pareiškėjas privalo pateikti (b. l. 3-13).

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjas už rugpjūčio 8 d. nurodymo nevykdymą baustas nebuvo. Jis neįvykdė tų nurodymų. Tiesiog buvo nuspręsta sulaukti šio proceso pabaigos. Šiuo nurodymu ir šaukimu asmuo buvo kviečiamas atvykti. Tuo pačiu buvo prašoma dokumentų, kurie nėra pateikti. Protokolo surašymu buvo šaukiamas už tuos pastaruosius du. Dėl to nebuvo surašytas ir įtrauktas (duomenys neskelbtini) d. nurodymas.

3.4. Nagrinėjamu atveju, tarpinstitucinį tyrimą atlieka VDI. Kitos institucijos bendradarbiauja teikdamos duomenis arba atlikdamos kitus patikrinimus. SA duomenimis, institucija gavo skrydžių sąrašus – kas, kada skraidė. Iš tų sąrašų tiek SODRA, tiek Mokesčių inspekcija peržiūrėjo įgulų narius ir tarp jų rado asmenų, kurie Lietuvoje nevykdo jokios veiklos, neįdarbinti arba turi bedarbio statusą. Institucija turi galimybę gauti duomenis iš užsienio institucijų apie ten įdarbintus asmenis. Šio proceso metu buvo teikti paklausimai kitoms šalims, tačiau tyrimo metu institucija nežino, kurioje konkrečioje šalyje pareiškėjas dirba. Institucija negali užklausti visų pasaulio šalių tokios informacijos. Institucijai reikia bent jau pirminių duomenų, į ką kreiptis. Todėl, vadovaujantis kitų asmenų pateiktais dokumentais, kur galimai asmuo galėjo dirbti, yra paklausimas į (duomenys neskelbtini) dėl šių asmenų, įtraukiant į šaukimą. Nėra bendros Europos Sąjungos sistemos, kur galima užklausti tokio pobūdžio duomenų. Yra IMI sistema tarp Valstybinės darbo inspekcijos ir kitų šalių. SODRA irgi turi savo sistemą. Tačiau reikia žinoti, kam konkrečiai siųsti paklausimą, bent jau šalį.

3.5. Pareiškėjas nepateikė duomenų už 2024 m. lapkričio mėnesį ir vėliau. Yra pateikti duomenys tik už 2025 m. Paskutiniame, rugpjūčio 11 d. laiške, pareiškėjas buvo nurodęs duomenis dėl savo sąsajų su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai yra pateikęs kažkokį dokumentą iš mokesčių inspekcijos, kažkokios kitos šalies, bet tai už 2025 m. Institucija prašė pareiškėjo, kad jis pateiktų dokumentus būtent nuo 2024 m. To buvo prašoma rugpjūčio 4 ir 7 d. laiškuose. Darbo inspekcijos pozicija yra tokia, kad pareiškėjas nepateikė prašomų duomenų. Pareiškėjas yra kaltinamas tik tuo, kad jis neįvykdė nurodymo ir šaukimo atvykti. O suprasti, kokį pareiškėjas turi statusą byloje, būtų galima tik po to, kai jis atvyktų, būtų apklaustas ir būtų surinkti visi reikiami duomenys.

3.6. Šaukimo teikimo metu institucija tuos duomenis iš sistemos turėjo. Institucija norėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu asmuo dirba. Administracinio nusižengimo tyrimo pradėjimas yra įformintas pavedimu. Šioje byloje yra paskirta užduotis ir pavedimas. Jis buvo siųstas ir pačiam A. Š.. A. Š. nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Institucija nežino, kokia proceso šalis jis yra. Institucija bando tai išsiaiškinti. Viskas, ką žino, tik tai, kad jis vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas. Šiuo atveju tirta dėl tų asmenų, kurie yra bedarbiai arba skraidė be Lietuvoje turimų duomenų. Pavedimo pagrindas yra nurodyta užduotis. Motyvas neprivalo būti nurodytas. Iš susirašinėjimo galima matyti, kad asmuo iš karto parašė, kada galės atvykti ir pateikti paaiškinimus. Tada prisijungė atstovas ir paklausė, kokiu pagrindu vyksta susirašinėjimas, todėl buvo tikslinama, kad pareiškėjo atstovui būtų aiškiau, ko norima. Vėlesnis susirašinėjimas vyko liepos 2 d. Dokumentas, apimantis 2024 m. lapkričio mėnesį, kurį A. Š. galėjo pateikti, bet nepateikė, yra dokumentas, kuris rodo pagrindą, kuriuo jis skraidė. Tam ir buvo reikalingas jo atvykimas, kad asmuo galėtų paaiškinti visas aplinkybes, įskaitant ir galimą faktą, kad jis tokių dokumentų pateikimui neturi. Jeigu yra darbiniai santykiai, kaip pareiškėjo atstovas teigia, su „(duomenys neskelbtini)“, tai turi būti dokumentai, patvirtinantys tą faktą, pavyzdžiui, darbo sutartis, susirašinėjimai su įmone ir panašiai. Pareiškėjo atstovas buvo pateikęs kažkokį atleidimą 2025 m. – neva nutrūkę darbo santykiai su „(duomenys neskelbtini)“. Bet neparašyta, kada tie santykiai buvo prasidėję. Institucijai reikėtų bent jau sutarties. A. Š. nurodė priežastis, dėl ko negali atvykti, t. y. dėl užimtumo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. jo gimtadienis, nors pirmame savo laiške, iš pradžių, jis buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini). jis gali atvykti.

3.7. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pavedimo „Pavedimas atlikti patikrinimą“ pagrindu.

3.8. Viso susirašinėjimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas darbdaviu, institucija siekė išsiaiškinti ar jis dirba individuliai, nes tai dažnas atvejis oro linijose, šiuo atveju nieko institucija nematė, jis kaip fizinis asmuo buvo kviečiamas. Buvo siekis išsiaiškinti ar veiklą vykdo kaip darbuotojas, ar individualus asmuo. Iš tų priedų kuriuos A. Š. pateikė nepasitiki, nes kai kur tik vienas parašas. Siekis buvo išsiaiškinti iki galo. Liepos 5 d. rašte atsakyta plačiau tiek Liutaurui, tiek A. Š.. Advokatas nori visos medžiagos gauti, bet institucija negali su visa tyrimo medžiaga supažindinti, gali kažkiek pateikti. Institucija nepasitiki advokatu, nes jis visus 4 asmenis atstovauja. Minėta buvo, kad nėra sąsajų su bendrove „(duomenys neskelbtini)“, bet A. Š. matosi, kad kreipiasi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvos dienos suteikimo. Turi informacijos, kad asmuo vykdė skrydį su „(duomenys neskelbtini)“.

4. Pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas L. Baikštys teisme skundą palaikė bei paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atrodytų, kad VDI turi kažkokių savo tikslų, susiformavusių savo darbo eigoje, ir tuos tikslus įgyvendina, nesilaikydama jokių teisės aktų reikalavimų. Tikslai tarsi geri, iš dalies atitinka VDI funkcijas – gilinasi į asmenų veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje Lietuvos Respublikoje. Bet taikinius išsirenka tuos, kurie nėra numatyti teisės aktuose kaip objektai ar subjektai, į kuriuos galėtų būti nukreiptas VDI atliekamas tyrimas. Pavedimai, pagal Lietuvos Respublikos teisę, atlikti neplaninius patikrinimus yra išduodami, priimami ūkio subjektų, kurie yra darbdaviai, atžvilgiu. Kad A. Š. nebuvo darbdavys ar ūkio subjektas pavedimo davimo metu, VDI ir jos pareigūnai puikiai žinojo. Čia savivalė negalima, nepaisant gražių tikslų vykdyti VDI funkcijas. Pavedimai ir neplaniniai patikrinimai atliekami darbdavių atžvilgiu – dažniausiai tai būna juridiniai asmenys. Kad A. Š. yra darbuotojas pavedimo davimo metu, VDI žinojo, ir tai liepos 7 d. laiške pripažino pats inspektorius. Ten sakė, kad žino. Be to, tą pačią dieną, kai A. Š. gavo nurodymą atvykti, bet dar negavo pavedimo, jis iš karto pateikė ir dokumentus. Tuose dokumentuose minėta, kad yra naujas darbo sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimas, taip pat pateikė buvusius darbo santykius patvirtinančius dokumentus – tiek privačių asmenų sudarytą patvirtinimą dėl to, kad darbo santykiai su ta įmone pasibaigė paties A. Š. prašymu, jam susiradus kitą darbo vietą. Byloje yra sutarties pakeitimai su „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių matyti, kad pati pradinė darbo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta balandžio 25 d., o tas minėtas patvirtinimas yra balandžio 30 d., kurį pareiškėjas sudarė su „(duomenys neskelbtini)“. Taigi visą informaciją, kad pareiškėjas yra darbuotojas, VDI turėjo. Prašo pasižiūrėti ne pro pirštus, kaip tai darė VDI, o visiškai tiksliai – ar yra teisės norma, kuri leido VDI tikrinti A. Š., kuris niekada darbdaviu nebuvo. Dar pažymėtina, kad VDI bylos medžiagoje nepateikė jokių argumentų, kad A. Š. galėjo būti darbdaviu. Prielaida – abstrakti ir deklaratyvi, kad „mes galime tikrinti visus, kurie galėtų būti darbdaviais“, – taip galima būtų tikrinti kiekvieną Lietuvos Respublikos pilietį. Tai netinka. Kitas dalykas yra tai, kad pats pavedimas yra be jokio motyvo. VDI atstovo teiginys, kad pavedimai nemotyvuojami, visiškai prasilenkia su VDI reglamentavimu, įtvirtintu teisės aktuose, kur yra parašyta visiškai priešingai. Atrodo, kad motyvai būtini, o aiškias nuorodas pateikė skunde. Ir tie motyvai turi būti tik tam tikri motyvai – ne tokie, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras kažką sugalvojo – neva ištirti pačių asmenų labui. Be to, pati VDI, atvirkščiai nei į posėdį atvykęs atstovas, pripažįsta, kad motyvai turi būti, tik ten sakoma, kad motyvai turi būti glausti. Tačiau šiame pavedime jokių motyvų nėra. Ir, kaip skunde nurodyta, tas pavedimas neatitiko ir kitų būtinų reikalavimų. Apie jį nebuvo pranešta laiku, įteikiant nurodymą. Pats pavedimas nebuvo pateiktas – jis vėlavo. Vėliau tik buvo pateiktas. Buvo teikiamas nurodymas – nepateikiant pavedimo. Čia yra reikšmingas procesinis pažeidimas. Taip pat pavedime nenurodytas patikrinimo laikas ir vietovė. Pats pagrindas rodo, kad teisės tikrinti A. Š. VDI neturėjo. Kitas dalykas yra tas, kad VDI A. Š. priskyrinėjo įvairius procesinius statusus. Iš byloje pateiktų skundo priedų – pavedimo, nurodymo, šaukimo ir kitų dokumentų – neaišku, koks gi tas stabilus pareiškėjo teisinis statusas. Susidaro įspūdis, kad visi tie manipuliavimai procesiniais statusais VDI buvo vykdomi vien tam, kad, nematant pagrindo reikalauti iš A. Š. kaip darbuotojo atvykti į VDI ar teikti dokumentus, būtų bandoma jam primesti nebūtą procesinį statusą, kad pagal kažkokią ANK normą liudytojas privalo daryti viską, kas jam nurodoma. Visiškai aišku, kad VDI atstovas nutylėjo, jog jis pats liepos 8 d. laišku buvo parašęs, kad A. Š. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Po trijų dienų jis išdavė šaukimą A. Š. kaip liudytojui. Labai svarbu tai, kad A. Š. susirašinėjime su inspektoriumi prašė konkretizuoti, kas gi jis yra procese, jeigu jis iš tiesų yra liudytojas. Inspektorius pagrindė paprastais dalykais – kad yra administracinio nusižengimo tyrimas, bet koks kitas, negu šitas tyrimas, kuris atliekamas paties A. Š. atžvilgiu. Jeigu tik šitas tyrimas, tai, be abejo, A. Š. yra jame atsakomybėn trauktinas asmuo, joks jis ne liudytojas. Jis gali liudyti tik apie su jo veikla nesusijusias aplinkybes. Jeigu pats administracinio nusižengimo tyrimas yra pradėtas dėl jo paties, kur jam gresia administracinė atsakomybė, – be abejo, jis ne liudytojas. Atsakymo į tuos klausimus jis kažkodėl negavo, nors susirašinėjimo buvo nemažai. Be to, inspektorius nesiteikė detalizuoti, tik nurodydavo rinkinį teisės aktų normų – ir VDI įstatymo nuostatų, ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų – ir tą rinkinį pateikdavo, kad esą pagal tas normas jis turi atvykti į VDI ir teikti parodymus. Taigi pagal VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VDI nuostatų 20 punkto normas teisė reikalauti privalomai atvykti asmenį, kuris yra darbuotojas, į VDI nėra numatyta. Normos sako, kad, nesant galimybės apklausti asmens vietoje, darbo inspektoriai gali kviesti atvykti apklausai į VDI darbdavių atstovus, įgaliotus asmenis ir savarankiškai dirbančius asmenis. A. Š. – nei vienas iš jų nėra. VDI nuostatų 19 punktas nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai, nurodymai darbdaviui, jį atstovaujančiam asmeniui, darbdavio įgaliotam asmeniui ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Darbuotojų tarp šios specialios normos adresatų nėra. Nepaisant tų inspektoriaus išvardytų gražių norų pradėti tyrimą ir tirti A. Š., jis neturėjo tam pagrindo. Bet ir reikalauti jį jėga privalomai vykti į VDI teikti paaiškinimų jis taip pat neturėjo. Todėl ir taikoma atsakomybė – be pagrindo. Jie daug kartų sutiko, neginčijo, kad būtent VDI inspektorius renkasi tyrimo vykdymo būdą, apimtis, įvairius faktinius strateginius sprendimus, kaip jį atlikti – dėl to ginčo nėra. Bet tie dalykai, kurie viešosios teisės yra reglamentuoti kaip nustatantys pareigas kitiems asmenims ir suteikiantys teises VDI, vis dėlto turi būti vykdomi laikantis teisės aktų nustatytų ribų. Taigi jų įsitikinimu, teisės reikalauti atvykti teisės aktai VDI nesuteikia, bet jie suteikia jam galimybę darbuotojui pateikti klausimus raštu. Be abejo, galima rinktis vieną ar kitą būdą. Bet čia buvo paliktas vienintelis būdas. Neplaninio patikrinimo atveju gauti tokią informaciją galima tik tokiu būdu. Tokią galimybę A. Š. siūlė. VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir VDI nuostatų 20 punkte įtvirtinta galimybė pateikti klausimus raštu. Nėra čia nei sunkaus nusikaltimo, nei apysunkio, apskritai ne nusikalstama veika. Aiškinami dalykai yra svarbūs, bet jie nėra pagrindas statyti pareiškėją į tokią padėtį, kad su juo būtų bendraujama brutualiausiu būdu. Bet kuriuo atveju asmuo norėtų vadovautis įstatymo tiksliai nustatytomis teisėmis ir pareigomis.

4.1. Dėl nurodymo nevykdymo pozicija yra dvipusė. Pareiškėjas mano, kad pagal tas teisės normas, kurios jam buvo taikomos, ir pagal kitas nepaminėtas, jis pareigos vykti į VDI apklausai ir teikti dokumentų neturėjo. Teisės aktų normos tokio įpareigojimo neįtvirtina. O dėl šaukimo nevykdymo, pareiškėjas mano, kad taip pat neturėjo pareigos, nes jis buvo įvardytas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, o liudytojo statusas buvo sugalvotas dėl akių. Mano, kad reikėtų kritiškai vertinti VDI išsakytus teiginius, nes neplaninis patikrinimas yra pradėtas jo atžvilgiu, jis gali būti laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Jis netgi turėjo teisę atsisakyti pateikti parodymus pagal Konstitucijos normą. Be to, pareiškėjui jo teisinio statuso niekas nepaaiškino, nors jis bandė tai išsiaiškinti. Jis liko su tomis mintimis ir išvadomis, kurias galėjo turėti. Išvadas darė iš VDI pasisakymų ir dokumentų. Dėl dokumentų, tai pareiškėjas dokumentus pateikė. Žiūrint į patį pirmąjį nurodymą, liepos 2 d., ten iš jo reikalaujama pateikti su darbu susijusius dokumentus. Jis pareiškėjas ir pateikė 4 dokumentus: darbdavio ir darbuotojo patvirtinimą, kad santykiai su „(duomenys neskelbtini)“ baigėsi (balandžio 20 d. dokumentas), taip pat išrašą iš oficialaus registro apie jo gautas pajamas 2025 m. Tad, kas parašyta dėl dokumentų pateikimo, asmuo įvykdė. Tai, kas parašyta nurodyme dėl atvykimo, – neįvykdė. Jis neturėjo pareigos to vykdyti. Tiesą sakant, kai tyrimas yra vykdomas prieš tave ir tu gali nukentėti to tyrimo rezultate, norisi būti ne šiaip atvira širdimi vykstant, kaip sakė inspektorius, pasakoti būtus ir nebūtus dalykus ir paskui sulaukti labai gražios, didelės sankcijos. Jeigu teisės aktas leidžia reikalauti kažko, tada sutinka, kad pareiškėjas privalo. Bet šiuo atveju pareiškėjas ne darbdavys, todėl jis neturėjo nieko pateikti. Nepaisant to, jis pateikė. Tačiau VDI tvirtina, kad turi būti dar kažkokie dokumentai už 2024 m. lapkričio mėnesį. Tik neaišku, kokie dokumentai turi būti pateikiami. VDI neįvardija jokių galimų dokumentų. Jo nuomone, jų gali net nebūti, o už neegzistuojančių dokumentų nepateikimą ir už dokumentų nepateikimą, kurių net nebuvo prašoma pateikti, pareiškėjui yra skiriama sankcija. Tik vėlesniuose nurodymuose yra nurodoma, kad būtų pateikti dokumentai, patvirtinantys mano kliento veiklą (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Bet už tuos įrodymus jis nėra baudžiamas. Jis baudžiamas už liepos 2 d. nurodymo neįvykdymą. Dėl darbo sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo, tai pareiškėjui ji tiesiog yra neprieinama. Tos sutartys buvo pasirašomos elektronine forma kompiuterinėje duomenų bazėje. Buvo pasirašyta ir viskas. Pasibaigė darbo santykiai – priėjimo prie tos darbo sutarties jis neturi. Pareiškėjas teikė paklausimą, byloje to nėra, bet pareiškėjas tai sakė jam. Kaip minėjo VDI atstovas, pati VDI turi teisę bendrauti su (duomenys neskelbtini) įstaigomis ir tokią sutartį galėtų išsireikalauti per atitinkamas institucijas. Pareiškėjas neturi ką pateikti.