Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Komisijos) 2014-11-18 nutarimo Nr. 59-299,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2013-05-07 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ši bausmė subendrinta su to paties teismo 2013-01-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 metams 2 mėnesiams ir 11 MGL dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nutartimi, vadovaujantis 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2013-01-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 11 MGL dydžio bauda.

Bausmės vykdymo pradžia: 2010-07-14. Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-09-12. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013-02-12. Neatliktos bausmės dalis 2014-11-13 9 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014-11-18 nutarimu Nr. 59-299 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, konstatavusi, jog nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

2014-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė G. N. skundą dėl minėto Komisijos nutarimo. Įvertinęs visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistasis nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 157 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41str. 2d.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2010-07-14, 1/2 jam paskirtos bausmės faktiškai atliko 2013-02-12. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 72 balai. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu G. N. nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu BVK 157 str. yra aiškiai nurodyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurie jas įvykdė. Taigi nuteistasis neatitinka visų BVK 157 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Be to, sprendžiant G. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad bausmės atlikimo metu jis 9 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą – 2014-02-06 perkėlimo iš paprastos į drausmės grupę. Šiuo metu visos drausminės nuobaudos yra galiojančios. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Tik taip galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruoju metu G. N. elgesys pasikeitė į teigiamą pusę. Nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad jis šiuo metu jau beveik metus laiko nė karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių. Pastaroji aplinkybė bei tai, kad pataisos namuose G. N. atliko gerbūvio darbus, dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamoje „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo programoje, visiškai įvykdė 2014-06-03 Komisijos nutarimu jam pateiktas rekomendacijas, įgijo siuvinių gamintojo specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, vertinant šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint.

Pažymėtina, kad priimdama skundžiamą nutarimą teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius akcentavo ir Komisija, pateikdama naujas rekomendacijas dėl jo tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis ir daugiau nepažeidinėdamas režimo reikalavimų G. N. gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti. Be to, 2014-11-18 nutarimu Komisija nustatė ir pakartotino svarstymo dėl G. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2015 m. gegužės mėn.

Apeliacinio skundo argumentai dėl didelės nuteistojo atliktos jam paskirtos bausmės dalies bei 2 Komisijos narių balsavimo už jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui ir nesudaro savarankiško lygtinio nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Kaip jau buvo minėta, atitinkamos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas tėra tik vienas iš formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų, tačiau vien tik jo neužtenka tam, kad galima būti konstatuoti, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o tik prižiūrimas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo G. N. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.