- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 1-129-673/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49768-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių (pradinio išsilavinimo), nevedęs, nedirbantis, kaltinamojo tvirtinimu – registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių r. sav., teistas 1 kartą - Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, į probacijos tarnybos įskaitą vykdant baudžiamąjį įsakymą įrašytas 2019-04-23 (bausmės nebaigęs atlikti), bausmės pabaiga 2020-04-17, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mamai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. lapkričio 22 d. apie 13.45 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankomis pastūmė savo artimą giminaitę - motiną E. V., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės ir galvą trenkė į sieną, taip šiuo smurtiniu veiksmu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 13.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pastūmė jam dėl girtavimo priekaištavusią savo motiną E. V., dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir galėjo galvą trenkti į sieną. Suvokia, kad motiną sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Motinos atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu nedirba, nes lūžę šonkauliai, turi ir augina 5 mėn. dukrą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d., ji su vyru buvo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Buto durys buvo nerakintos ir apie 13.40 val. į jos butą atėjo akivaizdžiai neblaivus sūnus A. V.. Įėjęs į butą sūnus pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Siekdama išvengti konflikto ji sūnų stūmė iš savo buto į koridorių, tačiau jo išstumti nepavyko, todėl pati išėjo į koridorių. Jai išėjus paskui išėjo ir sūnus, kuris tyčia vieną kartą ją pastūmė, o ji nuo pastūmimo nugriuvo ant žemės, griūdama galvą trenkė į sieną, juto fizinį skausmą, jai labai skaudėjo galvą. Jai nugriuvus sūnus kažkur nuėjo. Atsikėlusi paskambino telefonu 112, iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio metu ji buvo blaivi. Jos sūnus Artūras blaivus yra geras, jokių pretenzijų jam neturi, tačiau su neblaiviu stengiasi nebendrauti, nes jis pasidaro konfliktiškas. Medikų pagalbos jai neprireikė (b. l. 40-46).
Liudytojas V. J. patvirtino, kad jis su žmona E. V. buvo namuose, kai į butą atėjo E. sūnus A. V., kuris buvo neblaivus, keikė E. E. ir jos sūnus išėjo į koridorių, o jis liko kambaryje, todėl kas vyko koridoriuje nematė. Kai E. grįžo į kambarį, buvo susijaudinusi, telefonu paskambino 112, sakė, kad ją neblaivus sūnus pastūmė ir ji griūdama susitrenkė galvą į sieną. Neblaivus Artūras tampa konfliktiškas (b. l. 59-62).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 3141/2019 matyti, kad E. V. padaryta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, kuri vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodyta, kad kiekvienas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 50).
Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad apie įvykį pranešusi ir smurtą patyrusi E. V. buvo labai susijaudinusi, įbauginta. Smurtu įtariamas A. V. buvo agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus/apsvaigęs. E. V. paaiškino, kad ją koridoriuje, prie buto Nr. 420, jos sūnus A. V. pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė galvą, juto fizinį skausmą (b. l. 17-20).
Iš aprašyto nufilmuoto vaizdo įrašo matyti, kad moteris nurodo, jog ją pastūmė, o griūdama ji galva trenkėsi į sieną, nurodė, jog jai skauda (b. l. 29-31).
2019 m. lapkričio 22 d. 14.01 val. E. V. blaivumo patikrinimo testo rezultatas - 0,00 promilių, o A. V. - 2,56 promilės (b. l. 63-64).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, BPC pažyma, teismo medicinos specialisto išvada, filmuotais nukentėjusiosios parodymais įvykio vietoje, kt., nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 13.45 val., A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių m., Šėtos g. 91-o namo ketvirto aukšto koridoriuje, prie buto Nr. 420, tyčia vieną kartą rankomis pastūmė savo artimą giminaitę - motiną E. V., dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės ir galvą trenkė į sieną, taip šiuo smurtiniu veiksmu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1, 2 dalys, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo motinos atžvilgiu ir savo smurtiniu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis tyčia ir sąmoningai atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą artimos giminaitės – mamos atžvilgiu, neneigė, jog suvokė, kad jo tokie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo.
Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – jos sūnus, smurtavo jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir E. V. pranešimo BPC turinys, vaizdo ir garso įrašas, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojo V. J. parodymai, kiti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.
Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmo sunkiai ant kojų dėl ligos stovinčiai nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl A. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalis (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas artimai giminaitei - mamai).
Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu, tai yra turėdamas neišnykusį teistumą.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį – savo mamą; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 104-129): teistas vieną kartą dėl smurto prieš šeimos narę - sugyventinę, nusikalstamą veiką taip pat padarė būdamas neblaivus, baustas administracine tvarka, darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos kabinete neregistruotas, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Probacijos tarnybos charakterizuojamas teigiamai: vykdė visus paskirtus įpareigojimus, atliko baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasi nurodė, kad turi ir augina 5 mėnesių dukrą.
Kadangi kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs prieš tai nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimą skiriant jam griežčiausią - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nepriklausomai nuo to, kad yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybė, kaltinamajam skiriant bausmę mažesnę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), bausmę 1/3 mažinanti (BK 64¹ straipsnis), bausmę, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis, dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2019-03-13 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir nebaigtos atlikti bausmės dalimi (BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo šioje byloje laiką (BK 66 str.), ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, tačiau atsižvelgiant į jo atlikto smurtinio veiksmo turinį, į valstybėje vykdomą bausmių politiką, į aukštesnio teismo formuojamą praktiką, į nukentėjusiosios poziciją – laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, atidedant minimaliam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be skiriamos bausmės nedelsiamo realaus atlikimo (BK 75 straipsnis), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, dėl ko jis sutinka gydytis; ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kurią įrodo buvęs nuosprendis, kartu su bausme kaltinamajam dar kartą skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 14.10 val. (b. l. 73-74) iki 2019 m. lapkričio 24 d. 13.01 val. (b. l. 75). Paleidus buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai.
Kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos (b. l. 28), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Teismo pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,58 Eur, nedaug viršijančios minimalią priteistiną 3,00 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, į kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas artimai giminaitei - motinai), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto, b) p. p., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės apribojimo - vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms - tai yra 1 mėnesį laisvės atėmimo, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikui, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. V.:
1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;
2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų);
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (-es).
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 24 d. (2 dienas).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).