Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. J. skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate buvo gautas 2015-12-15 A. J. pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pranešime pareiškėjas nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir pusės šios bendrovės akcijų savininkas. Neseniai jis sužinojo, kad J. S. valstybės įmonėje „Registrų centras“ yra įsiregistravusi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir direktorė, o jis jau nebėra šios įmonės akcininkas. Pareiškėjas savo 2015-12-15 pranešime nurodė, jog, susisiekus su J. S. ir pasiaiškinus, kokiu pagrindu jam priklausančias akcijas pastaroji įregistravo kaip nuosavas, jis iš pastarosios sužinojo, jog ji neva teisėtai įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastarajai nėra žinoma, iš kur ši įmonė buvo įsigijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Pranešime teigiama, kad pareiškėjui priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų jis nepardavė jokiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl telefoninio pokalbio metu paprašė J. S. susitikti, siekdamas, kad ji parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo aktą, kuris, pasak A. J., pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas būtinai turi būti patvirtintas notariškai. J. S. pareiškėjui pasakė, jog tokio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo akto neturi, todėl A. J. tai sukėlė rimtas abejones, ar J. S. iš tikrųjų yra kada nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkusi kokią nors įmonę. Jeigu J. S. iš tikrųjų įsigijo minėtos bendrovės akcijas, ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė ir direktorė, turi turėti šios įmonės antspaudą ir buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau iš J. S. jis sužinojo, kad pastaroji minėtų bendrovės dokumentų ir antspaudo neturi. Visa tai pareiškėjui kelia rimtas abejones, ar iš tikrųjų J. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kada nors pirko kokią nors įmonę. A. J. savo pranešime nurodė, kad valstybės įmonė „Registrų centras“ jam patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įsteigimo dienos veiklos nevykdė, dėl to negalėjo nei nusipirkti, nei parduoti jokios įmonės. Pareiškėjas A. J. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą J. S. atžvilgiu.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas 2015-12-22 minėtą A. J. pranešimą bei surinktą medžiagą persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prijungimui prie iki teisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja Ž. Ž., išnagrinėjusi A. J. 2015-12-15 pranešimą, 2016-01-08 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, padariusi išvadą, kad pranešimo nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, jog galimai buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str.)

Pareiškėjui A. J. apskundus šį nutarimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Nerijus Marcinkevičius 2016-01-15 nutarimu atmetė A. J. skundą.

Pareiškėjui apskundus šį prokuroro nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad sandorių galiojimo klausimai nėra baudžiamosios teisės dalykas, šiuos nagrinėja teismas civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, pasirašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų-pardavimų sutartį, gali kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjas A. J. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį. Skunde nurodė, kad, nors pagal BPK ikiteisminio tyrimo teisėjas pats veiksmų neatlieka, jis įpareigojamas įvertinti ir motyvuotai pasisakyti dėl prokuroro bei pareiškėjo išsakytų argumentų. LR Konstitucija draudžia teisėjui būti šališku bei palaikyti prokurorą vien dėl jo procesinės padėties, gi apylinkės teismo teisėjas jo išsakytų argumentų nevertino, o šališkai palaikė prokuroro poziciją. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad J. S. apgaulingų duomenų VĮ „Registrų centras“ pateikimas, esą ji yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, užtraukia jai civilinę atsakomybę, kadangi apgaulingų duomenų valstybės institucijai pateikimas, norint turėti iš to naudos, yra ne civilinės, o baudžiamosios teisės dalykas.

Skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį bei visą pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 7 d. nutartį nėra pagrindo, kadangi atsisakyta tenkinti A. J. prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą J. S. atžvilgiu pagrįstai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis - teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, tiek FNTT pareigūnės 2016-01-08, tiek Generalinės prokuratūros prokuroro 2016-01-15 nutarimuose, priimtuose medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų duomenų pagrindu, buvo pagrįstai konstatuota, kad A. J. aprašyta veika neatitinka jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas.

Sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties motyvais, kad pareiškėjas A. J. pareiškime nurodytos aplinkybės apie J. S. galimai padarytą nusikalstamą veiką, įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, nėra paremtos jokiais faktiniais duomenimis, grįsti prielaidomis ir spėliojimais, kas nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2014-01-30 apklausos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) metu ir 2015-12-10 pareiškime prokuratūrai A. J. nurodė savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo aplinkybes, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis neva tik neseniai sužinojo, jog nebėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, vertinti kaip neatitinkantys byloje esančios medžiagos.

Pažymėtina, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Taip pat pažymėtina, kad asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nėra vienintelis pareiškėjo teisių gynimo būdas, kuris nagrinėjamu atveju ir netaikytinas, kadangi BPK 3 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. J. ginčija UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo aplinkybes, o tuo pačiu ir J. S. įsiregistravimo VĮ „Registrų centras“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore teisėtumą. Civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo, negali būti dirbtinai kriminalizuojami, todėl sutiktina su apylinkės teismo nutarties motyvu, kad sandorių sudarymo tvarkos, formos ir galiojimo klausimai nėra baudžiamosios teisės dalykas, o pareiškėjas dėl, jo manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tuo tarpu, pareiškėjui kreipusis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo teisėtumo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėtų, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas Lietuvos Respublikos CPK 300 str. 1 d. nustatyta tvarka apie tai praneša prokurorui. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo civilinio proceso tvarka metu nustačius aplinkybes dėl J. S. veiksmų, pateikiant VĮ „Registrų centrui“ apgaulingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą, teismas turi teisę kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsakant į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl teismo šališkumo, kadangi palaikyti prokuroro nutarimo argumentai, pažymėtina, kad vien pareiškėją netenkinantis teismo sprendimas nedaro jo neteisėtu, o jį priėmusio teisėjo – šališku. Nustatyta, kad tiek prokuroras, tiek teismas išdėstė savo procesinio sprendimo motyvus, nurodė argumentus, kodėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą. Kitų argumentų dėl teismo šališkumo pareiškėjas skunde nenurodė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį pareiškėjo A. J. skunde nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. J. skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.