Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A8.-190-963/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-02-19
Bylos Nr.: A8.-190-963/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00037-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas: Ž. M.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Advokatai: Mindaugas Repšas

Kategorijos

1.4.4Bauda (ANK 25 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-190-963/2021

Proceso Nr. 4-06-3-00037-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 1.5.3.; 9.37.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.;

Registro objektas ROIK: 20127245072(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2020 m. gruodžio 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantas Ž. M., būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, MDAS sistemoje pateikė importo deklaraciją MRN 20LTKC0100IK18A995. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 9.20 val. fizinio tikrinimo metu RATIS patikrinimo Nr. 20LTKC0100IM3658328, automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. (duomenys neskelbtini) salone rastos nedeklaruotos prekės – vaikiška automobilinė saugos kėdutė (Pr. kodas 9401200000), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM220D35 2020 m. rugpjūčio 27 d.) vertė 271 euras, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 69 eurai. Automobilinė GPS navigacija (Pr. kodas 8526912099), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM1B6465 2020 m. liepos 15 d.) vertė 8 eurai, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 2 eurai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas Ž. M. nedeklaravo nepriskaičiavo visų privalomų sumokėti mokesčių (iš viso 71 euras). Pateikė neteisingus elektroninius duomenis ir tuo pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalies nuostatas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 1B-810 „Dėl muitinės ir reeksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių patvirtinimo“ 3.11, 18.1.3, 18.1.5 punktus.

Teismo posėdžio metu Ž. M. kaltės nepripažino. Nurodė, kad šį darbą dirba apie 20 metų, bet nėra susipažinęs su jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, nes yra ne deklarantas, o vadybininkas. Paaiškino, kad iš Amerikos atvežami daužti automobiliai atvyksta su visomis šiukšlėmis, tie daiktai lieka automobilyje. Automobilyje likusių daiktų niekas neišima. Iškraunat prekes dalyvauja „Smeltės“ krovos bendrovės atstovas ar jų darbuotojai. Jeigu randamas kažkoks specialus naujas daiktas, surašomas krovos darbų aktas, pranešama muitinei ir vykdoma laikinojo saugojimo procedūra. Daiktai deklaruojami ir yra aiškinamasi, kieno tie daiktai. Šiuo atveju, kraunant tie daiktai buvo matomi, kėdutė yra pažeista. Nesupranta, kaip muitinė įvertino kėdutę 271 euru, nes kėdutės neturi prekinės išvaizdos, o navigacija yra neveikianti. Su prekės verte jis iš viso nesutiko. Muitinė traktuoja, kad šie daiktai yra prekės, nors nuotraukoje matyti dar papildomų daiktų. Neaišku, kodėl du daiktai yra traktuojami kaip prekės, o kiti daiktai – ne. Neaišku, ką reikia deklaruoti, o ko – ne, kodėl vieniems daiktams surašomas protokolas, o kitiems - ne. Sudaužytuose automobiliuose būna daug visokių daiktų, todėl neaišku, kada tai prekė, kada tai – šiukšlė. Pažymėjo, kad prekėje negali būti iš viso jokių papildomų daiktų. Jis deklaruoja prekes, kurias atsigabena jo įmonė. Jo įmonė jokių kitų prekių neįveža, išskyrus automobilius ir jų dalis. Šiuo atveju jis nedalyvavo patikrinime, dalyvavo kitas atstovas. Jis fiziškai daiktų nemato ir neapžiūri, nors tokią galimybę turi. „Smeltės“ atstovai traktavo daiktus, esančius automobilyje, kaip šiukšles ir paliko. Iš krovos darbus atliekančių pareigūnų jis negavo jokios informacijos apie kitus daiktus automobilyje. Automobilį tikrina keli pareigūnai. Nors prieš deklaruodamas automobilį jis matė automobilio nuotraukas, bet nematė, kas yra automobilio viduje. Užpildė deklaraciją. Po to buvo fizinis prekės patikrinimas. Muitinės pareigūnas A. B. nustatė, kad automobilyje yra kėdutė ir GPS, kurie jo nuomone yra deklaruojamos prekės. Supranta, kad jis yra atsakingas, šioje situacijoje. Postas jam buvo pasiūlęs tas prekes išsivežti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Jis būtų daiktus deklaravęs kaip prekes, jeigu daiktai turėtų prekinę išvaizdą. Tada būtų daroma laikinojo saugojimo procedūra ir prekė būtų deklaruojama. Mano, kad jo veikos kvalifikavimas yra netinkamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiškino, kad pati įmonė gabena prekes, todėl Ž. M. turi teisę kaip įgaliotas asmuo, atlikti deklaravimą. Jam jokio specialaus išsilavinimo nereikia. Tačiau jam privaloma muitinės formalumų tvarka. Premi duomenų bazėje nurodytos prekės kainos kilogramui. Kadangi prekės turi prekinę išvaizdą, muitinės pareigūnas nustatė prekių vertę. Pažymėjo, kad deklaruoti reikia viską, nes kiekviena prekė turi savo vertę. Yra dvi tvarkos ir Ž. M. gali pasirinkti, kokiu būdu deklaruoti prekes. Kadangi Ž. M. yra įmonės atstovas, turi būti įforminta procedūra. Prekės, kurios negali būti realizuojamos, privalo būti sunaikintos. Kadangi prekės buvo importuojamoje transporto priemonėje, reiškia asmuo išreiškė norą tas prekes importuoti. Kadangi buvo rastos prekės importui, joms buvo nustatyta vertė. Ž. M. nepasirinko kitos procedūros, ką turėjo padaryti, t. y. išimti prekes ir deklaruoti, nes neturi teises pats jas utilizuoti. Ji sutinka su prekių verte, nes kitu būdu įvertinti prekes nėra galimybės. Mano, kad Ž. M. yra tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi prekės rastos transporto priemonėje, jos fiziškai buvo prieinamos. Transporto priemonę teisėtai galėjo valdyti Ž. M., nes jam buvo suteikta teisė šią prekę deklaruoti. Ž. M. nebūtinai turėjo papildomai nurodyti prekes, jis galėjo pasirinkti vieną iš galimybių, galėjo prekes utilizuoti arba pasirinkti tranzito procedūrą. Bet nei viena iš jų nebuvo pasirinkta. Tos prekes buvo atgabentos į tikrinimo vietą, o tai reiškia, kad Ž. M. siekė jas išgabenti iš deklaruojamos zonos nepateikdamas jų muitinei. Prašė pripažinti Ž. M. padarius nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje ir akcentuoti, kad šiai veikai nustatyti neturi reikšmės prekės vertės dydis. Buvo pažeista muitines tikrinimo tvarka, prekės buvo importuojamos, atgabentos į tikrinimo vietą ir bandomos įvežti į Lietuvos Respubliką. Neprieštaravo mažesnės nei minimalios nuobaudos skyrimui.

Teismo posėdžio metu muitinės pareigūnas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo paskirtas atlikti fizinį tikrinimą, kurio metu muitinei buvo pateikta deklaruojama transporto priemonė su defektais. Už rizikos valdymą atsakinga pareigūnė nurodė jam sulyginti defektus su transporto priemonės vertės ataskaita. Automobilio salone buvo rasta automobilinė vaikiška kėdutė ir navigacija. Prekės nebuvo slepiamos. To pasekoje jam buvo parengtas papildomas tikrinimo būdas, t. y. apžiūrėti prekes vizualiai. Automobilio viduje jis nematė kitų prekių. Būtent šios dvi prekės turėjo prekinę išvaizdą. Prekių veikimo/neveikimo būsenos jis netikrino. Matė, kad navigacija yra nedaužta, kėdutės saugos diržai užsisega, gal kėdutė buvo šiek tiek nudėvėta. Kadangi atsirado papildomi daiktai, buvo prašoma iš Ž. M. paaiškinimo raštu. Paaiškinimas neįtikino jo. Ž. M. paaiškino, kad krovos darbuotojai nustatė, kad daiktai nėra vertingi. Bet krovos darbuotojai nėra kompetentingi tai nustatyti. Nurodė, kad kol vyksta krovos darbai Ž. M. gali pats fiziškai apžiūrėti automobilį ir jame esančius daiktus. Šiuo atveju jis traktavo šiuos du daiktus kaip prekes, nes tai buvo pakartotinis atvejis. Pažymėjo, kad muitinei visi daiktai yra prekės. Prekių vertė kvalifikavimui neturi įtakos. Vertė buvo nustatinėjama remiantis Sąjungos muitines kodekso 158 straipsnio 1 dalimi. Pareigūnai privalo nustatyti vertę. Kadangi Ž. M. pateikė paaiškinimą, bet nepateikė jokių dokumentų, įrodančiu daiktų įsigijimą, kuomet tai pateikiant galima remiantis Sąjungos muitines kodekso 70-74 straipsniais dėl muitinės vertės nustatymo, todėl šiuo atveju nebuvo galima taikyti sandorio metodo, nebuvo galima taikyti, nei apskaičiuotojo metodo, buvo taikytas antrinis vertinimo metodas, numatytas Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje. Pirmiausia nustatomas prekės kodas. Parenkamas mato vienetas. Kėdutei buvo parinktas mato vienetas – kilogramas, navigacijai – naras, t. y. už vienetą. Premi duomenų bazėje atrenkamos visos deklaracijos keturių mėnesių intervale, parenkama mažiausia vertė už kilogramą ir už vienetą. Iš bendro vaizdo navigacija buvo tvarkinga, o kėdutę gali atlikti savo funkciją. Muitinė leidžia prekių turėtojui kreiptis į teritorinę muitinę, kuri skiria pareigūną apsižiūrėti, arba leidžia pačiam užpildyti sunaikinimo aktą ir sprendžiama dėl visų kitų veiksmų. Ž. M. prekes turėjo patalpinti laikinajam saugojimui ir deklaruoti, sunaikinimo aktą turėjo pateikti iki fizinio tikrinimo. Pats niekada nėra matęs, kad krovos darbuose dalyvautų deklarantai. Šiuo atveju, kai jis patikrinimo ir užfiksavo papildomas prekes, buvo kreiptasi į deklarantą ir 2021 m. sausio 4 d. šios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui.

Teismo posėdžio metu Ž. M. įgaliotas atstovas advokatas Mindaugas Repšas paaiškino, kad šios prekės kažkaip turėjo būti apskaitytos, parodytos muitinei. Tik nuo tikrinančio pareigūno subjektyvumo kyla klausimas, ar tai nusižengimas, ar ne. Mano, kad privaloma žiūrėti, kokie daiktai įrašyti į protokolą. Akivaizdu, kad kėdutė yra nenaudojama, menkavertė. Navigacija neveikia. Ž. M. šių daiktų nematė, nes negavo informacijos apie juos. Muitinės pareigūnas pripažįsta, kad dalis daiktų yra vertingi, o į kitus daiktus nekreipia dėmesio. Mano, kad sprendimas privalo būti teisingas, asmuo negali būti baudžiamas už nusižengimus, apie kurių egzistavimą jis nežino. Mano, kad Ž. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį. Jeigu Ž. M. būtų pripažintas kaltu, prašė kvalifikuoti jo veiką pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nors Ž. M. teismo posėdžio metu su nusižengimu nesutiko, bet išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, teismas sprendžia, kad jo kaltė, padarius ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta. Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jokio nusižengimo nepadarė, nes jis deklaravo įmonės atsigabentą transporto priemonę, kitų prekių jis nematė, nes pats fizinio tikrinimo procedūroje nedalyvavo, o joje dalyvavę krovos įmonės darbuotojai jam nepranešė apie kitas prekes, esančias automobilyje, be to, atvežamuose automobiliuose dažnai pasitaiko pašalinių daiktų, kuriuos jie laiko šiukšlėmis, šiuo atveju jis taip pat automobilyje buvusią vaikišką kėdutę ir navigaciją laiko šiukšlėmis, nes šie daiktai neturi prekinės išvaizdos, yra sugadinti, nesupranta, kodėl šiuo atveju muitinės pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašė tik du daiktus iš visų buvusių automobilyje. Ž. M. pateikti argumentai, kad automobilyje rastos prekės jo nuomone turi būti laikomos šiukšlėmis, todėl neturi būti deklaruojamos, yra vertintinos kritiškai, laikytinos tik jo asmenine nuomone ir gynybine versija, neparemta jokiais teisės aktais. Ž. M. kaltė padarius ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės R. S. ir muitinės pareigūno liudytojo A. B. paaiškinimais bei teisės aktais, su kuriais Ž. M., kaip nurodė teismo posėdžio metu, nėra susipažinęs. Teismo posėdžio metu muitinės pareigūnas liudytojas A. B. parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo paskirtas atlikti fizinį tikriną, kurio metu muitinei buvo pateikta deklaruojama transporto priemonė su defektais. Už rizikos valdymą atsakinga pareigūnė nurodė jam sulyginti defektus su transporto priemonės vertės ataskaita. Automobilio salone buvo rasta automobilinė vaikiška kėdutė ir navigacija. Prekės nebuvo slepiamos. To pasekoje jam buvo parengtas papildomas tikrinimo būdas, t. y. apžiūrėti prekes vizualiai. Automobilio viduje jis nematė kitų prekių. Būtent šios dvi prekės turėjo prekinę išvaizdą. Prekių veikimo/neveikimo būsenos jis netikrino. Matė, kad navigacija yra nedaužta, kėdutės saugos diržai užsisega, gal kėdutė buvo šiek tiek nudėvėta. Šiuo atveju jis traktavo šiuos du daiktus kaip prekes. Pažymėjo, kad muitinei visi daiktai yra prekės. Prekių vertė kvalifikavimui neturi įtakos. Iš bendro vaizdo navigacija buvo tvarkinga, o kėdutę gali atlikti savo funkciją. Muitinė leidžia prekių turėtojui kreiptis į teritorinę muitinę, kuri skiria pareigūną apsižiūrėti, arba leidžia pačiam užpildyti sunaikinimo aktą ir sprendžiama dėl visų kitų veiksmų. Ž. M. prekes turėjo patalpinti laikinajam saugojimui ir deklaruoti, sunaikinimo aktą turėjo pateikti iki fizinio tikrinimo. 2021 m. sausio 4 d. šios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui. Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. paaiškino, kad tos prekes buvo atgabentos į tikrinimo vietą, o tai reiškia, kad Ž. M. siekė jas išgabenti iš deklaruojamos zonos nepateikdamas jų muitinei. Ž. M. nebūtinai turėjo papildomai nurodyti prekes, jis galėjo pasirinkti vieną iš galimybių, galėjo prekes utilizuoti arba pasirinkti tranzito procedūrą. Bet nei viena iš jų nebuvo pasirinkta. Pažymėjo, kad deklaruoti reikia viską, nes kiekviena prekė turi savo vertę. Prekės, kurios negali būti realizuojamos, privalo būti sunaikintos. Kadangi prekės buvo importuojamoje transporto priemonėje, reiškia asmuo išreiškė norą tas prekes importuoti. Kadangi buvo rastos prekės importui, joms buvo nustatyta vertė. Ž. M. nepasirinko kitos procedūros, ką turėjo padaryti, t. y. išimti prekes ir deklaruoti, nes neturi teises pats jas utilizuoti.

Išklausęs Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės R. S. ir muitinės pareigūno liudytojo A. B. paaiškinimais teismas sprendžia, kad Ž. M. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas visiškai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), deklarantas Ž. M., būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, MDAS sistemoje pateikė importo deklaraciją MRN 20LTKC0100IK18A995 automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. 5FNRL5H9XCB066155. 2020 m. gruodžio 31 d. apie 9.20 val. fizinio tikrinimo metu RATIS patikrinimo Nr. 20LTKC0100IM3658328, automobilio Honda Odyssey Touring VIN Nr. (duomenys neskelbtini) salone rastos nedeklaruotos prekės – vaikiška automobilinė saugos kėdutė (Pr. kodas 9401200000), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM220D35 2020 m. rugpjūčio 27 d.) vertė 271 euras, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 69 eurai. Automobilinė GPS navigacija (Pr. kodas 8526912099), pagal PREMI duomenų bazę (20LTVC0100IM1B6465 2020 m. liepos 15 d.) vertė 8 eurai, nepriskaičiuota privalomų sumokėti mokesčių suma 2 eurai.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalis numato, kad „Visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti.“ Šiuo atveju prekės, t. y. vaikiška automobilinė kėdutė ir navigacija, nebuvo pateiktos muitinei ir nebuvo deklaruotos. Iš to seka, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad visos prekės turi būti deklaruojamos, nežiūrint, kokia yra jų vertė ar būklė. Šiuo atveju Ž. M. deklaravo tik transporto priemonę su defektais, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pargabeno į Lietuvos Respubliką. Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju automobilyje buvusi vaikiška kėdutė ir navigacija neturėjo prekinės išvaizdos, todėl jis nelaiko jų prekėmis. Pažymėtina, kad automobilis, kurį deklaravo Ž. M. taip pat neturi prekinės išvaizdos ir yra neveikiantis, nes yra daužtas. Taigi ši jo versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat Ž. M. teigė nesuprantantis, kada ir kokią prekę reikia deklaruoti, nes šiuo atveju muitinės pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašė tik du daiktus, t. y. vaikišką kėdutę ir navigaciją, bet neįrašė kitų automobilyje buvusių daiktų (panaudoto kavos puodelio, paketo su polietileniniais paketėliais). Teismas pažymi, kad šiuo atveju, administracinio nusižengimo protokolas Ž. M. buvo surašytas už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, o ne už kiekvienos prekės nedeklaravimą, todėl šiam jo įvykdytam nusižengimui neturi reikšmės nedeklaruotų prekių skaičius ir jų vertė. Kadangi buvo rasta prekių, kurios nebuvo deklaruotos, vadinasi Ž. M. pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsigabeno į Lietuvos Respubliką automobilį Honda Odyssey Touring, ji yra atsakinga už tinkamą muitinės formalumų tvarkos įvykdymą. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Ž. M. deklaravo automobilį Honda Odyssey Touring, tačiau pats jo neapžiūrėjo. Kaip teigė teismo posėdžio metu jis pasitikėjo krovos darbus atliekančiais darbuotojais, kurie neinformavo jo apie kitus daiktus, esančius automobilyje. Tokiu atveju, jis privalo prisiimti riziką ir atsakomybę, nes pasitiki krovos darbuotojais, kurie neturi kompetencijos nustatyti, ar automobilyje esantys daiktai yra prekės, t. y. deklaruotini daiktai, net nežinoma, ar jie supažindinti su muitinės tvarka ir taisyklėmis. Be to, teismo posėdžio metu, muitinės pareigūnas liudytojas A. B. parodė, kad kol vyksta krovos darbai Ž. M. gali pats fiziškai apžiūrėti automobilį ir jame esančius daiktus. Šiuo atveju Ž. M. to nepadarė, pasitikėjo krovos darbus atliekančiais darbuotojais, todėl turi prisiimti atsakomybę. Teismo posėdžio metu Ž. M. parodė, kad šį darbą dirba daugiau nei 20 metų, nėra susipažinęs su jo funkcijas reglamentuojančiais teisės aktais, bet žino, kad jei randamas kažkoks specialus naujas daiktas, surašomas krovos darbų aktas, pranešama muitinei ir vykdoma laikinojo saugojimo procedūra. Taigi taip pat jis turėjo elgtis ir šiuo atveju, bet nepasielgė, nes nusprendė, kad daiktai (vaikiška automobilinė kėdutė ir navigacija) yra šiukšlės. Tokiu būdu Ž. M. pasielgė netinkamai ir pažeidė muitinės formalumų tvarką, nes radęs šiuos daiktus, jis privalėjo pateikti muitinei prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą arba pateikti prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, t. y. utilizavimui arba tranzitui, kaip numato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-344 patvirtintos Leidimų taikyti tikslinio naudojimo ir perdirbimo specialiąją procedūrą išdavimo taisyklės. Teismo posėdžio metu muitinės pareigūnas liudytojas A. B. parodė, kad 2021 m. sausio 4 d. šios prekės buvo pateiktos laikinajam saugojimui.

Iš to kas išdėstyta, neabejotinai įrodyta, kad Ž. M. nepateikdamas prekių (automobilinės vaikiškos kėdutės ir navigacijos), buvusių automobilyje Honda Odyssey Touring, kurį jis deklaravo, pažeidė muitinės formalumų tvarką. Ž. M. kaltė taip pat įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, 2020 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu, Ž. M. paaiškinimu, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota vaikiška automobilinė saugos kėdutė bei automobilinė GPS navigacija, importo deklaracija MRN 20LTKC0100IK18A995, Teksaso transporto priemonių eismui netinkamos transporto priemonės liudijimu, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, kita bylos medžiaga.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ž. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Ž. M. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, be to, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. M. asmenybę – nors administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiamas ne pirmą kartą, bet jis dirba, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Ž. M. skirti mažesnę baudą, nei ANK 211 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos – 1400 Eur baudos, skyrimas Ž. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti Ž. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20127245072 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė