- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3171-1032/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01150-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. E. S. mirties, jo palikimą faktiškai valdydama priėmė pareiškėjos S. S. močiutė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė J. S., kuri 2008 m. gegužės 16 d. Testamentu, savo turtą paliko pareiškėjai. Palikimą sudaro nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po močiutės J. S. mirties, pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą ir pateikė pareiškimą dėl močiutės palikimo priėmimo. Paveldėjimo liudijimas pareiškėjai nebuvo išduotas, nes paaiškėjo, kad nėra sutvarkyti pareiškėjos senelio J. E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dokumentai. Šeimoje buvo sutarta, kad visas turtas po J. E. S. mirties liks J. S., todėl jų vienintelis sūnus S. S. dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė. J. E. S. testamento sudaręs nebuvo. J. S. įstatymo nustatytu terminu taip pat nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po sutuoktinio mirties faktiniu turto valdymu perėmė jam priklausiusio nekilnojamojo turto dalį – ½ dalį Buto, t. y. pradėjo valdyti, naudotis ir tvarkyti kaip jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėjos močiutė J. S. po sutuoktinio mirties liko gyventi tame pačiame bute ir iki savo mirties jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius. J. S. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą buto adresu nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties. Tokiais savo veiksmais J. S. faktiškai priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, pradėdama jį valdyti ir rūpintis kaip savininkė. Pareiškėja pažymėjo, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų patvirtinančių, kad močiutė J. S. priėmė palikimą po sutuoktinio ir pareiškėjos senelio J. E. mirties, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po J. E. S. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, palikimą priėmė J. S..
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. E. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
6. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta pareiškėjos senelių J. E. S. ir J. S. santuoka. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjai turėjo vieną sūnų S. S. (mirė (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pareiškėjos S. S. tėvas, todėl J. E. S. ir J. S. buvo pareiškėjos seneliai. Nustatyta, kad J. E. S. mirė (duomenys neskelbtini), o J. S. (duomenys neskelbtini).
7. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad mirusiosios J. S. vardu registruota buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė.
8. Mirus J. E. S. minėtame turte (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjos močiutė J. S., kuri šiuo turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Nors J. S. pagal įstatymą turėjo tiesę į J. E. S. palikimą, tačiau po jo mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas J. E. S. palikimo nepriėmė. Taigi paveldėjimo byla neužvesta (CBP-4121 ieškinio priedai).
9. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
10. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
11. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
12. Bylos duomenimis po J. E. S. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjos močiutė J. S. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, sudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis ir kt.) (CPK 177, 185 straipsniai).
13. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos močiutė J. S. turėjo teisę paveldėti mirusiojo J. E. S. turtą pagal įstatymą, tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad J. S. po J. E. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą sutuoktinio J. E. S. palikimą.
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos močiutė J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio J. E. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
16. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) močiutė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinio J. E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.