Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-16 · Administracinė byla Nr. eI3-3313-1063/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-16Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
eI3-3313-1063/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01411-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
"Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla: eI3-3313-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01411-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) ,,Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“ (toliau – Įsakymas) panaikinimo. Įsakymu pareiškėjui nutraukta Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono valdytojo J. S. 1994 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 660 pv. suteiktos 2,25 ha asmeninio ūkio žemės 1,82 ha ploto dalies žemės sklypo (projektinis Nr. 318-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), naudojimo teisė. Skundžiamas įsakymas priimtas remiantis teisės aktais ir 2020 m. vasario 5 d. faktinių duomenų patvirtinimo vietovėje aktu Nr. FD-98-(5.63.) (toliau – ir Patikrinimo aktas). NŽT Vilniaus rajono skyrius Patikrinimo aktu nustatė, jog visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, yra nenaudojamas pagal paskirtį.

Nurodo, jog pareiškėjui asmeninio ūkio žemė naudotis buvo suteikta teisėtai pagal visus teisės aktų reikalavimus, todėl nutraukti naudojimosi Žemės sklypu teisę nėra pagrindo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nurodo, jog asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su suteiktos žemės naudojimu. Pažymi, kad pareiškėjas tvarko ir rūpinasi sklypu, vadovaudamasis bonus pater familias principu.

Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas nebūtinai turi būti dirbamas, kad atitiktų žemės naudojimo paskirties sąvoką. Pareiškėjas deda maksimalias pastangas prižiūrėdamas Žemės sklypą. Sklype yra laikoma šešiolika bičių šeimų ir tai tik įrodo, kad Žemės sklypas yra naudojamas ir neapleistas.

Pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas neįvertinus, kad Patikrinimo akte užfiksuotose Žemės sklypo nuotraukose yra matomi pelkynai. Pelkynai apsunkina pareiškėjo galimybę prižiūrėti ir tvarkyti Žemės sklypą. Taip pat pažymėjo, kad priimant Įsakymą nebuvo objektyviai įvertintas asmeninio ūkio žemės naudojimas, nes patikrinimas vyko žiemos metu, o žiemos metu ūkio darbai nevykdomi. Teigia, jog Įsakymas priimtas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) normų, nes Įsakymas nemotyvuotas.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįsta.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. įsakymu patvirtinti žemės sklypo Nr. 318/2 kadastro duomenys ir tuo pačiu įsakymu nuspręsta pareiškėjui parduoti 3,51 ha ploto žemės sklypą Nr. 318/2. Vilniaus rajono skyrius 2015 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 48SD-13779-(14.48.104.) ,,Dėl mokėjimo pranešimo“ pakartotinai informavo pareiškėją, kad už dalį (1,26 ha) perkamo žemės sklypo jis turi sumokėti 707,25 Eur, tačiau prašoma pinigų suma nebuvo sumokėta. Pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėju dėl asmeninio ūkio Žemės sklypo nebuvo sudaryta. Pareiškėjas siekia privatizuoti Žemės sklypą, tačiau Sklypas nebuvo privatizuotas, nes pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens – dukros, nesutiko su Žemės sklypo verte. NŽT nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. skundą dėl Žemės sklypo vertės, priėmė 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad ginčo sklypas yra suprojektuotas ir suformuotas per didelis. Minėtu sprendimu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas nustatyti, ar pareiškėjas naudoja asmeninio ūkio poreikiams skirtą žemę. Apie šį NŽT direktoriaus sprendimą pareiškėjas buvo informuotas raštu, jo neginčijo ir šis sprendimas yra galiojantis. Sprendimo 1.1 papunkčiuose nurodyta tikrinti ginčo sklypo naudojimo faktą 3 kartus. Pirmas patikrinimas buvo atliktas 2017 m. birželio 8 d., kurio rezultatai buvo fiksuoti Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-580-(14.48.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas yra apleistas, buvo naudojama tik 0,0162 ha daržo. Apie nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo taip pat informuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo jis įrašytas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą. Vėliau šis įsakymas buvo patikslintas skundžiamu įsakymu. Antro patikrinimo, įvykusio 2019 m. sausio 28 d., metu buvo nustatyta, kad visas ginčo sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, nenaudojamas pagal paskirtį. Duomenys fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. Patikrinimo akte Nr. FD-55-(5.63.). Trečią kartą ginčo sklypas buvo tikrintas 2020 m. vasario 5 d. ir nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį – 0,43 ha, nenaudojamas pagal paskirtį. Nustačius ilgalaikį Žemės sklypo nenaudojimo faktą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) pareiškėjui buvo nutraukta teisė naudotis ginčo žemės dalimi ir nuspręsta ginčo sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą. Pareiškėjui buvo nutraukta Vilniaus rajono valdytojo J. S. 1994 m. spalio 5 d. potvarkiu Nr. 660 pv. suteikta naudojimosi teisė į 1,82 ha asmeninio ūkio žemės.

Atsakovė pažymi, kad pastaruosius 3 metus Žemės sklypas buvo tikrinamas pagrįstai. Nekilnojamojo turto išraše pateikiami naudmenų duomenys parodo, kad tik 0,40 ha plote iš 3,51 viso ploto sudaro pelkės ir šaltinynai, taigi pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių naudotis sklypu. Pabrėžė, kad pagal teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį, jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis jam skirtu sklypu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.) ,,Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisės nutraukimo ir pervedimo į laisvos žemės fondą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-741 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis Nr. 318/2), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo, NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo S. V.“ patvirtino žemės sklypo Nr. 318/2 kadastro duomenis ir nusprendė pareiškėjui parduoti 3,51 ha žemės sklypą Nr. 318/2.

Žemesnės instancijos teismas

Pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėju dėl asmeninio ūkio Žemės sklypo nebuvo sudaryta, nes pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens – dukros, nesutiko su Žemės sklypo verte.

NŽT nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. skundą dėl Žemės sklypo vertės priėmė 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad ginčo sklypas yra suprojektuotas ir suformuotas per didelis. Minėtu sprendimu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas buvo įpareigotas nustatyti, ar pareiškėjas naudoja asmeninio ūkio poreikiams skirtą žemę.

Pirmojo patikrinimo (atliktas 2017 m. birželio 8 d.) metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas yra apleistas, buvo naudojama tik 0,0162 ha daržo. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2017 m. birželio 8 d. Patikrinimo akte Nr. 48ŽN-580-(14.48.78.). Apie nustatytus rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo taip pat informuotas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo jis įrašytas į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Antrojo patikrinimo (atliktas 2019 m. sausio 28 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo rezultatai fiksuoti 2019 m. sausio 28 d. Patikrinimo akte Nr. FD-55-(5.63.).

Trečiojo patikrinimo (atliktas 2020 m. vasario 5 d.) metu buvo nustatyta, kad visas Žemės sklypas, išskyrus šiaurinę dalį – 0,43 ha, nenaudojamas pagal paskirtį. Patikrinimo metu nustatyti duomenys fiksuoti 2020 m. vasario 5 d. Patikrinimo akte Nr. FD-98-(5.63.).

Nustačius ilgalaikį Žemės sklypo nenaudojimo faktą, NŽT Vilniaus rajono skyrius priėmė 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-342-(14.48.2.), kuriuo nutraukė pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi – 1,82 ha ir nusprendė šią Žemės sklypo dalį pervesti į laisvos žemės fondą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl teisėto naudojimosi Žemės sklypu (jo dalimi)

Pareiškėjo teigimu, jam teisė naudotis Žemės sklypu buvo suteikta teisėtai, todėl nutraukti naudojimosi teisę Žemės sklypo dalimi nebuvo teisinio pagrindo.

Asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (1 dalis); asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (12 dalis).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) žemė turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) žemė turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems ji buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę į šią žemę. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra minėtos antrosios sąlygos taikymo klausimas.

Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes bei, kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan. (Teismų praktikos bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 2005 m., 492 psl.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7. punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į tokį sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės.

Apibendrinus paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (jos nedirba, apleidžia, išnuomoja ar pan.), jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais.

Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypą prižiūri, pjauna žolę, sodina įvairius sodinukus, be to, Žemės sklypas nebūtinai gali būti dirbamas, jis gali būti naudojamas ir ganykloms arba pievoms, kurios skirtos laikyti gyvuliams. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovas ginčo sklypą patikrino tris kartus. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad ginčo žemė tam tikrose teritorijose yra apleista ir pačio pareiškėjo nedirbama, sklype augo savaiminiai medelynai ir daugiametė žolė, todėl buvo priimta išvada, kad neprižiūrint Žemės sklypo, žemė prarado gerąsias savo savybes. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prieštaravęs dėl Patikrinimo aktuose (aktų priėmimo aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos) nustatytų faktinių aplinkybių (žemės sklypas apleistas, matoma sumedėjusi, pernykštė žolė, auga miško augmenija ir pan.), siekęs jas paneigti atitinkamais įrodymais, nepaisant to, kad du patikrinimai buvo atlikti žiemos metu. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, kad Žemės sklypas realiai galėjo būti/buvo naudojamas ganykloms arba pievoms, kurios skirtos laikyti gyvuliams, t. y. pareiškėjas šių argumentų jokiais realiais įrodymais nepagrindė (pvz. nenurodė, ar pats turi gyvulių ir pan.).

Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo žemės šiaurine dalimi pats nesinaudoja pagal paskirtį, o šia Žemės sklypo teritorija leidžia naudotis L. G., kuri augina bites.

Pareiškėjas nors ir teigia, kad galimybę prižiūrėti Žemės sklypą sunkino tai, jog Žemės sklype yra pelkynai ir dėl pelkių Žemės sklype būvimo negalėjo maksimaliai išnaudoti Žemės sklypo, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateikto 2018 m. kovo 1 d. nekilnojamo turto išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso Žemės sklypo plote (3,51 ha) pelkynų yra tik 0,40 ha plote. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą 3 straipsnio 4 dalimi, minėti nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra laikytini teisėtais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Pareiškėjas į bylą nepateikė oficialių duomenų, kokią konkrečiai ginčo sklypo dalį sudaro pelkynai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nekilnojamo turto išraše Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuotais duomenimis (jog pelkynų yra 0,40 plote).

Minėta, kad asmeninio ūkio žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis šiuo sklypu. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes (sklypo atitinkamos teritorijos apleistos; sklypo naudojimas ganykloms arba pievoms (gyvuliams) neįrodytas; sklypo dalimi leista naudotis kitam asmeniui; neįrodyta, kad pelkynai užima didesnį Žemės sklypo plotą nei fiksuota oficialiuose dokumentuose), darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas nenaudoja ginčo žemės sklypo atitinkamų teritorijų pagal paskirtį, todėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimas nutraukti pareiškėjo teisę naudotis Žemės sklypo dalimi (1,82 ha) yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Dėl Įsakymo teisėtumo

Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas nemotyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Iš Įsakymo matyti, kad jame nurodytas Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, taip pat juo pavesta NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistams informuoti pareiškėją dėl asmeninės ūkio žemės dalies naudojimo teisės nutraukimo. Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, apie tai, kad Žemės sklypas apleistas ir naudojama tik dalis Žemės sklypo, pareiškėjas (jo atstovė) buvo informuotas dar 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2103-(14.48.104.), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas ir apie tai, kad jo atžvilgiu yra priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 48VĮ-343-(14.48.2), kuriuo pareiškėjas įrašytas į Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas įsakymas būtų apskųstas įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vienas iš Įsakymo priėmimo teisinių pagrindų yra jau aptartas 2018 m. vasario 20 d. įsakymas, todėl preziumuotina, kad pareiškėjui Įsakymo priėmimo priežastys, turinys buvo aiškus. Pažymėtina, kad iš skundo teismui turinio (nesutikimo su Įsakymu argumentų) taip pat matyti, kad pareiškėjas aiškiai suprato Įsakymo esmę ir jam kilusias pasekmes. Dėl paminėtų aplinkybių nėra teisinio pagrindo Įsakymo teisėtumą vertinti formaliai ir pripažinti kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas skundu ir prie skundo pridėtais priedais atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių priešingai neįrodė. Darytina išvada, kad naikinti Įsakymą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisMefodija PovilaitienėGediminas Užubalis