Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2019 m. gruodžio 20 d. gautu ieškovės Lietuvos–Čekijos UAB „Gepala“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės Lietuvos–Čekijos UAB „Gepala“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: skundžiamuose sprendime ir nutartyje teismai netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.46 straipsnio 2 dalį, kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar asociacija pagrįstai pašalina iš asociacijos jos narį dėl skolos, nors tuo metu teisme nagrinėjamas ginčas dėl asociacijos skolos jos nariui. Teigiama, kad nagrinėjamu atveju nukrypta nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl asociacijos nario pašalinimo, turi įvertinti nario pašalinimo teisėtumą, t. y. nustatyti ar asociacijos praktika atitinkamu klausimu yra nuosekli, ar negalima taikyti švelnesnės sankcijos, taip pat įvertinti ginčus dėl tarpusavio skolų įskaitymo. Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-333-378-2016; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-484-2014), todėl neįvertino kad ginčijamo asociacijos sprendimo priėmimo dieną vyko teisminiai ginčai dėl finansinių įsipareigojimų egzistavimo, jų dydžio. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo pašalinta iš asociacijos narių, nes nevykdė finansinių įsipareigojimų asociacijai. Teismai neįvertino aplinkybės, kad buvo kilęs tarp asociacijos ir jos nario ginčas dėl skolos įskaitymo (ieškovė prašė priteisti iš Linavos 7934,46 Eur, kuri yra didesnė už Linavos prašytą priteisti skolą). Dėl to, anot ieškovės, ji turėjo pagrindą ginti savo teises ir sustabdyti savo prievolės vykdymą Linavai, o asociacija, paneigdama tokią ieškovės teisę ir pašalindama ją iš asociacijos narių, pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Lietuvos–Čekijos UAB „Gepala“ (j. a. k. 110424030) už kasacinį skundą 2019 m. gruodžio 19 d. AS Citadele banka Lietuvos filiale sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.