- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- A-822-554-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ skundą atsakovei Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo- B. J., dėl dalies sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. P. įmonė „Apgamas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2009-01-12 sprendimo Nr.4A-3(K-159) 4.3.1 punktą, kuris grindžiamas išvadomis, išdėstytomis Inspekcijos 2009-01-12 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr.1A-2(K-159) rezoliucinės dalies (išvadų) 1 ir 2 punktuose ir Inspekcijos sprendimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, be to, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Inspekcija pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) 52 str.1 d. 2 p. atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę, o pagal šio įstatymo 58 str. 3 dalį įstatyme nurodytų įstaigų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo per 30 d. gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, tad Inspekcijos sprendimai gali būti ginčijami ABTĮ nustatyta tvarka (LVAT nutartis adm.byloje Nr. AS-467/2007). Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2009-01-12 ataskaitos Nr.1A-2(K-159) rezoliucinės dalies (išvadų) 1 ir 2 punktuose išdėstyti faktai ir aplinkybės iš esmės yra nepagrįstos, neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių bei teisės aktų reikalavimų, nes B. J. į įmonę pirmą kartą kreipėsi 2008-01-30 dėl odos kosmetologinių pakitimų: odos karpų, odos virusinių papilomų ir kitų odos kosmetinių darinių ir tai užfiksuota žurnale. Tą pačią dieną jai buvo atlikta kosmetinė procedūra – hyfrekaterinė fulguracija (nekontaktinis darinių šalinimas elektra) ir tai taip pat užfiksuota žurnale. Be to, B. J. buvo įteikta informacinių lankstinukų apie žaizdų priežiūrą. Antrą kartą pastaroji kreipėsi 2008-02-29, jai buvo atlikta trijų apgamų hyfrekaterinė fulguracija. Taigi, remiantis įmonės registracijos pažymėjimu ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (kodas 514109), B. J. buvo atliktos gydomosios kosmetikos procedūros ir įmonė jai neteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl Inspekcijos reikalavimas, vykdant Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 dalį, nedelsiant nutraukti nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, iki įmonei nebus suteikta tokia teisė, yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l.3 - 6).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija atsiliepimu į skundą su juo nesutiko. Paaiškino, kad Inspekcija, gavusi B. J. skundą, atliko jai įmonėje teiktų dermatovenerologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą, priėmė skundžiamus ataskaitą ir sprendimą. J. P. pripažįsta, kad atliko hyfrekaterinę fulguraciją (odos darinio šalinimą elektra), tačiau skunde cituojamas Lietuvos profesijų klasifikatorius nėra teisės aktas, reglamentuojantis kosmetiko darbo apimtis, toks aktas yra Sveikatos apsaugos ministro (SAM) 1995-08-02 įsakymu Nr. 411 patvirtinta Lietuvos sveikatinimo norma SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, kurios 2.6 punkte nurodyta, kad kosmetikas yra sveikatinimo veiklos specialistas, turintis kosmetiko kvalifikaciją ir licenciją, pagal šias normas gydomąją ir gydomąją chirurginę kosmetiką gali atlikti tik gydytojai specialistai. Vykdant Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo nuosprendį, 2002-04-15 dieną J. P. buvo panaikintas jam išduoto sertifikato Nr. S14440 verstis gydytojo chirurgo onkologo praktika galiojimas ir jis nuo 2007-01-01 dienos nebegali verstis jokia medicinos praktika. SAM 2004-12-10 įsakymu Nr.V-899 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 15.14 punkte yra nurodyta ir elektrokoaguliacija, kokią B. J. ir atliko J. P., neturėdamas medicinos praktikos licencijos. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad tokią procedūrą gali atlikti tik patyręs gydytojas, tačiau pats J. P. paaiškinime teigė tokią procedūrą atliekantis 7 metus, t.y. iki licencijos panaikinimo, tad ataskaita ir sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, kad J. P. taikė metodą, priskirtą gydytojo dermatovenerologo kompetencijai (b. l. 42 - 44).
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad visa įmonės internete teikiama informacija leidžia manyti, kad ji teikia sveikatos priežiūros paslaugas, J. P. prisistato kaip gydytojas chirurgas onkologas, gi jo cituojamas klasifikatorius įrodo, kad, atliekant kosmetines procedūras, žmogaus odą galima veikti tik neintervenciniu būdu (b. l. 34 - 35).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas J. P. įmonės „Apgamas“ veiklos kontrolę atliko gavęs B. J. skundą dėl jai 2009-02-29 įmonėje teiktų paslaugų, nes, anot skundo, J. P. po apgamų pašalinimo procedūros jai nesuteikė jokių rekomendacijų, todėl supūliavo žaizdos, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į kitą (valstybinę) gydymo įstaigą, be to, jis be jos sutikimo darė nuotraukas (b. l. 45). Atlikusi skundo patikrinimą, Inspekcija 2009-01-12 surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr.1A-2(K-159) ir konstatavo tokius pažeidimus: 1. Gydytojas J. P. medicininių paslaugų teikimo ir kontrolės metu neturėjo medicinos praktikos licencijos ir tuo pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 dalies bei SAM 2007-06-22 įsakymu Nr.V-528 patvirtintų Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų 5 punkto reikalavimus; 2) nebuvo užpildyta B. J. asmens sveikatos istorija, taip nevykdant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 punkto reikalavimų; 3) įmonėje nenumatyta paciento (jo atstovo) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, informacijos apie pacientą teikimo kitiems asmenims tvarka, skundų nagrinėjimo tvarka, būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka, taip pažeidžiant SAM 2008-04-29 įsakymu Nr.V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 6 punkto reikalavimus, be to, nevykdomi Aprašo 7,12 ir 18 punktų reikalavimai. Padaryta išvada, kad 2008-02-29 gydytojas J. P. B. J. sveikatos priežiūros paslaugas teikė neteisėtai (b.l. 45 - 46). Šios ataskaitos pagrindu atsakovas priėmė 2009-01-12 sprendimą Nr.4A-3(K-159), kuriuo konstatavo tokius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus: 3.1.1. Gydytojas J. P. medicininių paslaugų teikimo ir kontrolės metu neturėjo medicinos praktikos licencijos ir tuo pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 dalies bei SAM 2007-06-22 įsakymu Nr.V-528 patvirtintų Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų 5 punkto reikalavimus; 2) nebuvo užpildyta B. J. asmens sveikatos istorija, taip nevykdant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 punkto reikalavimų; 3.1.2. įmonėje nebuvo užpildyta B. J. asmens sveikatos istorija, tuo nevykdant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 punkto reikalavimų, bei nusprendė: 4.1. apie apie kontrolės metu nustatytą nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą informuoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir Sveikatos apsaugos ministeriją; 4.2. 2009 m. įmonėje atlikti planinę kontrolę; 4.3. pavesti įstaigos vadovui įvykdyti privalomus nurodymus: 4.3.1. vykdant Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 dalį nedelsiant nutraukti nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kol teisės aktų nustatyta tvarka tokia teisė nebus suteikta; 4.3.2. vykdyti pažeidžiant SAM 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 6, 7, 12 ir 18 punktų reikalavimus, pašalinant p. 3.1.1 nurodytus pažeidimus (b. l. 47 - 48). J. P. skundo tyrimo metu pateikė paaiškinimą, kad B. J. skunde minimą apgamo pašalinimo procedūrą aparatu Hyfrekander 2000 jis atlieka jau septynerius metus, jos metu aparatu yra išgarinamas navikas, po ko lieka žaizda, kuri apibarstoma pataisų milteliais, pacientei namuose buvo rekomenduota žaizdas plauti ramunėlėmis, furacilionio ar kalio permanganato tirpalu, po procedūros įteikiamas lankstinukas apie pooperacinę žaizdos priežiūrą (b. l. 49 - 51). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Inspekciją savo 2008-1224 raštu informavo, kad J. P. turėjo Sveikatos apsaugos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 25-L išduotą specializuotos medicinos praktikos licenciją Nr. 16261, kuri iki 2006-12-31 įskaitytinai suteikė jam teisę verstis gydytojo onkologo praktika, o J. P. išduotas sertifikatas Nr. S1440 verstis gydytojo chirurgo onkologo praktika panaikintas 2002-04-15 (b. l. 52). Pareiškėjas teismui yra pateikęs Valstybinės kirpyklų įmonės „Pirmūnas“ 1994-12-28 išduotą pažymėjimą Nr. 17, kad nuo 1994-07-03 iki 1994-12-28 individualiai mokėsi kosmetiko profesijos (b. l. 29). Vilniaus miesto savivaldybė 1995-04-26 įregistravo J. P. įmonę „Apgamas“ ir jam leista medicininės praktikos veikla (851200), kita su žmonių sveikata susijusia veikla (851400), kosmetikos kabinetų ir salonų veikla (930220), tačiau nurodyta, kad licencijuojama veikla bus vykdoma tik gavus reikalingas licencijas (b. l. 28). Įmonės nuostatų 9 punkte nurodytos tokios jos veiklos sritys: 9.1. pirminės sveikatos priežiūros veikla; 9.2. antrinės sveikatos priežiūros veikla; 9.3.medicinos laboratorijų veikla; 9.4. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (b. l. 26 - 27). Tretysis suinteresuotas asmuo teismui pateikė interneto svetainių „apgamas.lt“ ir „e-premedic“ puslapius, kuriuose J. P. pristatomas kaip gydytojas chirurgas onkologas ir iš kurių matyti, kad įmonėje „Apgamas“ konsultuojama, diagnozuojami ir gydomi nepiktybiniai odos navikai, karpos, kraujagysliniai dariniai (b. l. 36 - 40). Pareiškėjo į bylą pateiktas prietaiso Hyfrecator 2000 aprašymas tvirtina, kad tai yra elektrochirurginis aparatas, skirtas dermatologijai, plastinei chirurgijai, kosmetinėms procedūroms ir kt. Aparatas paremtas dvipolių konfigūracijų elektros srovės tekėjimu. Minėta, kad pagal medicininius dokumentus J. P. atliko procedūrą – (hyfrekaterinę) fulguraciją, kuri šiame dokumente aprašoma kaip nekontaktinis išgarinimas, ribojant audinio suardymą paviršinėje dalyje. Rekomenduojama pooperacinė priežiūra kaip ir po desikacijos, kuri, savo ruožu, apibūdinama kaip kontaktinis išgarinimas (b. l. 62 - 66).
Teismas pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui B. J. teiktų paslaugų pobūdžio, nes pareiškėjas tvirtina teikęs kosmetines paslaugas, kam jis turi atitinkamus leidimus, o atsakovas skundžiamais aktais konstatavo nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 dalis asmens sveikatos priežiūrą apibrėžia kaip valstybės licencijuotą fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnį sveikatinimo veiklą sudaro: 1) asmens sveikatos priežiūra; 2) visuomenės sveikatos priežiūra; 3) farmacinė veikla; 4) kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o viena iš sveikatinimo veiklos Lietuvos Respublikoje būtinųjų sąlygų yra teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas (15 str.). Kam yra pripažįstama teisė verstis sveikatinimo veikla, nustato šio įstatymo 16 straipsnis, pagal kurio 1 dalį teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka gavusiems licenciją ir sertifikatą (...), o įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas (16 str. 2d.). Įstatymo 16 str. 5 dalis nustato, kad fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 5 punktas įsakmiai nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Atribojant kosmetologo bei gydytojo dermatologo kompetenciją, būtina remtis Sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411 patvirtinta Lietuvos sveikatinimo norma (LSN) „Kosmetikė (Kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ bei 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 59-2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. LSN 1.1 punktas nustato, kad ši sveikatinimo norma apibrėžia gydomosios, higieninės, dekoratyvinės kosmetikų sampratą ir higieninės kosmetikos praktikos apimtį. Normų 2.1 punktas kosmetiką apibūdina kaip žmogaus išvaizdos gražinimo būdus. 2.2 punktas nurodo, kad gydomoji kosmetika yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus, o pagal 2.3 punktą gydomoji chirurginė kosmetika yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant, normų pastabose ** pabrėžiama, kad 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytas veiklas gali atlikti tik gydytojai-specialistai. Be to, pagal normų 2.6 punktą kosmetikė (kosmetikas) yra sveikatinimo veiklos specialistė(-as), turintis kosmetikos (kosmetiko) kvalifikaciją ir nustatyta tvarka išduotą licenciją, o 3.3. teisę užsiimti kosmetikės (kosmetiko) praktika suteikia licencija, kurioje įrašyta sveikatinimo veiklos rūšis ir licencijos galiojimo laikas. Licencijų išdavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija (3.3p.). Kosmetikė (kosmetikas) gali teikti pacientui kosmetikos konsultacijas ir paslaugas, atitinkančias jos (jo) kompetenciją [žr.5 skyrių] (4.1.1p.). MN 59-2004 4.2 punktas dermatovenerologiją apibūdina kaip medicinos šaką, kuri apima odos, odos darinių, šalia odos esančios gleivinės ligų bei lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką, o pagal 4.3 punktą gydytojo dermatovenerologo praktika yra teisės aktų reglamentuota gydytojo dermatovenerologo, turinčio Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją, atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Teisę verstis gydytojo dermatovenerologo praktika turi gydytojas dermatovenerologas, turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją (6 p.), gydytojas dermatovenerologas verstis praktika pagal profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje gali tik įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti dermatovenerologijos paslaugas (7 p.). Šio gydytojo kompetenciją nustato 14 punktas: gydytojas dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10), inter alia odos ir poodžio ligas (L00-L99), tarp jų L51.1 ir L51.2 (kai nėra vidaus organų pažeidimų)(14.1p.); odos ir gleivinės ikinavikinius procesus, gerybinius navikus ( D18, D22, D23 ), in situ navikus (D03-D04, D07.4) ir piktybinius navikus (C43 tik diagnozuoja, C44 diagnozuoja ir gydo chirurginiu būdu be plastinės operacijos arba destrukcija), (C46, C84-C85)(14.6p); kitų organų ar sisteminių ligų pakitimus odoje, odos dariniuose, šalia odos esančiose gleivinėse (14.7 p.). Pagal normų 15 punktą gydytojas dermatovenerologas turi gebėti: atlikti elektrokoaguliaciją, lazerioterapiją ir krioterapiją skystu azotu bei angliarūgštės sniegu (15.14 p.). Teismas priėjo išvadą, kad B. J. buvo atlikta gydomosios kosmetikos procedūra, kuri pagal teisės aktų reikalavimus a) yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kas reiškia, kad atsakovė turėjo teisę atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę; b) šia veikla – gydomąja kosmetika – gal užsiimti tik gydytojai specialistai. J. P. neneigia, kad šiuo metu jis neturi jokios medicinos praktikos licencijos, įskaitant ir licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją. Dėl to skundžiami Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009-01-12 sprendimo Nr.4A-3(K-159) 3.1.1, 3.1.2 4.3.1 punktai bei 2009-01-12 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr.1A-2(K-159) rezoliucinės dalies (išvadų) 1 ir 2 punktai laikytini atitinkantys teisės aktų reikalavimus, todėl teisėti ir teisingi. Aplinkybė, kad šiuo metu užsiėmimui kosmetologo verslu nėra išduodamos atskiros licencijos (b.l. 61), įtakos tokiam teismo sprendimui neturi.
III.
Pareiškėjas J. P. įmonė apgamas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo B. J. atliktos gydomosios procedūros priskirtinos prie dermatovenerologo kompetencijos, ir joms atlikti buvo būtina dermatovenerologo licencija. Kaip minėta, J. P. atliko B. J. kosmetinę procedūrą – (hyfrekaterinę) fulguraciją, t.y. nekontaktinį karpinių darinių išgarinimą, ribojant audinio suardymą paviršinėje dalyje. Teismas neįsigilino į prietaiso Hyfrecator 2000 aprašyme pateiktų sąvokų fulguraciją, koaguliacija ir dermatologija išaiškinimus ir nepagrįstai priskyrė šio prietaiso panaudojimą tik dermatologijos srityje. Šiuos specifinius sveikatos priežiūros procedūrų skirtumus galėjo paaiškinti gydytojas specialistas dermatovenerologas, turintis darbo su prietaisu Hyfrecator 2000 patirtį ir gerai suprantantis šiuo prietaisu atliekamų procedūrų subtilybes (nuo kosmetinių – plaukų, virusinių papilomų, karpų ir kitų šalinimo, nepažeidžiant odos vientisumo – iki onkologinių operacijų), kurį apklausti byloje prašė pareiškėjas. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad rekomenduojamas specialistas nėra įrašytas į LR sveikatos apsaugos ministro (SAM) 2005-09-09 įsakymu Nr. V-688 patvirtintą SAM specialistų konsultantų sąrašą. Prašymo apklausti specialistą atmetimo nepagrįstumą apeliantas motyvuoja tuo, kad nei ABTĮ, nei SAM 2005-04-22 įsakymu Nr. V-280 patvirtintuose SAM specialisto konsultanto pareiginiuose nuostatuose nėra nustatyta, kad teisme gali būti apklausiami tik tokie specialistai, kurie įrašyti į institucijos(-ų) patvirtintą(-us) sąrašus. Pareiškėjo prašymo apklausti specialistą atmetimas, apelianto nuomone, pažeidė ABTĮ 79 str. 1 d. ir 81 str. reikalavimus.
Teismas nepagrįstai įvertino kaip nereikšmingą tą aplinkybę, kad, vadovaujantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM 2009-04-10 raštu Nr. D2-3244-(1-18) dėl kosmetikų licencijavimo, šiuo metu kosmetikai nelicencijuojami. Esant tokiai situacijai, kai formalus teisės akto reikalavimas negali būti įvykdomas dėl institucinių, nuo apelianto nepriklausančių, priežasčių, teismo sprendimas negali būti grindžiamas tokio reikalavimo nevykdymu, nes tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Kita vertus, LSN normų pastabose esanti nuostata, kad 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytas veiklas gali atlikti tik gydytojai-specialistai nepaneigia apelianto vykdytos kosmetiko veiklos teisėtumo, nes jis yra gydytojas specialistas (chirurgas ir onkologas), kaip tai nustatyta LR medicinos praktikos įstatymo 2 str. 4 punkte: gydytojas specialistas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją. Atsakovas savo atsiliepime į skundą taip pat neneigė pareiškėjo profesinės kvalifikacijos, tik akcentavo, kad jis neturi galiojančios medicinos praktikos licencijos.
Atsiliepimas
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Inspekcija pažymi, jog Lietuvos profesijų klasifikatorius nėra teisės aktas, patvirtintas nustatyta tvarka, kuris reglamentuotų kosmetiko darbo apimtį. Kosmetiko veiklos ribas apibrėžia sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411 (Žin., 1995, Nr. 66-1637) patvirtinta Lietuvos sveikatinimo norma SN 1:1995 „Kosmetikė (Kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir sveikatinimo norma). Sveikatinimo normos 2 dalies 2.6 punkte yra nurodyta, kad kosmetikas – tai sveikatinimo veiklos specialistas, turintis kosmetiko kvalifikaciją ir nustatyta tvarka išduotą licenciją. 2.1 punkte yra nurodyta, kad kosmetika – tai žmogaus išvaizdos gražinimo būdai, priemonės ir kosmetinių priemonių gaminimas, 2.2 punkte – gydomoji kosmetika – asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus, 2.3 punkte apibrėžta, kad gydomoji chirurginė kosmetika – asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant, 2.2 ir 2.3 punktai yra pažymėti „*“ ženklu. 2.4 punkte pažymima, kad higieninė kosmetika yra sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį, profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes. 2 dalies „*“ pažymėtoje pastraipoje nurodyta, kad 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytas veiklas, t.y. gydomąją ir gydomąją chirurginę kosmetiką gali atlikti tik gydytoj ai-specialistai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899 (Žin., 2004, Nr. 184-6814) patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 59:2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ VII dalies „Kompetencija“ 15.14 punkte nurodyta gydytojo dermatovenerologo kompetencija atlikti elektrokoaguliaciją, lazerioterapiją ir krioterapiją skystu azotu bei angliarūgštės sniegu. Pažymėtina, jog turėdamas kosmetiko kvalifikacini pažymėjimą J. P. gali teikti tik kosmetikos paslaugas, tam, kad jis galėtų teikti gydymosios ir gydomosios chirurginės kosmetikos paslaugas jis turi turėti galiojančią gydytojo dermatovenerologo licenciją, kuri reglamentuoja gydytojo dermatovenerologo kompetenciją ir leidžia j am atlikti elektrokoaguliacijos procedūras.
Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (Žin., 2004, Nr. 68-2365) 1 str. 2 d. 2 punktas nurodo, jog šis Įstatymas nustato gydytojo teisės verstis medicinos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas; 4 str. 1 dalis įtvirtina, jog verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. D2-12420-(6.18.) informavo Inspekciją, kad vykdant Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, 2002 m. balandžio 15 d. buvo panaikintas J. P. išduoto sertifikato Nr. S14440 verstis gydytojo chirurgo onkologo praktika galiojimas, nuo 2007 m. sausio 1 d. J. P. neturi jokios galiojančios medicinos praktikos licencijos ir neturi teisės verstis medicinos praktika. J. P. pacientei B. J. hyfrekaterinę fulguraciją (odos darinio šalinimą elektrokoaguliacijos būdu), t.y. intervencinę –destrukcinę procedūrą atliko neturėdamas atitinkamos medicinos praktikos licencijos.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui B. J. teiktų paslaugų pobūdžio, pareiškėjas tvirtina teikęs kosmetines paslaugas, kam jis turi atitinkamus leidimus, gi atsakovė skundžiamais aktais konstatavo nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Kosmetologo kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411 patvirtinta Lietuvos sveikatinimo normoje (LSN) „Kosmetikė (Kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“. Pagal šios Lietuvos sveikatinimo normos (LSN) 1.1 punktą ši sveikatinimo norma apibrėžia gydomosios, higieninės, dekoratyvinės kosmetikų sampratą ir higieninės kosmetikos praktikos apimtį. Normos 2.1 punktas kosmetiką apibūdina kaip žmogaus išvaizdos gražinimo būdus; 2.2 punktas nustato, kad gydomoji kosmetika yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas - gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus, o 2.3 punktas nustato, kad gydomoji chirurginė kosmetika yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant, LSN pastabose pabrėžiama, kad 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytas veiklas gali atlikti tik gydytojai-specialistai. Šis reikalavimas negali būti taikomas, nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų, kad teisė verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika pripažįstama fiziniams asmenims, gavusiems licenciją ir sertifikatą, o įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik gavusios licencijas, bei Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Taip pat minėtas reikalavimas turi būti sistemiškai aiškinamas kartu su Sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas nepažeidė Sveikatos sistemos įstatymo ir LSN nuostatų, nes jis, teikdamas atitinkamas paslaugas, buvo ir dabar yra gydytojas specialistas (chirurgas ir onkologas), yra nepagrįstas.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atitinkamos B. J. atliktos gydomosios procedūros nėra priskirtinos dermatovenerologo kompetencijai, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-899 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 59-2004 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nuostatas, susijusias su dermatovenerologo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriuos teisėjų kolegija galėtų vertinti spręsdama, ar atitinkamos gydomosios procedūros priskirtinos dermatovenerologo kompetencijai. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad fulguracijos, koaguliacijos ir dermatologijos terminus ir šių procedūrų skirtumus teisme galėjo paaiškinti tik gydytojas specialistas dermatovenerologas, turintis darbo su prietaisu Hyfrecator 2000 patirtį ir gerai suprantantis šiuo prietaisu atliekamų procedūrų subtilybes, kurio apklausti nesutiko teismas, pažymėtina, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtą teisės normą ir esant būtinybei neapklausė specialistų, taip pat nepagrįstas apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 1 dalį ir 81 straipsnį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atitinkamos B. J. atliktos gydomosios procedūros pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad B. J. buvo atlikta gydomosios kosmetikos procedūra, kuri pagal teisės aktų reikalavimus yra asmens sveikatos priežiūros rūšis, kas reiškia, kad atsakovas turėjo teisę atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir šia veikla- gydomąja kosmetika- gal užsiimti tik gydytojai-specialistai; J. P. neneigia, kad šiuo metu jis neturi jokios medicinos praktikos licencijos, įskaitant ir licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo dermatovenerologo profesinę kvalifikaciją.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo J. P. įmonės „Apgamas“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.