Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2007-05-22 · Civilinė byla Nr. 2A-325-03/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-05-22
Bylos Nr.
2A-325-03/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Julija Gražina Vaitulionienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono savivaldybei
Advokatai
Arūnas Žlioba, Antanas Butautas
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja J.G. Vaitulionienė Civilinė byla Nr. 2A-325-3/2007

Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija 30.6; 121.18.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Julijos Gražinos Vaitulionienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui P. S. , jo atstovui advokatui Antanui Butautui, atsakovo Pagėgių savivaldybės atstovui advokatui Arūnui Žliobai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pagėgių savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams Pagėgių savivaldybei ir Šilutės rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas P. S. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Pagėgių savivaldybės valdybos 2001-01-16 sprendimą Nr. 2 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. “ ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2006-02-14 sprendimą Nr. T-730, kuriuo nuspręsta butą, esantį (duomenys neskelbtini), įrašyti į bešeimininkio turto Pagėgių seniūnijos buhalterinę apskaitą bei pripažinti galiojančia buto ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1995-11-17 tarp pardavėjos Šilutės rajono valdybos ir pirkėjos S. S. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 1997-06-04 sprendimu tenkino S. S. ieškinį ir įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę ir Pagėgių seniūniją sudaryti su S. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau Pagėgių savivaldybės valdyba 2001-01-16 priėmė sprendimą Nr. 2, kuriuo į tą patį butą nuosavybės teisės buvo atkurtos J. G. , o S. S. 2001-01-22 Pagėgių savivaldybės meras išdavė garantinį dokumentą ir patvirtino, kad jai neatlygintinai bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. S. S. mirė 2004-09-27, iki mirties ji gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ieškovas priėmė palikimą ir yra jos turto įpėdinis, tačiau atsakovas atsisako sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, kad S. S. minėto buto neįgijo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2006-12-18 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino galiojančia buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , 1995-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos Šilutės rajono valdybos ir pirkėjos S. S. , panaikino Pagėgių savivaldybės valdybos 2001-01-16 sprendimą Nr. 2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. “, panaikino Pagėgių savivaldybės tarybos 2006-02-14 sprendimą Nr. T-730, kuriuo nuspręsta butą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagėgiuose, įrašyti į bešeimininkio turto Pagėgių seniūnijos buhalterinę apskaitą. Nurodė, kad S. S. turėjo teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagėgiuose. Ieškovo reikalavimas pripažinti sandorį CK 6.393 straipsnio 4 dalies pagrindu yra pagrįstas. Pagėgių savivaldybė nevykdydama teismo sprendimo vengė notariškai įforminti sandorį. Pagėgių seniūno rašyti kvietimai ir pažymos pasirašytos tik seniūnijos darbuotojų, siųstos tik 1997 m. kovo – lapkričio mėn. laikotarpiu, vertintos kritiškai, S. S. mirė 2004-09-27, ji buvo senyvo amžiaus, todėl vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais seniūnijos darbuotojai privalėjo jai padėti susitvarkyti dokumentus ir įvykdyti teismo sprendimą. J. G. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo išspręstas tik 2001-01-16, t.y. jau pareiškėjai mirus, mirusiosios J. G. įpėdinių nėra. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos, todėl S. S. galėjo baigti privatizuoti butą ir nustojus galioti butų privatizavimo įstatymui. Pagėgių savivaldybės taryba 2006-02-14 negalėjo priimti sprendimo įrašyti į Pagėgių seniūnijos buhalterinę apskaitą buto kaip bešeimininkio turto, nes VĮ Registrų centro Tauragės filialo pažymėjime nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Pagėgių savivaldybės administracijos Turto valdymo tarnybai.

Šalies argumentai

Atsakovas Pagėgių savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. S. S. turėjo teisę sudaryti buto privatizavimo sutartį, tačiau jos neįgyvendino, todėl paveldėtojas P. S. negali sudaryti buto privatizavimo sutarties už nuomininkę S. S. Pagėgių savivaldybės valdybos 2001-01-16 sprendimas yra teisėtas, teisingas ir visiškai pagrįstas galiojančiais teisės aktais. S. S. nesudarius su Šilutės rajono valdyba buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 1997 metais, ji tokią galimybę pagal LR butų privatizavimo įstatymą turėjo, iki minėtas įstatymas nustojo galioti. 2001-01-01 nustojus galioti įstatymui, t.y. juridiniam pagrindui privatizuoti butą, S. S. nebeteko teisės šį butą įsigyti nuosavybėn, todėl tuo pagrindu, privatizuotino buto nuomininkei S. S. nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2001-01-01, Pagėgių savivaldybės valdyba, vadovaudamasi LR įstatymu Nr. VIII-359 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir 1993-07-30 J. G. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą, atkūrė J. G. nuosavybės teises į jos mamos turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją, ir atkūrė nuosavybės teises į to paties namo (duomenys neskelbtini) butą. Todėl 2006-02-14 Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-730 priimtas vadovaujantis sprendime nurodytais teisės aktais bei faktinėmis aplinkybėmis. Kadangi tuo metu vienintelė J. G. įpėdinė sesuo E. F. savo valios priimti sesers palikimą nebuvo pareiškusi, teisiškai buvo pagrįstas 2006-02-14 Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas šį butą įrašyti į bešeimininkio turto apskaitą.

2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), privatizavimo procese iš viešojo asmens – savivaldybės - neperėjo privataus asmens – S. S. - nuosavybėn ir netapo materialiuoju daiktu.

3. Asmens teisė privatizuoti valstybinį butą nėra prigimtinė ar absoliuti, ji nepaveldima, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, todėl P. S. teisės lengvatine tvarka privatizuoti butą nepaveldėjo.

4. Ieškovo reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį buvo turtinio pobūdžio, ieškovas nebuvo sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl jo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

5. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti šią bylą kol bus išnagrinėtas J. G. įpėdinės E. F. atstovo T. Z. pareiškimas dėl termino priimti palikimą pratęsimo. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant vienintelės J. G. įpėdinės E. F. interesus, iš bylos ji buvo neleistinai pašalinta pažeidžiant jos teisę būti informuotai apie posėdį bei apribojant jai galimybę įgyvendinti savo procesines teises posėdžio metu.

6. 2006-10-13 teismo nutarties patikslinti ieškinį priėmimas po bylos nagrinėjimo iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas ir gali būti traktuojamas kaip procesinių normų pažeidimas.

7. Ieškovo reikalavimas sutarties sudarymo data laikyti paskutinės įmokos už buto privatizavimą datą – 1995-11-17 - prieštarauja tuo metu galiojusioms teisės normoms, nes privatizuojant butą nuosavybės teisė turėjo pereiti tik notariškai patvirtinus privatizavimo sandorį.

Atsiliepimas

Ieškovas P. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, nes teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Butų privatizavimo tikslas - transformuoti nuosavybės teisę iš viešojo asmens valstybės privatiems asmenims, valstybės nuosavybė gali būti perleista privatizavimo tvarką reglamentuojančiame įstatyme nustatytos sutarties pagrindu, todėl procesas, kurio metu nuosavybės teisė iš valstybės pereina privatiems asmenims, be bendrųjų teisės normų, reguliuojamas ir specialiosiomis teisės normomis. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį privatizuojamus butus pardavinėjo vietos savivaldybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, galiojusių iki 2001-08-11, 19 ir 20 punktuose buvo nustatyta, kad pirkėjui, įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama miestų, rajonų, valdybos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis, inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) turėjo nustatyti visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką.

CK 6.393 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1997-06-04 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu Šilutės rajono savivaldybė ir Pagėgių seniūnija buvo įpareigota sudaryti su S. S. buto ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau buto ir jo priklausinių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nors S. S. buvo sumokėjusi įmoką už privatizuojamą butą. Taipogi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pagėgių savivaldybė siųsdama registruotus pranešimus (I t., b.l. 52-55, 57, 58, 59, 60, 61, 63), ne kartą kvietė S. S. atvykti pasirašyti ir pas notarą patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau S. S. į Pagėgių savivaldybę arba neatvykdavo (I t., b.l. 56), arba atvykusi reikšdavo nepasitenkinimą, jog neteisingai sudaryta privatizacijos bylutė, ir sutarties nepasirašydavo. Kolegija vertina, kad byloje nėra įrodymų, jog Pagėgių savivaldybė atsisakė ar vengė pasirašyti ir pas notarą patvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta dėl Pagėgių savivaldybės darbuotojų vengimo pirkimo-pardavimo įforminti pas notarą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijamas sandoris nebuvo notariškai patvirtintas dėl S. S. neveikimo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad Pagėgių savivaldybės valdybos 2001-01-16 sprendimas Nr. 2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. G. “ yra teisėtas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais. S. S. nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties iki 2001-01-01, atsakovas Pagėgių savivaldybės valdyba, vadovaudamasi įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ 8 straipsnio 1 dalimi ir J. G. 1993-07-30 prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą, atkūrė J. G. nuosavybės teisę į jos mamos turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją ir natūra atkuriant nuosavybės teises į to paties namo (duomenys neskelbtini) butą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytais motyvais, kad J. G. turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, prašymą atkurti nuosavybės teisę padavė laiku – 1993-07-30, todėl po jos mirties nuosavybės teisė į jai priklausantį turtą buvo atkurta atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatas.

Iš byloje esančio 2006-02-13 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (I t., b.l. 130), matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Pagėgių savivaldybės administracijos Turto valdymo tarnybai. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 26 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose. „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kadangi J. G. įpėdiniai valios priimti jos palikimą nebuvo pareiškę, teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad pagrįstas 2006-02-14 Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas šį butą įrašyti į bešeimininkio turto apskaitą.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsakovas Pagėgių savivaldybė paduodama apeliacinį skundą už jį sumokėjo 100 Lt. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, tai atsakovui iš ieškovo priteistina 100 Lt žyminio mokesčio, 2242 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str. 1 d.), taip pat iš ieškovo priteistina 39,86 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Iš ieškovo P. S. atsakovui Pagėgių savivaldybės administracijai priteisti 100 Lt žyminio mokesčio ir 2242 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovo P. S. priteisti 39,86 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Julija Gražina Vaitulionienė

Kolegijos teisėjos Danguolė Martinavičienė

Eugenija Morkūnienė