Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-767-598/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-14
Bylos Nr.
1-767-598/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46147-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
M. D.
Civilinis ieškovas
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-767-598/2025Proceso Nr. 1-01-1-46147-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1;1.2.4.6.1;2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Eglei Tamulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorams A. B., V. Ž., kaltinamajam M. D., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", teistas 2021 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2021 m. rugpjūčio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2023 m. gruodžio 1 d. apie 19 val. 35 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė smūgį sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam A. V. į veidą - tokiu būdu padarė nukentėjusiajam lūpų sumušimą ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

Kaltinamasis M. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. su draugu, kurio nurodyti nenori nuėjo pas draugą T. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su T. P. kalbėjosi laiptinėje septintame aukšte ir išgirdo moters pagalbos šauksmą sklindantį iš apačios. Jis su T. P. leidosi žemyn. Atrodo, kad penktame aukšte prie buto durų pamatė nukentėjusįjį ir E., kurių anksčiau nepažinojo, ką jie darė – neprisimena. Nukentėjusysis ir E. nuėjo į butą, o jis iš paskos. Bute tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, dėl girtumo priežasties neprisimena. Jis kumščiu nukentėjusiajam sudavė į veidą. Nukentėjusiajam pasakius, kad jis iškvies Policiją, išėjo iš buto. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Dėl padarytos veikos gailisi.

Nukentėjusysis A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su E. K.. 2023 m. gruodžio 1 d. su ja apsipyko ir išbėgo į laiptinę. Sutiko tris vyrus besileidžiančius žemyn, jų tarpe buvo kaimynas T., kaltinamasis ir vyras, kurio niekada nematė. Jis išsyk grįžo į butą E. K. taip pat grįžo į butą, paskui juos atėjo visi trys vyrai. Jam sėdint ant lovos kaltinamasis sudavė smūgį į veidą, po to sudavė vyras kurio nepažįsta. Jam leido iš buto pasišalinti, nubėgo pas kaimyną, išsikvietė pareigūnus ir medikus. Reiškia 1500,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė sužalojimą, išgąstį, stresą ir prašo priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Liudytoja E. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. gyveno (duomenys neskelbtini), pas ją atvyko A. V. remontuoti vonios ir dėl to įvyko konfliktas. A. V. išėjo į laiptinę, ji iš paskos ir konfliktas tęsėsi. Pro šalį ėjo trys vyrai, kurių nei vieno nepažinojo, jie pasisiūlė padėti. Visi trys vyrai, jai leidus užėjo į butą pasikalbėti su A. V.. Tuo metu ji iš kambario buvo trumpam pasišalinusi. Kilus žodiniam konfliktui vienas iš vyrų A. V. sudavė į lūpą. Jos manymu nukentėjusysis buvo neadekvatus. Detalizuoti kaltinamojo veiksmų negali.

Liudytojas T. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2023 gruodžio mėnesį jis atėjo į (duomenys neskelbtini) namą su kaltinamuoju ir asmeniu pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis ir „(duomenys neskelbtini)“ liko laiptinėje, o jis nuėjo namo. Jokio triukšmo, konflikto nematė. Kadangi praėjo daug laiko detalių neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2023 m. gruodžio pradžioje, tikslios dienos nepamena, jis laiką leido Jonavos mieste su pažįstamu M. D. ir jo draugu, pravarde "(duomenys neskelbtini)", to vaikino duomenų nežino. Vakare vaikinai jį palydėjo iki namų (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Jie visi trys liftu pakilo iki buto, vaikinai liko laiptinėje, o jis (T. P.) užėjo į savo butą. Bute užtruko maždaug 10 minučių. Išėjęs į laiptinę nerado vaikinų. Leisdamasis laiptais žemyn jis jokių kaimynų nesutiko, pirmo aukšto laiptų aikštelėje pamatė M. su "(duomenys neskelbtini)" ir savo kaimyną, kurį buvo matęs kelis kartus ir žino, kad šis gyvena jo name, lyg trečiame aukšte. Lipdamas laiptais žemyn jis girdėjo vyrišką balsą rėkiant, tačiau iš kur tas balsas sklido - iš laiptinės ar buto - negali pasakyti. Jis jokio konflikto nematė ir negirdėjo, matė, kad kaimynas kalbėjosi su jo draugais. Ant kaimyno veido jokio sumušimo nepastebėjo. Jam nusileidus, jis su M. ir jo draugu išėjo į miesto šventę. Po kurio laiko jam paskambino policijos pareigūnas ir paklausė kas jam žinoma apie muštynes, tada suprato, kad kažkas buvo įvykę. Jis apie šį įvykį su M. nekalbėjo. Kaimynės, vardu E., nepažįsta (1 t., b. l. 94-97).

Šalies argumentai

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, , kad į policiją su pareiškimu kreipėsi A. V., kuris nurodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. apie 19.35 val. bute (duomenys neskelbtini), nepažįstami asmenys, kuriuos į namus įleido buvusi sugyventinė E. K., naudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. vienas iš jų, aukštas, dėvėjęs šviesios spalvos rūbus, sudavė jam kelis smūgius į veidą - pataikė tiesiai į dantis. Kitas asmuo, kuris dėvėjo juodos spalvos kepurę, juodos spalvos pirštines ir buvo stambaus kūno sudėjimo, trenkė kelis smūgius kumščiais jam į veidą. Trečias asmuo fizinio smurto nenaudojo. Tokiais savo veiksmais minėti asmenys sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą (1 t., b. l. 1-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. gruodžio 3 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 22-30).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad A. V. iš pateiktų atpažinimui penkių asmenų nuotraukų atpažino M. D., esantį nuotraukoje numeris 2, kaip asmenį, kuris 2023 m. gruodžio 1 d. bute (duomenys neskelbtini), sudavė jam kelis smūgius į veidą. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, jis yra aukštas, šio asmens duomenų nežino (1 t., b. l. 38-42).

Akistatos protokolu nustatoma, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį A. V. su įtariamuoju M. D., A. V. nurodė, kad M. D. sudavė jam du ar tris smūgius į veidą ir kitas nepažįstamas asmuo sudavė dar tris smūgius į veidą. Įtariamasis M. D. nurodė, kad sudavė vieną smūgį A. V. į veidą (2 t., b. l. 38-39).

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad A. V. pateikė garso įrašą (1 t., b. l. 47).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas A. V. pateiktas garso įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)". Atidarius įrašą girdisi konfliktas tarp vyro ir moters (A. V. ir E. K.). Įrašo laiku 2 min. 9 s. girdimas kitas vyriškas balsas: „mes panelei norim padėti“. Toliau girdimas pokalbis tarp asmenų ir A. V., asmenys siūlo A. V. eiti į lauką. Vienas iš vaikinų sako, kad noriu kaimynei padėti, kiti sako einam į lauką. A. V. vis kartoja, kad lauks policijos bute. Įrašo laiku 3 min. 54 s. girdima, kaip A. V. sako: „eik žiūrėk, išneš pusę daiktų“, tada kitas vaikinas sako: „baik tu juokus, ką aš tau į krysą panašus, į krysą" girdimi keiksmažodžiai, garsas, panašus į suduodamą smūgį, A. V. riksmas, E. K. vis kartoja – "išeik iš buto". Įrašo laiku 4 min. 56 s. girdimas A. V. balsas – "nemuškit vyrai, nemuškit". Toliau girdimas konfliktas tarp asmenų, tas pats balsas, kurs sakė „krysa“, nurodo, kad duoda tris sekundes pasišalinti iš buto bei grasina sumušti. Įrašo 5 min. 45 s. konflikto nesigirdi. Toliau girdisi, kad E. K. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą, pasakoja apie įvykusį konfliktą. Įrašo 15 min. 10 s. girdima, kaip E. K. kalbasi su atvykusiais policijos pareigūnais, nurodo, kad A. V. susistumdė su trimis vyrais, kad pavartojęs vaistų atvažiavo pas ją, kad jai padėjo kaimynai, pamini tris vaikinus, kitaip ją būtų sumušęs. Nurodo, kad A. V. išėjo su vaikinais pasikalbėti. Įrašo laiku 23 min. 25 s. E. K. pasakoja apie A. V. konfliktą su vaikinais, kad su vienu iš jų sukonfliktavo žodžiu ir tas vaikinas trenkė jam (A. V.). Įrašo 37 min. girdima, kaip į butą ateina pareigūnai kartu su A. V., jam nurodo pasiimti savo daiktus. Įrašo laiku 52 min. A. V. kalbėdamas apie jį sumušusius asmenis, nurodo, kad du iš jų matyti pirmą kartą, o vienas gyvena šiame name, lyg 6 aukšte (1 t., b. l. 48-50).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad išklausyti 2023 m. gruodžio 1 d. 19.13 val. ir 19.21 val. skambučių Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Pirmajame garso įraše girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo A. V., kuris prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jį traumuoja, daužo sugyventinė. A. V. nurodo, kad "dar va pacanai kažkokie yra". Antrajame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo A. V., kuris paaiškina, jog skambina antrą kartą į pagalbos centrą norėdamas pranešti, kad jis dabar yra kitu adresu, kurį nurodo. A. V. sako, kad vidun buvo užėję trys bachūrai, jam sudavė smūgius kumščiu, galbūt išmušė dantis (1 t., b. l. 126-129)

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įraše "(duomenys neskelbtini)" užfiksuota, kad policijos pareigūnas yra patalpoje. Girdimas vyro balsas, atpažįstamas kaip A. V., taip pat girdisi moters, atpažįstamos kaip E. K., balsas. Asmenys ginčijasi, rėkauja. A. V. nurodo, kad jį daužė šiame bute. A. V. atsisukus į pareigūną, ant jo lūpos matosi sumušimas. E. K. aiškina, kad A. V. ją įžeidinėjo, taip pat įžeidinėjo ir vaikiną. Pareigūnei A. V. nurodo, kad buvo trys bachūrai ir E., vieną iš vaikinų jis pažįsta iš matymo. Vaizdo įraše pavadinimu "(duomenys neskelbtini)" užfiksuota, kad pareigūnė užeina į butą, kurio duris atidaro moteris, atpažįstama kaip E. K.. Pareigūnams E. K. aiškina, kad pas ją atvykęs A. V. pradėjo ją įžeidinėti, nesutiko išeiti iš jos buto. Įrašo laiku 6 min. 23 s. E. K. nurodo, kad A. V. išėjo su kažkokiais trimis vyrais, jį išsivedė, išėjo nuogas. Pareigūnams bendraujant su E. K., ji kelis kartus pakartoja, kad A. V. ją terorizavo ir trys kaimynai ją gynė, jis išėjo su jais į lauką pasikalbėti. Įrašo 13 min. 08 s. moteris pasako: „iš kažkur atėjo tokie žmonės, kurių aš nepažįstu, ir jis ant kažkokio pasakė kažkokį žodį, ir tas vaikinas jam pasakė – ką tu man sakei. Aš mačiau kaip tas vaikinas trenkė jam iš kumščio, ir tada kažkur išėjo, buvo trise“. Pareigūnai išėję iš buto laiptinėje sutinka GMP medikus, kurie nurodo, kad gavo pranešimą jog sumuštas vyras namo 8 aukšte 58 bute, kvietė V.. Medikai liftu kyla į viršutinį aukštą, pareigūnai užlipa laiptais į 8 aukštą ir užeina į 58 butą. Bute randamas A. V., kuris aiškina, kad susipyko su drauge, norėjo eiti į dušą, o draugė pribėgusi spyrė jam į gipsą, tada jis bėgo iš buto, ji vijosi, tada kažkokie trys pacanai, iš kurių vieną iš matymo pažįsta, įsiveržė vidun ir pradėjo jį mušti, galimai jos (E. K.) pažįstami. A. V. medikams nurodo, kad jam su kumščiais daužė du – aukštas ir stambus, o trečias mažiukas irgi būtų šokęs, į lauką norėjo išsivesti, bet jis - į liftą ir pas „(duomenys neskelbtini)“ atėjo (1 t., b. l. 130-135).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. V. nustatytas odos įdrėskimas kairio žasto srityje. Sužalojimas padarytas buku (-ais), galimai briauną (-as) turinčiu (-iais) daiktu (-ais) paveikus kairį žastą, vienu trauminiu poveikiu, artimu apžiūros gydymo įstaigoje laiku t. y. 2023 m. gruodžio 1 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek pačiam kairio žasto sritimi kontaktavus su tokio pobūdžio daiktu (1 t., b. l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. V. nustatyti šie sužalojimai: lūpų sumušimas, odos įdrėskimas (nubrozdinimas) kairio žasto srityje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus lūpų ir kairio žasto sritis, mažiausiai 2 (dviem) trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti artimu apžiūros gydymo įstaigoje laiku, t. y. 2023-12-01. Lūpų sumušimas padarytas buku (-ais) daiktu (-ais) paveikus lūpų sritį, mažiausiai 1 (vienu) trauminiu poveikiu. Griuvimui ant buko neriboto paviršiaus, savęs žalojimui nebūdingas. Odos įdrėskimas kairio žasto srityje padarytas buku (-asi), galimai briauną (-as) turinčiu (-ais) daiktu (-ais) paveikus kairį žastą, 1 (vienu) trauminiu poveikiu, galėjo būti padaryti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek pačiam kairio žasto sritimi kontaktavus su tokio pobūdžio daiktu. Sužalojimų eiliškumui nustatyti objektyvių medicininių duomenų nėra. Sužalojimai, vertinant juos tiek visumoje, tiek kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1., b. l. 84-86).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ARKB-0320 įrašų kopijomis nustatoma, kad 2023 m. gruodžio 2 d. 00.08 val. A. V. buvo blaivus (0,00 prom.) (1 t., b. l. 152-154).

?

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltės neneigia.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo kaltinamasis, jo parodymai buvo nuoseklūs. Jo parodymus patvirtina liudytoja E. K..

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė smūgį sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam A. V. į veidą - tokiu būdu padarė nukentėjusiajam lūpų sumušimą ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Civilinis ieškinys

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 75,15 eurų už nukentėjusiojo A. V. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 75,15 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo M. D..

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovas A. V. pareiškė civilinį ieškinį 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 52-56).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. M. D. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į M. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (2 t. b.l. 16-18), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2023 m. spalio 27 d. pagal LR ANK 560 str. 2 d. (2 t. b. l. 9-15). VšĮ Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 26-27). VšĮ Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 26-27). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad M. D. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant:

Per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Priteisti iš M. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinių ieškinių tenkinimui:

Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, 75,15 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 15 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė