- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- Iv-779-505/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03026-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- UADB „Industrijos garantas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- D. V.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Žanai Jankovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UADB „Industrijos garantas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis suinteresuotas asmuo D. V., dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 391,45 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. balandžio 27 d., apie 9 val. 00 min., Kauno mieste, J. Lukšos – Daumanto g., ties namu Nr. 2, D. V., vairuodamas transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri nebuvo aptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadintas minėtas automobilis, kuris draustas Kelių transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, draudimo liudijimo serija KT Nr. 24235, UADB ,,Industrijos garantas“. Įvykis pripažintas draudiminiu, už kurį atlyginta automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala - 2391,45 Lt, draudimo išmokos pinigus pervedant į automobilį remontavusio serviso UAB ,,Žaliakalnio žėrutis“ sąskaitą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nenustatydama D.V. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Šios savivaldybės pareigos nustatytos ir 2004 m. vasario 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintoje Kelių priežiūros tvarkoje (toliau – ir Tvarka), kurios 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas. Minėtos Tvarkos 12.1-12.2 p. ir 13.4 p. nustatyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys. Tvarkos 42 p. numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka už Tvarkos reikalavimų pažeidimus ir nesiėmimą reikiamų priemonių įvykiui išvengti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ir kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti objekto savininkas, kuris už patirtus nuostolius privalo visiškai atlyginti neturtinę žalą. Būtent Kauno miesto savivaldybė, organizuodama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, turėjo užtikrinti, kad keliai būtų techniškai tvarkingi, atitiktų Lietuvos standartus bei teisės normų reikalavimus. 2010 m. rugpjūčio 04 d. atsakovui buvo nusiųsta pretenzija dėl 2391,45 Lt sumos žalos atlyginimo regresinio reikalavimo pagrindu, tačiau atsakovas atlyginti žalą atsisakė, motyvuodamas, kad duobės atsiradimas turi būti prilyginamas nenugalimai jėgai, grindžiant, kad įvykį lėmė force majeure. Kadangi atsakovas neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, nepripažino kaltės ir atsisakė atlyginti kilusią 2391, 45 Lt sumos žalą, patirta žala yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo (b.l. 3-6).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą, o jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l.47-49).
Atsakovas skunde nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, pareiškėjo skundas nepagrįstas, o pateikti dokumentai yra nepakankami tam, kad būtų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės. Kelių eismo taisyklės (toliau-ir KET) pirmiausiai numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (KET 19 p.). Atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.). Šiuo atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje nebuvo nagrinėjama, ar D. V. laikėsi KET nuostatų, ar kelyje elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Eismo įvykis įvyko ryte, t.y. apie 9 val. 00 min, kai buvo šviesu ir nebuvo jokių kliūčių elgtis kelyje atsargiai. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nutarime nepateikė jokios informacijos apie automobilio stabdymą siekiant išvengti kliūties, kokiu greičiu važiuota, ar pasirinktas saugus greitis atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sąlygas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 07 d. pažymoje nurodyti transporto priemonės apgadinimai skiriasi nuo kitų dokumentų, kuriuose į patirtą žalą įskaičiuota kairiojo rūko žibinto remontas, žibintų plovimo sistemos, įskaitant purkštukus, darbai, automatinio šildytuvo remontas. Žalos kilimui tiesioginės įtakos turėjo paties vairuotojo D. V. netinkamas elgesys kelyje ir neatsargus vairavimas. Posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad miesto kelių tvarkymas yra Kauno miesto savivaldybės pareiga ir pripažino kaltę dėl nesutvarkytų kelių, tačiau mano, kad ir tretysis suinteresuotas asmuo elgėsi neatsargiai (b.l. 47-49, 77-81).
Tretysis suinteresuotas asmuo D. V. prašė skundą patenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo apie 10 km/h greičiu, nes dėl duobėto kelio greičiau nebuvo įmanoma važiuoti. Nurodė, kad važiuodamas laikėsi KET ir elgėsi pakankamai atsargiai. Paaiškino, kad kiekvieną rytą važiuoja tuo keliu, duobė, į kurią įvažiavo, atsivėrusi jau seniai ir netvarkoma. Įvykio dieną minėta duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais (b.l. 77-81).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009 m. birželio 5 d. UADB „Industrijos garantas“ sudarė su T. R. V. kelių transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudjimas KT Nr.24235)(b.l.11). Pagal šią sutartį buvo apdraustas automobilis BMW 530, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2010 m. birželio 15 d., automobilio draudimo suma- 27 500 Lt.
2010 m. balandžio 27 d. 9.00 val. Kaune, J. Lukšos-Daumanto gatvėje, ties namu Nr.2, tretysis suinteresuotas asmuo D. V., vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nepažymėta jokiais kelio ženklais, ir jį apgadino (Kauno apskrities vyriausiojos policijos komisariato Kelių policijos valdybos medžiaga, b.l.12-20). Pareiškėjas, vadovaudamasis Kelių transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr.030, draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudiminiu ir 2010 m. birželio 30 d. išmokos potvarkiu automobilio savininkui Tomui R. V. sumokėjo 2 391,45 Lt draudimo išmoką, kuri pervesta mokėjimo pavedimu automobilį remonatavusiai UAB „Žaliakalnio žėrutis“ (b.l.21-35). Pareiškėjas UADB „Industrijos garantas“ 2010 m. rugsėjo 8 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 2 391,45 Lt žalos atlyginimo, kadangi žala atsirado dėl netinkamos kelių priežiūros bei saugaus eismo neužtikrinimo, tačiau atsakovas jos neatlygino (b.l.37,38).
Esant sutarčiai dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas). Draudiko atsakomybė yra sutartinė. Jo atlyginamų nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Draudimo įmonė, atlyginusi draudėjui eismo įvykio metu kito asmens padarytą žalą, turi regreso teisę asmeniui, atsakingam už žalą, neviršydama draudimo išmokos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr.27, 13 p., 14 p.).
Pareiškėjas – draudimo bendrovė- subrogacijos pagrindu prašo priteisti iš atsakovo dėl automobilio sugadinimo išmokėtą draudimo išmoką (CK 6.1015 str.). Pagal CK 6.1015 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismos organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.155). Šios funkcijos vykdymas yra atsakovo vykdoma viešojo administravimo veikla. Tai, kad draudimo bendrovė išmokėtą draudimo išmoką iš viešojo administravimo subjekto prašo priteisti subrogacijos pagrindu, nekeičia viešojo administavimo subjekto atsakomybės, šiuo atveju kylančios viešosios teisės reguliavimo srityje, pobūdžio (CK 6.271 str.)(Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis šioje byloje, b.l.42,43).
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą iš esmės grindžiamas tuo, kad išmokėdama 2 391,45 Lt draudimo išmoką, UADB “Industrijos garantas” CK 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.111 str., 6.1015 str. 1 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti iš už žalą atsakingo asmens atlyginti kelių eismo įvykio metu padarytą žalą, nes už vietinės reikšmės kelių ir gatvių dangos priežiūrą, saugių eismo sąlygų užtikrinimą bei kelio dangos remontą atsakinga Kauno miesto savivaldybės administracija.
Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog vykdė J. Lukšos-Daumanto gatvės, ties namu Nr.2, priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą (teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, jog atsakovas nevykdė pareigos taisyti gatvę)(b.l.79)(ABTĮ 57 str. 1 d.), o pareiškėjo pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b.l.22-28), trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai (b.l.79,80) bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga (b.l.56-60) šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. tretysis suinteresuotas asmuo D. V., vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į minėtą kelio duobę (užpilta statybinėmis atliekomis) jį sugadino (kairysis slenkstis, priekinis kairys posparnis, variklio apsauga, radiatorius, priekinis bamperis ir kt.) (b.l.12,16,20) bei patyrė 2 391,45 Lt žalą (b.l.29-32,76).
Atsakovo atstovė teigė, jog tretysis suinteresuotas asmuo D. V., vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.1950 19 p., 133 p., 134 p., ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos.
Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną automobilio vairuotojo- D. V. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta (b.l.57), o eismo įvykio vietos schema (b.l.19,20) bei trečiojo suinteresuoto asmens D. V. paaiškinimai patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu ir įvažiavus į duobę (1,2 m x 0,55 m, 0,15 m.) jis sugadino automobilio tik priekinę dalį (pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes.
CK 6.253 str. 1 d. nustatytos išimtys: civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Atsakovas mano, kad jis turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes žala kilo dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį, tačiau įrodymų, jog tretysis suinteresuotas asmuo D. V. minėto įvykio metu buvo neatsargus nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu. Nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 7 d. pažymoje nurodyti tokie transporto priemonės sugadinimai- kairysis slenkstis, priekinis kairys posparnis, variklio apsauga, išbėgę variklio skysčiai, priekinis bamperis (b.l.15), tuo tarpu remonto sąmatoje nurodyti ir apmokėtini kairio rūko žibinto remontas, žibintų plovimo sistemos, įskaitant purkštukus, darbai, autonominio šildytuvo remontas (b.l.29-31,76). Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nebuvo būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (b.l.70,78), 2 391,45 Lt žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2011 m. balandžio 4 d. (b.l.45), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l.7), todėl atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas, jo grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai (ABTĮ 42 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, 2 391,45 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme- 2011 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjui UADB „Industrijos garantas“ (įmonės kodas 110070382).
Grąžinti pareiškėjui UADB „Industrijos garantas“ (įmonės kodas 110070382) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr.X01506, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalies dėl žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.