Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž.K. ieškinį atsakovui T.S. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad gimę dvynukai yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti ieškovės turtinės padėties pasikeitimą, be to nuo 2003-02-27 teismo sprendimo išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai ir priteistas 300 Lt išlaikymas nebeatitinka vaiko interesų.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-04-07 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies; pakeitė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-02-27 sprendimą; priteisė iš atsakovo T.S., sūnaus S.S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-01-31; priteisė iš atsakovo T.S. 144 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; ieškovės Ž.K. naudai bylinėjimosi išlaidas 570 Lt už advokato paslaugas; priteisė iš ieškovės Ž.K. atsakovo T.S. naudai 204 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-02-27 sprendimu priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnaus S.S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Nuo santuokos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo praėjo penki metai, todėl teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad augant vaikui reikalingos papildomos išlaidos, didėja išlaidos maitinimui, aprengimui, mokslo priemonėms įsigyti, atsižvelgtina ir į pragyvenimo lygio kilimą. Teismas pažymėjo, kad, šalių nepilnametis vaikas papildomai yra lavinamas šokių mokykloje, dalyvauja šokių konkursuose; akivaizdu, kad nepilnamečio S. išlaikymui išlaidos padidėjo. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dvynukai, tai yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti ieškovės turtinės padėties pasikeitimą, todėl teismas konstatavo, kad vaikų gimimas padidino ieškovės šeimos išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi; byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo ieškoti darbo ir vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Darbo neturėjimas nevertintas kaip materialinės padėties pablogėjimas iš esmės. Kad vaikas augtų pilnaverte asmenybe negalima apsiriboti vien tik minimalių jo poreikių tenkinimu, todėl teismas laikė, kad atsakovo mokamas 300 Lt sūnui išlaikymas yra per mažas ir jis padidintas iki 700 Lt. Teismas, mažindamas prašomą ieškovės priteisti 1 200 Lt išlaikymą iki 700 Lt, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie nepilnamečio S.S. išlaidas ir paskaičiavimų apie vaiko poreikius. Teismas konstatavo, jog ieškovė turi skirti vaiko išlaikymui taip pat 700 Lt, viso vaiko išlaikymui susidarys 1 400 Lt. Teismas laikė, kad tokios sumos turi užtekti vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas pakeistas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2008-01-31. Teismas nustatė, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 500 Lt, atsakovas sumokėjo 1 200 Lt; ieškinys tenkintas iš dalies, kas sudaro 58 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteista 870 Lt, o iš ieškovės atsakovo naudai 504 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta pirmo posėdžio metu, priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintos – iš atsakovo ieškovės naudai priteista 570 Lt, o iš ieškovės atsakovo naudai – 204 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs patenkinti atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Kolegija pažymi, kad kitos civilinio proceso principinės nuostatos – proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, orientuoja teismą į bylos išnagrinėjimą vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 str.). Šalies atstovo neatvykimas dėl užimtumo kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo priežastimi (CPK 156 str. 1 d.), taigi teismas, netenkindamas atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo atstovo užimtumo kitoje byloje, proceso kodekso normų nepažeidė. Kita vertus, draudžiama naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (nutartį) vien formaliais sumetimais (CPK 328 str.), o apeliantas savo skunde nenurodė motyvų, kokiu būdu jo atstovo nedalyvavimas galėjo įtakoti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu atsakovas neprašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o prašo išspręsti bylą iš esmės pagal byloje surinktus įrodymus, t.y. pats apeliantas nelaiko atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje esminiu procesiniu pažeidimu CPK 329 str. 1 d. prasme.

Kolegija nesutinka su apelianto atstovo argumentais dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos nedalyvavimo. CK 3.178 str. 1 d. numato, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas yra privalomas, nagrinėjant ginčus dėl vaikų pagal CK 3 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatas – dėl vaiko vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku, dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais ir pan. CK 3.184 str. numato privalomą Valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimą nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, CPK 398 str. numato privalomą Vaiko teisų apsaugos institucijos dalyvavimą nagrinėjant bylas dėl tėvystės nuginčijimo. Nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso normos nenumato privalomo vaiko teisų apsaugos institucijos dalyvavimo sprendžiant ginčus dėl išlaikymo dydžio nustatymo ar pakeitimo, taigi nagrinėjamoje byloje Vaikų teisių apsaugos tarnybos nedalyvavimas teismo posėdyje ar tai, kad tarnyba netikrino šalių nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygų nelaikytina proceso normų pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-02-27 sprendimu iš atsakovo sūnaus Simono išlaikymui buvo priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 8-10). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsirado pagrindas pakeisti priteistą išlaikymą (CK 3.201 str.), nes šalių turtinė padėtis bei vaiko poreikiai nuo išlaikymo priteisimo 2003 m. pasikeitė. Kolegija sprendžia, kad pasikeitė, natūraliai padidėjo, 16-mečio paauglio poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su paauglio sportine veikla. Ieškovė antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) pagimdė dvynukus S. ir T. K.; tokiu būdu jai atsirado prievolė prisidėti prie dar dviejų vaikų išlaikymo, dėl ko sumažėjo ieškovės galimybė skirti didesnę pinigų sumą vyresnio sūnaus poreikių tenkinimui.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose galioja prezumpcija, jog nepilnamečio minimalių protingų poreikių tenkinimui užtenka 800 Lt per mėnesį; papildomų išlaidų būtinumas dėl vaiko specialių poreikių turi būti įrodinėjamas. Tam iš esmės neprieštarauja ir apeliantas – jis sutinka, kad priteisto iš jo išlaikymo suma būtų padidinta iki 400 Lt, t.y. laikosi pozicijos, jog šalių nepilnamečio sūnaus visų poreikių tenkinimui užtektų minimalios 800 Lt sumos, o didesnių vaiko poreikių ieškovė neįrodė. Kolegija negali sutikti su tokias skundo argumentais. Byloje įrodyta, kad nepilnametis rimtai užsiima sportiniais šokiais, nuolat dalyvauja varžybose, užsienio čempionatuose. Paauglio konkursų knygelės duomenimis tik 2007 m. dalyvavo varžybose 10 kartų, iš jų keturis kartus dalyvavo užsienio čempionatuose (b.l. 45, 47-57). Kolegija laiko įrodytu, kad nepilnamečio sportinė veikla reikalauja papildomų išlaidų specialiems sportiniams rūbams, avalynei, kelionėms, t.y. 800 Lt, skirtų minimalių protingų poreikių tenkinimui, šalių vaiko išlaikymui neužtenka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti skirtina 1 400 Lt suma, abu tėvai turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygiomis dalimis – po 700 Lt. Ieškovė su teismo sprendimo nustatyta suma sutiko, atsakovas savo apeliacinio skundo argumento, kad teismo nustatyta vaikui reikalinga išlaikymo suma yra akivaizdžiai per didelė neįrodė, taigi kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl reikalingos paauglio išlaikymui sumos nustatymo.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantas negali skirti sūnui 700 Lt išlaikymo, nes jo turtinė padėtis pablogėjo, jam netekus darbo. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė darbo biržos pažymą, kad nuo 2008-05-10 jis registruotas darbo biržoje, jam skirta bedarbio pašalpa – 478,94 Lt gegužės mėnesį, po 983,80 Lt birželio ir liepos mėnesiais. Apeliantas nutraukė darbo sutartį su UAB MAXIMA LT, kur jis dirbo sandėlių grupės vadovu, pagal DK 127 str. 1 d.; prieš darbo sutarties nutraukimą jo apskaičiuotas darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 5 821 Lt (b.l. 62), vaikų antroje santuokoje atsakovas neturi. Kaip paaiškino apeliantas teismo posėdžio metu, jis buvo priverstas nutraukti darbo sutartį dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nes jam dėl reorganizacijos įmonėje pasiūlė mažiau apmokamą darbą; šiuo metu apeliantas ieško analogiško darbo. Esant tokioms apelianto atleidimo iš darbo aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliantas neteko darbo laikinai, jo darbingumas nesumažėjo. Jis orientuotas į tokio pat gerai apmokamo darbo paiešką, pagal savo patirtį ir esant palankiai situacijai darbo rinkoje jis realiai gali pretenduoti į analogišką gerai apmokamą darbą, taigi jo pajamų sumažėjimas yra laikinojo pobūdžio. Negalima taip pat sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė turi prisidėti prie vyresniojo sūnaus išlaikymo didesne dalimi, nei atsakovas, nes jos pajamos yra žymiai didesnės. VSDFV valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis ieškovės pajamas po dvynukų gimimo (duomenys neskelbtini) sudaro motinystės pašalpa, nuo 2007-04-01 iki 2007-12-31 vidutiniškai 3 112,80 Lt per mėnesį, iš jos pašalpos ji privalo teikti išlaikymą 3 vaikams. Nors atsakovas nurodė, kad jo duomenimis ieškovė papildomai turi savo nuosavą verslą, byloje nėra duomenų, kad ieškovė turi pajamų be darbo užmokesčio ir kitų išmokų susijusių su darbo santykiais; apeliantas nepateikė teismui prašymo dėl tokių įrodymų išreikalavimo.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, 58 proc., todėl teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 504 Lt už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta vieno posėdžio metu, teismas sumažino atsakovui priteistiną išlaidų sumą iki 204 Lt. Apeliantas nurodė, kad jis sumokėjo už advokato teisinę pagalbą ne 1 200 Lt, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, o 2 300 Lt, todėl laiko, bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai, nes jam turėtų būti priteista didesnė išlaidų suma proporcingai atmestiems ieškovės reikalavimams. Tačiau kolegija negali sutikti su tokia apelianto skundo logika. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Pagal apelianto logiką jam turėjo būti priteista 42 proc. nuo patirtų atstovavimo išlaidų (2 300 Lt) suma, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams. Tai sudarytų 966 Lt, tokiu būdu atsakovui priteista atstovavimo išlaidų suma viršytų ieškovei priteistą atstovavimo išlaidų sumą (570 Lt), nors sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai; toks išlaidų už teisinę pagalbą paskirstymas bylą išlošusios šalies nenaudai prieštarautų CPK 98 str. nuostatoms.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.