- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- TS-14-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00578-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. - Joniko (A. P.-Jonikas) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. - Jonikas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė, subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga - 2019 m. rugpjūčio 7 d.
Alytaus pataisos namuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 21 d. nutarimu atmestas nuteistojo A. P. - Joniko prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime Komisija nurodė, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis pataisos namuose sugebėjo laikytis visaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, skatintas už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. Komisija neigiamai įvertino tai, kad nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų, mokytojų yra vertinamas nepatenkinamai. Nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas dėl impulsyvumo, pasitaikančio savitvardos praradimo, jis ne visada įvertina patirtį ir dėl to vėliau gailisi. Nuteistasis pateisina kai kurių nusikaltimų padarymą, nesuvokia jų daromos žalos. A. P. - Jonikas turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, iki suėmimo reabilitacijoje praleido tik kelias dienas. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 84 balais bei nėra pažangos ją mažinant. Komisija padarė išvadą, jog dar per anksti spręsti, kad A. P. - Jonikas pasikeitė taip, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis A. P. - Jonikas su Komisijos išvadomis nesutiko, prašė patenkinti jo skundą ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų. Nurodė, kad Komisija nepagrįstai nurodė, jog jo turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti integraciją į visuomenę, kadangi paleistas lygtinai jis turi galimybę įsidarbinti, kas kaip tik padėtų jam greičiau išspręsti turimus finansinius įsipareigojimus. Šiuo metu jis mokosi, nors dažnai serga ir negali dalyvauti pamokose, tačiau užduotis atlieka laiku, dėl to mokytojai jam priekaištų neturi. Būdamas laisvėje, jis vartojo narkotines medžiagas, tačiau ėmėsi veiksmų šią problemą spręsti - buvo patalpintas į reabilitacijos centrą. Tai, kad jame išbuvo tik kelias dienas priklausė, ne nuo jo - atvykę pareigūnai jį suėmė. Jis nesutinka su Komisijos išvada, kad nėra pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką - jis labai stengiasi pasitaisyti, tačiau jo atžvilgiu atliktas tyrimas buvo šabloniškas, neįvertintos jo dedamos pastangos. Skirti paskatinimai įrodo, jog jis yra pasiruošęs keisti savo elgesį ir bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo. Paleistas lygtinai, jis turės geras sąlygas įsidarbinti bei integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Č. atsiliepimu į nuteistojo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau to nepakanka spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Nuteistasis anksčiau yra teistas už nesunkius nusikaltimus, tačiau jo ryžto padaryti naują nusikaltimą nesustabdė net nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tai rodo, kad teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajam nesuteikė motyvacijos būnant neizoliuotu nuo visuomenės elgtis tinkamai ir nepažeidinėti įstatymų. Byloje nėra pagrindo tikėti, kad kriminalinę praeitį ir priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turėjęs nuteistasis per gana trumpą laiką pataisos namuose visiškai pasitaisė, iš esmės pakeitė savo vertybių sistemą, pozityviai koregavo savo elgesį. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai ir nusikalstamo elgesio rizikos balų pokyčio nebuvimas rodo, jog nuteistasis nepadarė pažangos sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai A. P. – Joniko atžvilgiu jau yra pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistasis A. P. - Jonikas Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė, tačiau artima aukštai - 84 balai (41-99 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka: ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, netinkamos gyvenimiškos nuostatos. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad jis yra skatintas už nepriekaištingą elgesį, mokosi, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, šiuo atveju turi būti konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant riziką pakartotinai nusikalsti.
Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai gali sukelti jam papildomų sunkumų integruojantis į visuomenę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pataisos įstaigoje pažeidėjo vardu yra gauta vykdomųjų raštų už 3220,39 eurus, tačiau jis yra atlyginęs vos 50,47 eurus - tik nežymią jų dalį. Teismas kritiškai vertina nuteistojo darbinę motyvaciją - šiuo metu jis nedirba ir nėra duomenų, kad kreipėsi dėl įdarbinimo į pataisos įstaigos administraciją, pagal turimas specialybes niekada nedirbo ir laisvėje. Nuteistojo padarytų nusikaltimų skaičius ir pobūdis rodo, kad nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs pagrindiniu jo pajamų šaltiniu. Teismas pažymi, kad nuteistojo pateikta pažyma dėl įdarbinimo nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis įsidarbins bei imsis spręsti turimus finansinius įsipareigojimus.
Nors skunde nuteistasis nurodė, kad deda pastangas taisytis, tačiau jis negalėjo įvardinti kuo konkrečiai pasireiškia šios pastangos. Vertinant nuteistojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nors jis sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau kai kurį nusikalstamą elgesį bei jo pasekmes yra linkęs minimizuoti, racionalizuoti, save pateisinti. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, pateisina kai kurių nusikaltimų vykdymą, nesuvokia jų daromos žalos visuomenei. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė realią akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis išsprendė bent vieną iš įvardijamų kriminogeninių veiksnių ar kitaip bent kiek sumažino riziką pakartotinai nusikalsti.
Teismas pažymi, kad asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 1 metai iš paskirų 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos 2018 m. vasario 21 d. nutarimas nepaleisti nuteistojo A. P. - Joniko iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. P. – Joniko (A. P. – Jonikas) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.