Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajone, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, baigęs 11 klasių, (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, bausmė atlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) kolegijos (duomenys neskelbtini) kurse, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. R. yra kaltinamas tuo, jog 2011 m. liepos 12 d. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veidą, dėl ko jam lūžo nosies kaulas ir sutriko sveikata ilgiau kaip 10 d., t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. R. kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20³⁰ val. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., panaudojo fizinį smurtą ir grasino jį panaudoti bei pagrobė svetimą turtą, o būtent: M. D. kumščiu du kartus sudavus M. J. į kairę veido pusę, kartą spyrus į kairįjį šoną, pareikalavo iš nukentėjusiojo M. J. atiduoti turimus daiktus; iš piniginės, kurią M. J. padėjo ant betoninių blokų, pagrobė ir M. D. perdavė S. J. priklausančius 10 Lt; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kumščiu sudavė M. J. į kairę veido, galvos sritį ne daugiau kaip 10 smūgių, nukentėjusiajam dėl to nuvirtus ant betoninių blokų ir keliantis nuo jų, vieną kartą keliu smogė į galvą ir dusyk kumščiu į abu šonus, grasindamas nukentėjusiajam M. J., kad jį užmuš, peršaus kelius, jei jis kreipsis pagalbos į policiją, pagrobė ant betoninių blokų M. J. padėtą nukentėjusiajai S. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 1662-2“ (kurio vertė 100 Lt) su jame buvusia 5 Lt vertės išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, bei iš piniginės išimtus 7,27 Lt, priklausančius nukentėjusiajai S. J., tokiais bendrais veiksmais su M. D. padarė nukentėjusiajam M. J. kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelyje ir kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai S. J. - 122,27 Lt turtinę žalą. Kaltinamojo P. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Kaltinamasis M. D. kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. ~ 20³⁰ val. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su P. R., panaudojo fizinį smurtą ir, P. R. grasinant jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: kumščiu du kartus sudavė M. J. į kairę veido pusę, spyrė į kairįjį šoną; P. R. pareikalavus nukentėjusiojo M. J. atiduoti turimus daiktus, iš piniginės, kurią M. J. padėjo ant betoninių blokų, pagrobė P. R. perduotus S. J. priklausančius 10 Lt, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, P. R. kumščiu sudavus M. J. į kairiąją veido ir galvos sritį ne daugiau kaip 10 smūgių, nukentėjusiajam nuo smūgių nuvirtus ant betoninių blokų ir keliantis nuo jų, P. R. vieną kartą keliu smogus į galvą, dusyk kumščiu sudavus į abu šonus, bei grasinant M. J., kad jį užmuš, peršaus kelius, jei jis kreipsis pagalbos į policiją, pagrobė ant betoninių blokų M. J. padėtą S. J. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA1662-2“ su jame buvusia 5 Lt vertės išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, bei iš piniginės išimtus 7,27 Lt, priklausančius S. J., tokiais bendrais veiksmais su P. R. padarė nukentėjusiajam M. J. kraujosruvas kairės akies vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelyje ir kairėje alkūnėje, nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai S. J. - 122,27 Lt turtinę žalą. Kaltinamojo M. D. veikoje yra BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Dėl nesunkaus A. V. sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. R. kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo A. V., manydamas, jog šis bando išsitraukti peilį, vėliau – prisipažino (neigė tik buvęs girtas) (t. 1, b. l. 134-135, 149-151).

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis P. R. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai. Parodė, kad 2011 m. liepos 12 d. su pažįstamais R. S. ir M. A. gėrė alų. Anot kaltinamojo, jis išgėrė 1-2 stiklines alaus, nesijautė apsvaigęs. Pritrūkę alaus, vaikinai nusprendė nueiti į parduotuvę dar nusipirkti. Ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, kuriame gyvena A. V., trijulė sutiko S. R. (kaltinamojo tėvą), A. V. ir dar vieną vyriškį, kurio pavardės nežino. Kaltinamasis P. R. ir A. V. apsižodžiavo, vienas kitą išvadino negražiais žodžiais. Kadangi kaltinamajam P. R. nepatiko, jog A. V. geria su jo tėvu, jis nestipriai sudavė A. V. į veido sritį (skruostą), dėl to nosis negalėjo lūžti. A. V. irgi taikėsi suduoti kaltinamajam, bet šis jį nuo savęs nustūmė.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2011 m. liepos 12 d. susitiko su S. R. ir draugu M.; nusipirko alaus, norėjo eiti į savo namus išgerti. Prie namų jie sutiko P. R., R. S. ir dar vieną vaikiną. P. iškart smogė jam į veidą, šis apsipylė krauju, atsitraukė, nuėjo namo, išvalė pritaškytą laiptinę. Kadangi kraujas nesiliovė bėgti, nukentėjusysis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę, čia jam atlikta nosies operacija, nes priešinu atveju nosis būtų suaugusi kreivai. Ligoninėje nukentėjusysis praleido 13 parų. Iki šiol pučiant nosį bėga kraujas.

Nukentėjusiojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje 2011 m. rugpjūčio 2 d. protokole (t. 1, b. l. 41-43) užfiksuota, kad nukentėjusysis A. V. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kur P. R. jį sumušė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. A. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį (tikslios dienos nepamena) jis su P. ir R. pas R. namuose gėrė alų. Visi trys buvo įkaušę. Po pietų pritrūkę alaus jie nuėjo į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Pakeliui prie laiptinės (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., sutiko tris vyriškius: P. R. tėvą S. R., A., trečio nepažįsta. P. pasakė, kad tėvą reikia parvesti namo. P. su A. ėmė keiksnotis, vėliau susirėmė. Susirėmusių P. ir A. liudytojas neskyrė, nes pats vos vos laikėsi ant kojų. Liudytojas matė, kaip P. sudavė kumščiu A., taip pat krauju aptaškytą šaligatvį, laiptinę (t. 1, b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį (tikslios dienos nepamena) jis gėrė alų pas pažįstamą A. V.. Kažkuriuo metu vyrai nutarė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Apie tai, kad buvo sumuštas A., jis sužinojo iš R. S.. Pats buvo labai girtas, todėl daugiau įvykio aplinkybių neprisimena (t. 1, b. l. 24-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. D. (t. 1, b. l. 38-40) parodė, kad 2011 m. vasarą (tikslios datos nepamena) jis su kaimynu A. ir S. A. namuose gėrė alų, degtinę. Nutarę, kad reikia dar įsigyti alkoholinių gėrimų, jie išėjo į parduotuvę. Apsiprekinę jie prie (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A., sutiko P. ir dar du vaikinus. P. ir A. pykosi, keikėsi, vienas kitą įžeidinėjo. Po to liudytojas matė kruviną A. veidą, palydėjo jį į namus. Mano, kad A. sužalojo P., nes niekas kitas iš dviejų kompanijų prie A. nebuvo prisiartinęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. S. parodė (t. 1, b. l. 32-34), kad 2011 m. liepos mėnesį (tikslios dienos nepamena) jis su kaimynu M. A. pavėsinėje gėrė alų. Prie jų prisijungė P.. Baigę gerti turėtą alų, nutarė nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ir dar nusipirkti alaus. Eidami (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė priešais ateinančius S. R., A. ir dar vieną nepažįstamą vyrą – visi jie buvo girti. P., išvydęs tėvą, norėjo parvesti jį namo, bet tarp P. ir A. kilo žodinis konfliktas. Liudytojas matė, kaip P. sudavė A. į veidą, po to parbėgo į namus.

Teismo medicinos specialisto 2011 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Nr. T-A 986/11(04) (t. 1, b. l. 48) užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. V. kraujyje 2011 m. liepos 12 d. buvo 3,52 promilių etilo alkoholio.

Teismo medicinos specialisto 2011 m. rugsėjo 1 d. išvadoje Nr. G 1120/11(04) (t. 1, b. l. 53) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. V. nustatytos kraujosruvos abiejų akių, abiejų šlaunų srityse, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ar daugiau trauminiais poveikiais: vienas į veido sritį, padarant nosies kaulų lūžį, kraujosruvas akių srityse; du į šlaunų sritis, padarant kraujosruvas. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui.

Dėl A. J. plėšimo (BK 180 str. 1 d.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. R. kaltu neprisipažino (t. 1, b. l. 143-144, 149-151).

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis P. R. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį prisipažino iš dalies, teigdamas, kad sudavė 4-5 smūgius M. J. į skruostą, į šonus, t. y. ne tokį skaičių, koks nurodytas kaltinamajame akte. Parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. su M. D. buvo prie Kužių geležinkelio stoties esančių blokų, abu gėrė alų. Prie jų priėjo M. J.. Kaltinamasis P. R. liepė jam nešdintis, perspėjo, kad jo draugas (M. D.) pyksta ant jo už tai, jog M. J. bandė nuvilioti M. D. merginą; be to, kaltinamojo ir M. J. santykiai pašliję, nes M. J. parašė pareiškimų policijai, nepagrįstai apkaltindamas P. R.. Bet M. J. perspėjimų nepaisė ir pasiliko. M. D. paklausė M. J., kodėl jis rašinėja jo panelei, ir trenkė; po to M. J. pora kartų į skruostą sudavė ir kaltinamasis P. R.. Tada kaltinamasis P. R. paprašė M. J. cigarečių. Pastarasis išsiėmė iš kišenių visus daiktus, padėjo ant blokų. Kaltinamasis P. R. įtikinėjo M. J. liautis rašius ant jo pareiškimus policijai; paklausė, kiek šis turi pinigų. M. J. atsakė, kad apie 6 Lt. Kaltinamasis P. R. rado daugiau (10 Lt kupiūrą ir apie 7 Lt metalinėmis monetomis). Už melavimą kaltinamasis P. R. darsyk smogė M. J.. Metalines monetas kaltinamasis P. R. pasiėmė, 10 Lt kupiūrą atidavė M. D.. Kaltinamasis P. R. paprašė M. J. paskolinti telefoną, mat jo išsikrovė, žadėjo kitą dieną grąžinti telefoną. M. J. davė jam savo telefoną. Kaltinamasis P. R. išėmė SIM kortelę, įsidėjo savo SIM kortelę, o išimtą SIM kortelę iš nervų sulaužė.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis M. D. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuėjo su P. R. į parduotuvę, nusipirko alaus ir ketino prie blokų išgerti. Iš už kampo pasirodė M. J.. P. liepė jam neiti artyn, bet jis vis tiek atėjo. Anot kaltinamojo, jis nepažinojo M. J. asmeniškai, todėl klausė P., kas jis toks. Kaltinamasis M. D. klausė M. J., kodėl šis rašinėja jo panelei, M. J. tai neigė. Supykęs dėl melo kaltinamasis M. D. smogė M. J. du kartus ir pataikė į antakį, kartą įspyrė. Tada P. smogė M. J. delnu į veidą, į ausies sritį, pareikalavo, kad šis atiduotų viską, ką turi. M. J. ištraukė telefoną, piniginę, cigaretes, padėjo ant blokų. P. paėmė telefoną, ištraukė SIM kortelę, įsidėjo savo, kažkam parašė SMS žinutę, paskui sulaužė M. J. SIM kortelę ir išmetė; pinigus pabėrė ant bloko: 10 Lt padavė M. D., monetas pasiėmė sau. Kaltinamasis M. D. paragino baigti, tegul M. J. eina namo. P. pasakė M. J. ateiti pasiimti telefoną kitą dieną, prigrasino M. J., kad šis nesikreiptų į policiją. P. iš viso sudavė M. J. iki 10 smūgių.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 76-79) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad P. yra jo tolimas giminaitis. Anksčiau santykiai su juo buvo geri, bet kai šis praėjusią žiemą pavogė iš jų namų dyzelį – santykiai tapo konfliktiški. P. buvo atvykęs pas M. J. su draugais ir smogė jam, dėl to M. J. tėtis parašė pareiškimą policijai. 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20 val. M. J. ėjo susitikti su draugais. Pamatęs P. su bičiuliu, M. J. nuėjo prie jų, tiesė ranką pasisveikinti, bet P. rankos nepadavė. M. D. pirmasis smogė M. J., pataikė š antakį, M. J. atsitraukė, M. D. vėl sudavė. P. smogė kokius 5 sykius delnu į veidą; tada pradėjo kalbėti apie pavogtą kurą, sakė, kad kuro vagystė - ne jo darbas. Paskui P. paklausė, ar M. J. turi cigarečių. M. J. padavė. Be to, P. liepė iškraut viską, ką turi. Išsigandęs M. J. atidavė piniginę, telefoną, padėdamas juos ant blokų. Piniginėje buvo 17 Lt: 10 Lt kupiūra, 5 Lt ir 2 Lt monetomis. P. paklausė, kiek pinigų šis turi, M. J. atsakė, kad apie 6 Lt. Patikrinęs P. rado daugiau, pasakė, kad M. J. meluoja, ir vėl sudavė delnu į kairį skruostą, į ausį. Abu kaltinamieji gėrė alų, liepė gert ir M. J.. Pastarasis paragavo, bet gerti atsisakė. Tada P. smogė jam kumščiu į veidą, sudavė keliu į kaktą. M. D. liepė pasiimti daiktus ir eiti, bet P. nurodė palikti pinigus: 10 Lt perdavė M. D., likusius susirėžė sau. P. prašė duoti telefoną, sakydamas, kad jo išsikrovė (nors taip nebuvo). Jis padavė P. telefoną. P. žadėjo kitą dieną telefoną atiduoti, bet M. J. suprato netekęs telefono, nes girdėjo, kad P. ne vieną kartą iš jaunesnių vaikų yra atėmęs telefonus. P. perlaužė iš M. J. telefono išimtą SIM kortelę; iš M. J. telefono parašė SMS žinutę. P. perspėjo, kad jis nebandytų bėgti, nes bus dar blogiau; grasino, kad jei šis pasiskųs policijai, nuveš į mišką ir pasodins ant skruzdėlyno, peršaus kelius. Kai M. J. grįžo namo, mama iškvietė policiją. Po įvykio vaikinai daugiau nebendravo. Vieną dieną P. buvo atėjęs aiškintis tarpusavio santykių, norėjo muštis (atsiraitojo rankoves, parodė kumštį). Bet M. J. papurškė P. dujų balionėliu ir šis pabėgo.

2011 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 73-75) užfiksuota įvykio vieta – betono plokštės (blokai), sukrautos (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji S. J. parodė, kad anksčiau jos sūnus gerai sutarė su P.. Nesutarimai prasidėjo įvykus kuro vagystei. 2011 m. rugpjūčio 4 d. moteris davė sūnui 20 Lt. Vakare sūnus į namus grįžo sumuštas, be pinigų, be telefono; pasakė, kad tai P. su draugu darbas. Moteris paskambino policijai, policija sulaikė P.. Sužalota sūnaus ausis ilgai gijo, truputį nuskeltas vienas dantis.

2011 m. rugpjūčio 4 d. protokole-pareiškime ir apklausos protokole (t. 1, b. l. 72, 82-85) nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. 21 val. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) sodo bendrija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, į namus grįžo sūnus M. J. ir pasakė, kad netoli „Lukoil“ degalinės jį sumušė P. R. ir M. D., atėmė pinigus (apie 17 Lt), mobilųjį telefoną „Nokia“ (vertė 100 Lt) su SIM kortele „Labas“ (5 Lt vertės). Matė, kad sūnui buvo prakirstas kairės akies vokas, sumušta galva.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK Viešosios policijos poskyrio Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo V. S. 2011 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 136) užfiksuota, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 20⁵⁰ val. važiuojančius su tyrėju E. R. keliu Šiauliai-Palanga ties (duomenys neskelbtini) jų tarnybinį automobilį sustabdė M. J., ant jo veido matėsi mušimo žymės. M. J. teigė, kad jį apiplėšė ir sumušė P. R.. Nuvykus į M. J. nurodytą vietą, P. R. sulaikytas.

Iš daiktų ir dokumentų paėmimo laikinai saugoti bei apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 89, 91-103) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. iš sulaikytojo P. R. paimti šie daiktai: 1. asmens tapatybės kortelė, 2. mėlynas žiebtuvėlis, 3. ruda piniginė, kurioje buvo 7,27 Lt (3 monetos po 2 Lt, 3 monetos po 20 centų, 5 monetos po 10 centų, 3 monetos po 5 centus, 1 moneta 2 centų); 4. raktas su pakabuku; 5. telefonas „Nokia 1662-2“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ); 6. telefonas „Nokia“ (IMEI nuplėštas); 7. „Swedbank“ kortelė.

Paimti daiktai, išskyrus pinigus, mobilųjį telefoną „Nokia 1662-2“ (IMEI 35937303216080) su jame esančiu elementu, 2011 m. rugsėjo 5 d. grąžinti P. R. (t. 1, b. l. 113).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 104-105) užfiksuota, kad S. J. atpažino mobilųjį telefoną „Nokia 1662-2“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ) kaip priklausantį jos sūnui M. J., kuris 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo iš jo pagrobtas.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 106-107) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. J. atpažino mobilųjį telefoną „Nokia 1662-2“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ), kuris 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo iš jo pagrobtas.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (t. 1, b. l. 108-109) užfiksuota, kad nukentėjusysis M. J. atpažino mobiliojo telefono elementą, kuris 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo iš jo pagrobtas.

Nukentėjusiosios S. J. prašymu mobilusis telefonas „Nokia 1662-2“ (IMEI (duomenys neskelbtini) ) su elementu jai 2011 m. rugpjūčio 22 d. grąžinti (t. 1, b. l. 110-111).

Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 114-117) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. pateikė 10 Lt nominalo kupiūrą Nr. AA 3063871, kupiūra apžiūrėta.

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 10 Lt nominalo kupiūra Nr. AA 3063871, 7,27 Lt (3 monetos po 2 Lt, 3 monetos po 20 centų, 5 monetos po 10 centų, 3 monetos po 5 centus, 1 moneta 2 centų), perduoti saugoti į Šiaulių apskrities VPK kasą (t. 1, b. l. 118-122).

Asmens blaivumo testo duomenimis, įtariamajam P. R. 2011 m. rugpjūčio 4 d. 22⁰⁴ val. nustatytas 1,57 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 137).

Teismo medicinos specialisto 2011 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr. G 999/11(04) (t. 1, b. l. 127) užfiksuota, kad nukentėjusiajam M. J. padaryti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, kaktoje, kairės ausies kaušelyje ir kairėje alkūnėje, nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. M. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų analizė ir vertinimas, teismo išvados, veikų juridinė kvalifikacija

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. R. veiksmai pagal pirmą epizodą tinkamai kvalifikuoti, nes jis konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veidą, dėl ko pastarajam lūžo nosies kaulas ir sutriko sveikata ilgiau kaip 10 d. Kaltinamojo P. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo A. V. parodymais, specialisto išvada, bet taip pat ir liudytojų S. R., M. A., R. S., M. D. parodymais. Teismas nenustatė motyvo, dėl kurio liudytojai būtų galėję apkalbėti kaltinamąjį P. R., tiki jų parodymais ir jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Duomenų, kad 2011 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, kas nors kitas, nei kaltinamasis P. R., būtų galėjęs sužaloti nukentėjusįjį A. V., byloje nėra.

Kalbant apie antrąjį epizodą, pažymėtina, kad veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tada, kai kaltininkas, panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą arba kitokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobia svetimą turtą. Prievartos priemonės gali būti naudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo momentu arba siekiant turtą išlaikyti po atėmimo. Tačiau nepakanka nustatyti vien objektyviuosius veikos požymius – svarbu išsiaiškinti, kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė kaltininkas, nusikalstamo sumanymo turinį ir dinamiką visos nusikalstamos veikos padarymo metu. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, o toks sumanymas kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos: sveikatos sutrikdymas ir vagystė (reali sutaptis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. prie kaltinamųjų P. R. bei M. D. priėjo pats, nors kaltinamasis P. R. perspėjo jį nesiartinti dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų ir dėl to, jog kaltinamasis M. D. pyko ant jo dėl bandymų nuvilioti merginą. Nustatyta, kad išsiaiškinęs, kas atėjo, kaltinamasis M. D. sudavė M. J. du kartus į kairę veido pusę, vieną sykį spyrė į kairį šoną; tada kaltinamasis P. R. smogė M. J. į veidą neigdamas, kad vogė kurą. Iš to akivaizdu, kad kaltinamųjų smurtas prieš nukentėjusįjį M. J. yra tarpusavio ginčų pasekmė, fizinis smurtas panaudotas ne siekiant palaužti nukentėjusiojo M. J. valią, kad jis atiduotų daiktus. Todėl aplinkybės, kad kaltinamasis M. D. du kartus smogė nukentėjusiajam M. J. į kairę veido pusę, vieną kartą spyrė į kairį šoną, šalinamos iš kaltinimo, kaip nesusijusios su plėšimu, ir mažinama kaltinimo apimtis.

Remiantis nukentėjusiojo M. J., iš dalies abiejų kaltinamųjų parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis P. R. klausė nukentėjusiojo M. J., ar jis turi cigarečių; liepė jam iškrauti viską, ką turi. Šis besąlygiškai pakluso: ant blokų padėjo piniginę su joje buvusiais 17,27 Lt ir mobilųjį telefoną „Nokia 1662“. Kaltinamasis P. R. teiravosi, kiek nukentėjusysis M. J. turi pinigų, radęs piniginėje daugiau, nei nurodė nukentėjusysis M. J., už melavimą sudavė į kairę veido/galvos sritį ne daugiau kaip 10 smūgių. Nukentėjusiajam M. J. keliantis kaltinamasis P. R. keliu smogė nukentėjusiajam M. J. į galvą, du kartus sudavė į šonus. Tada kaltinamasis P. R. išėmė iš nukentėjusiojo M. J. piniginės pinigus ir 10 Lt perdavė kaltinamajam M. D. - jis 10 Lt paėmė. Iš nukentėjusiojo M. J. mobilaus telefono kaltinamasis P. R. parašė SMS žinučių, iš nukentėjusiojo M. J. mobilaus telefono išėmęs SIM kortelę „Labas“ ją sulaužė, į aparatą įsidėjo savo kortelę, kažkam paskambino; prigrasino nukentėjusiajam M. J., kad jis nesikreiptų į policiją, nes antraip jį užmuš, peršaus kelius. Nors kaltinamasis P. R. liepė nukentėjusiajam M. J. ateiti kitą dieną pasišnekėti dėl mobilaus telefono, žadėjo jį atiduoti, bet nukentėjusysis M. J. šiais žodžiais netikėjo, nes iš aplinkinių girdėjo, jog P. ne kartą iš jaunesnių vaikų yra atėmęs telefonus. Kaltinamajam M. D. paprašius nutraukti nusikalstamus veiksmus, leisti nukentėjusiajam M. J. eiti namo, kaltinamasis P. R. pasiėmė ant blokų buvusius 7,27 Lt metalinėmis monetomis.

Nukentėjusysis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jį nuošalioje vietoje tamsiu paros metu esant jėgos persvarai (t. y. dalyvaujant kaltinamajam M. D.), panaudodamas tiek fizinį, tiek psichinį smurtą, apiplėšė kaltinamasis P. R.. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. J. parodymais, kuriuos patvirtina kiti įrodymai: nukentėjusiosios S. J. parodymai, kad sūnus vėlai vakare grįžo namo sumuštas; specialisto išvada, bylojanti, kad nukentėjusiajam M. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutampantys nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo M. D. parodymai paneigia kaltinamosios P. R. parodymus, kad jis nevartojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį M. J., tik pirštais pliaukštelėjo į dešinį skruostą, kad sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamojo P. R. teiginius, kad jis iš nukentėjusiojo M. J. mobilų telefoną pasiskolino, ketino telefoną atiduoti, teismas vertina kaip neturinčius realaus pagrindo, siekį sumenkinti savo vaidmenį, sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nes šie veiksmai atlikti prieš nukentėjusiojo M. J. valią, panaudojus prieš jį fizinį ir psichinį smurtą.

Pripažintina, kad aptartu atveju kaltinamasis P. R., veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju M. D., fizinį ir psichinį smurtą (iki 10 smūgių į veido/galvos sritį ranka, vieną smūgį keliu į galvą, du smūgius į šonus, grasinimus) prieš nukentėjusįjį M. J. panaudojo turėdamas savanaudiškų tikslų, todėl kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo P. R. 2011 m. liepos 12 d. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (bet neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu) (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamųjų P. R. ir M. D. 2011 m. rugpjūčio 4 d. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamieji suvokė, kad turtas svetimas, norėjo jį neteisėtomis priemonėmis (panaudodami fizinį/psichinį smurtą) neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala, sutrikdyta sveikata (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, noras praturtėti kitų asmenų sąskaita.

Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi; padėjo išaiškinti dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nenustatyta, kad kaltinamasis M. D. nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu tiesiogiai būtų naudojęs fizinį ir/ar psichinį smurtą; atvirkščiai, nustatyta, kad ragino draugą liautis smurtavus prieš nukentėjusįjį, t. y. elgėsi ne taip drastiškai, ne taip įžūliai. Pasak kaltinamojo M. D., kaltinamojo P. R. perduotus 10 Lt paėmė instinktyviai, automatiškai, per daug negalvodamas. Atsižvelgęs į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, teismas nepripažįsta veikimo bendrininkų grupėje kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Tačiau kaip kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė traktuojama tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasi P. R. yra teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, BK 97 str. 3 d. 3 p. a) papunktis) (neįsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis) (t. 1, b. l. 171-180); baustas administracine tvarka už gana pavojingus KET pažeidimus (t. 1, b. l. 189-191); (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai kaip nepažangus, dažnai be pateisinamos priežasties praleidžiantis pamokas mokinys (t. 1, b. l. 182); policijos charakterizuojamas kaip linkęs daryti nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, agresyvaus elgesio, buvo įrašytas į nepilnamečių asmenų rizikos apskaitą (t. 1, b. l. 183, 185, 186); Kužių seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo P. R. elgesio nėra gavusi (t. 1, b. l. 184); nėra įtrauktas į psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (t. 1, b. l. 194, 196). Nors kaltinamasis P. R. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, šie atsiprašymą vertino kaip formalų, nenuoširdų ir kaltinamajam neatleido.

Kaltinamasis M. D. neteistas (t. 2, b. l. 20-21); baustas administracine tvarka už ne tokius pavojingus teisės pažeidimus, išskyrus disponavimą šaunamuoju ginklu (t. 2, b. l. 24-26); Šiaulių valstybinės kolegijos charakterizuojamas kaip drausmingas, draugiškas studentas (t. 2, b. l. 48); nedirba (t. 2, b. l. 28); nėra įrašytas į psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (t. 2, b. l. 31).

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trijų metų; padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – areštu arba laisvės atėmimu iki šešių metų.

Kaltinamajam P. R. skiriama vidutinio griežtumo bausmės rūšis – areštas, jos dydį parenkant didesnį už vidurkį dėl to, kad jis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius ar aktyvus dalyvis, elgėsi drąsiau, ciniškiau, nustatytos atitinkamai viena ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kita vertus, teismas nelaiko kaltinamojo P. R. recidyvistu (BK 27 str.), turėdamas omenyje, jog jis pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo P. R. gailėjimąsi padarius žalą, pasiryžimą ją atlyginti, kai pradės dirbti.

Teisiamajame posėdyje pateiktas kaltinamojo M. D. ir nukentėjusiojo M. J. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašyme teigiama, kad kaltinamasis M. D. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, susitaikė su nukentėjusiuoju M. J. ir šis jam atleido.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamojo M. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė; teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų tiek M. J., tiek S. J. už vargą ir skausmą. Iš nukentėjusiųjų reakcijos teismas laiko, kad abu nukentėjusieji atsiprašymą priėmė ir susitaikė su kaltinamuoju M. D.. Nukentėjusysis M. J. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Pagrobti 17,27 Lt saugomi Šiaulių apskrities VPK kasoje.

Kaltinamasis M. D. studijuoja, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas už necenzūrinių žodžių vartojimą, apsistumdymą viešoje vietoje ir greičio viršijimą. Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį M. D. neigiamai, nėra.

Esant tokiai situacijai, teismo nuomone, yra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. D. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir pagal BK 38 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Įtariamasis P. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka 2011 m. rugpjūčio 4 d. 21³⁵ val. (t. 1, b. l. 138), 2012 m. vasario 26 d. 00⁵⁵ val. (t. 2, b. l. 118). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. jam 1 mėnesį paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 159-160). 2011 m. rugsėjo 5 d. įtariamajam P. R. paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės: dokumentų (ATK) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 162-165). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. vasario 27 d. nutartimis (t. 2, b. l. 109, 122) kaltinamajam P. R. 2 mėnesiams skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 27 d. paskirtas suėmimas.

Kaltinamajam P. R. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką ir suėmime išbūtą laiką, vieną sulaikymo/suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str.).

Įtariamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 14).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, abiems kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos.

Civiliniai ieškiniai dėl (ne)turtinės žalos atlyginimo, proceso išlaidų priteisimo

Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 159,85 Lt išlaidų už A. V. gydymą priteisimo iš kaltinamojo P. R. (Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str.) (t. 1, b. l. 61-62).

Civilinio ieškinio už nukentėjusiajam A. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas dydį pagrindžia pridėti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 63), todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo P. R. priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 105). Ieškinį grindžia tuo, kad gulėjo ligoninėje, atlikta nosies operacija. Dėl kaltinamojo P. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgąstį, dvasinį sukrėtimą. Iki incidento nukentėjusysis dirbo šaltkalviu suvirintoju UAB (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja sunkvežimiais, jų dalimis, ardo šias transporto priemones. Nors nukentėjusysis iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. turėjo nedarbingumo lapelį, bet apie tai darbdavio neinformavo ir šis jį 2011 m. rugpjūčio 12 d. atleido už pravaikštas. Teismine tvarka nukentėjusysis atleidimo iš darbo neginčijo. Nuo 2012 m. kovo 6 d. jis priimtas bandomajam laikotarpiui staliumi staklininku UAB (duomenys neskelbtini).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) (CK 6.251 str.) objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga nustatyti piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo dvasinį, fizinį skausmą, kitus nepatogumus. Tai reiškia, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė: ja siekiama ne nubausti kaltininką, o padengti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios, maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju vertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikaltimo pasekmės. Kiti reikšmingi kriterijai – žalą padariusių asmenų kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Kitos mažiau svarbios neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybės yra nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, sąlygos, turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, turtinė jų ir nukentėjusiųjų padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010).

Kaltinamojo P. R. tyčiniai smurtiniai veiksmai teisiškai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors formaliai nukentėjusiajam A. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atkreiptinas dėmesys į sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, liekamųjų reiškinių tikimybę, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusias bendravimo galimybes, ect. Nukentėjusiajam A. V. nuo smūgio lūžo nosies kaulas. Savaime suprantama, kad tiek lūžio metu, tiek pooperaciniu periodu jis jautė didelį fizinį skausmą, suvokęs, kas įvyko (t. y. kad lūžo kaulas), patyrė psichologinę traumą, kentė įvairius nepatogumus. Kaip pažymėjo nukentėjusysis A. V., nosies operacija daryta estetiniais sumetimais. Specialistai nenustatė, kad dėl nosies kaulo lūžio jis būtų praradęs dalį darbingumo. Nukentėjusysis turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. Per šį laiką jam teko gyventi nevisavertį socialinį gyvenimą, patyrė stresą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Pasak nukentėjusiojo A. V., pučiant nosį iš jos iki šiol bėga kraujas, daugiau liekamųjų reiškinių nenurodė.

Tačiau kaip de jure nepagrįsti atmetami nukentėjusiojo A. V. argumentai, susiję su darbo UAB (duomenys neskelbtini) netekimu ir buvimu be darbo ~ 6 mėn. Nukentėjusiojo A. V. teigimu, jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2012 m. rugpjūčio 18 d. (5 sav.) Darbdavys šių aplinkybių nežinojo, todėl laikino nedarbingumo metu atleido nukentėjusįjį iš darbo už pravaikštas.

Teismo įsitikinimu, kaltinamasis P. R. negali būti laikomas materialiai atsakingu už tai, kad nukentėjusysis buvo atleistas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), pusę metų neturėjo darbo, nes nukentėjusysis A. V., kaip darbuotojas, buvo nepakankamai apdairus, rūpestingas santykiuose su darbdaviu. 13 d. gulėdamas ligoninėje, esančioje toje pačioje valstybėje, kur dirbo (t. y. ne užsienyje), lankomas artimųjų, draugų, pažįstamų, esant šiuolaikinėms technologijoms (pvz., mobiliems telefonams, internetui ir pan.), nukentėjusysis A. V. pats ir/ar per trečiuosius asmenis turėjo objektyvių galimybių informuoti darbdavį apie neatvykimo į darbą priežastį (sveikatos sužalojimą), kad šis jo neatleistų už pravaikštas. Netgi darbdaviui atleidus nukentėjusįjį A. V. už pravaikštas, jis turėjo teisę ginčyti atleidimą teismine tvarka, tačiau to nepadarė. Vadinasi, atsiradusios neigiamos pasekmės (atleidimas iš darbo, buvimas be darbo) priklausė nuo nukentėjusiojo A. V. elgesio, yra pernelyg nutolusios su kaltinamojo P. R. neteisėtų veiksmų (sveikatos sutrikdymo).

Kaltinamasis P. R. yra abiturientas, nedirba (t. 1, b. l. 192), savarankiškų pajamų (turto) neturi; sužalojimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu.

Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo P. R. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismo manymu, ši suma optimaliai užtikrina pusiausvyrą tarp padarytos skriaudos ir nusikalstama veika sukeltų padarinių.

Nukentėjusiajam A. V. šioje byloje buvo teikiama nemokama teisinė pagalba (t. 2, b. l. 100). Advokatės paslaugos įvertintos 240 Lt (t. 1, b. l. 104). Šios išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo P. R. į valstybės pajamas (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.; 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą: 17,27 Lt, saugomi Šiaulių apskrities VPK kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam savininkui – nukentėjusiajai S. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu P. R. paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 77 (septyniasdešimt septynias) paras arešto.

Į P. R. atliktos arešto bausmės laiką įskaičiuoti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. 21³⁵ val. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. rugsėjo 5 d. (32 paras); jo laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. vasario 26 d. 00⁵⁵ val. iki 2012 m. balandžio 10 d. (45 paras), vieną sulaikymo/suėmimo parą prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad P. R. atliko visą arešto bausmę.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. ir 2012 m. vasario 27 d. nutartimis P. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.

P. R. paskirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM civilinį ieškinį ir priteisti iš P. R. 3 159,85 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt devynių Lt 85 ct.) turtinės žalos atlyginimą.

Patenkinti A. V. civilinį ieškinį iš dalies ir jo naudai iš P. R. priteisti 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš P. R. 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) nukentėjusiojo A. V. atstovavimo išlaidų į valstybės biudžetą. Išaiškinti P. R., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, įpareigoti M. D. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Išaiškinti M. D., kad jei jis per 1 m. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per 1 m. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 10 Lt nominalo kupiūrą Nr. AA 3063871, 7,27 Lt (tris monetas po 2 Lt, tris monetas po 20 centų, penkias monetas po 10 centų, tris monetas po 5 centus, vieną 2 centų monetą) (iš viso – 17,27 Lt), saugomus Šiaulių apskrities VPK kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – S. J..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.