- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- e2-5727-902/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02677-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Atsakovas
- R. G., E. L.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ advokato S. B. ieškinį atsakovams R. G. ir E. L. dėl žalos atlyginimo ir administracinių išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 2528,97 Eur žalos atlyginimą, 4940 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovai buvo įpareigoti per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. gegužės 5 d. asmeniškai, atsakovei tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovai išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovai be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-678-755/2017 nutarė iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės akcininkė buvo E. L., o vadovu paskirtas R. G.. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovai, kaip įmonės vadovai, buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui visą įmonės ir jos savininkės turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad įmonė, jos vadovas R. G. ir akcininkė E. L. neturi turto ir lėšų 2528,97 Eur įsiskolinimui sumokėti, nes faktiškai veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų nėra, registruotino turto neturi. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2016 m. (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), neatsiskaito su kreditoriais praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įstatymų nustatyto termino įmonės įsipareigojimams įvykdyti, neturėdama turto ir lėšų. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansinius reikalavimus 2528,97 Eur sumai, kuriuos sudaro skola VSDFV Panevėžio skyriui, kurią ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydama žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovai, būdama įmonės akcininke ir vadovu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo ir akcininkės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys.). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės valdymo organų atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės valdymo organams (vadovui ir akcininkei) nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo ir akcininkės veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo ir akcininkės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas ir akcininkė kalti. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas ir akcininkė.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebegali vykdyti įsipareigojimų nuo 2016 m., neturi turto ir lėšų. Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2016 m. buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas ir akcininkė neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą. Panevėžio apygardos teismas 20108 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino 3800 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankrotui ir 1140 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą, viso 4940 Eur. Duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovai neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkė, būdami jos savininkai, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus.
Nustačius, kad atsakovai tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo ir akcininkės pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kalti bendrovės vadovas ir akcininkė.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovai neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 6 punktu, iš atsakovų valstybei priteisiama po 84 Eur (viso 168 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2528,97 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 97 ct) žalos atlyginimą, 4940,00 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt eurų 00 ct) administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (7468,97 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.