- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- I3-3487-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00058-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), Likviduojama Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė "Atžalynas"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio, Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir (duomenys neskelbtini), ir – Bendrovė) teismui paduotu prašymu (b. l. 1-2) prašė sumažinti ekonominės sankcijos, paskirtos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas) vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 18 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), dydį. Pareiškėja skunde nurodė, kad privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki 2019 m. spalio 15 d. naudojamiems vandens gręžiniams gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimus ir sudaryti su ja išteklių naudojimo sutartį, o nenaudojamus gręžinius likviduoti (tamponuoti) arba užkonservuoti. 2019 m. spalio 10 d. Bendrovė elektroniniu paštu atsiuntė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą, bet pavėlavo vieną dieną, nes prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Bendrovė buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl gręžinių aprobavimo, tačiau 2019 m. rugpjūčio mėnesį nuspręsta likviduoti bendrovę ir todėl nebuvo kreiptasi į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo gavimo. Nusprendus gręžinius užkonservuoti, iki privalomojo nurodymo termino pabaigos suspėta užkonservuoti tik vieną gręžinį, kiti du gręžiniai buvo užkonservuoti po privalomojo nurodymo termino pasibaigimo. Ekonominės sankcijos dydį prašė sumažinti, nes Bendrovė neturi pakankamai lėšų, nori atsiskaityti su visais kreditoriais
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 24-26) į pareiškėjos prašymą nurodė, kad baudos sumažinimo klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 52 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. vasario 18 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 600 Eur dydžio ekonominė sankcija.
Byloje nustatyta, kad sankcija pareiškėjai skirta už tai, kad 2019 m. kovo 21 d. vykusio planinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog bendrovė turi tris vandens gręžinius, iš kurių naudoja vieną (gręžinio id. (duomenys neskelbtini). Bendrovė naudoja vandens telkinį vandeniui išgauti neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties.
Bendrovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata (kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai), 2019 m. balandžio 15 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovė buvo įpareigota iki 2019 m. spalio 15 d. naudojamiems gręžiniams gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimus ir sudaryti su ja išteklių naudojimo sutartį, o nenaudojamus gręžinius likviduoti (tamponuoti) arba užkonservuoti. 2019 m. spalio 10 d. Bendrovė elektroniniu paštu atsiuntė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą, nes nespėjo parengti reikiamų dokumentų dėl gėlo požeminio vandens vandenvietės išteklių aprobavimo ir vandenvietės apsaugos zonos nustatymo. 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovei atsisakyta pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi rašytinis prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, o buvo pateiktas likus keturioms dienoms iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
2019 m. gruodžio 16-23 dienomis buvo atliktas neplaninis patikrinimas tikslu nustatyti ar įvykdytas privalomasis nurodymas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iki 2019 m. spalio 15 d. privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas – buvo užkonservuotas tik vienas gręžinys (Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti gręžiniai buvo užkonservuoti patikrinimo metu: 2019 m. gruodžio 19 d. gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 23 d. gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2020 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį (b. l. 27-29). Nutarimu Bendrovei už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Eur dydžio ekonominė sankcija (b. l. 3-5).
Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog šioje straipsnio dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 600 Eur iki 1400 Eur.
Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu teikė paaiškinimus ir kitus reikalingus duomenis, kreipėsi dėl privalomojo nurodymo pratęsimo, siekė jį įvykdyti, užkonservavo vieną gręžinį.
Nutarimu Bendrovei už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 Eur dydžio ekonominė sankcija (b. l. 3-5).
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog pareiškėja teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas vertina tai, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrąsantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) skiriama 350 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. vasario 18 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) paskirtą 600 eurų (šešių šimtų eurų) baudą pakeisti į 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.