Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1NTA-25-134/2009

Teisėja Audra Kriščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.

NUTARTIS

2009 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. nuteistas :

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 29 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su mažamečiu R. A., viešoje vietoje, ant kelio šalia pieninės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , Kėdainių r., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, smogė vieną kartą kumščiu K. K. į galvą, ir, šiam nukritus, dar du kartus kumščiu į galvą, o mažametis spyrė du kartus į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu iš kelnių kišenės atvirai (mažamečiui R. A. ištraukus ir perdavus L. A.) pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu pažeidus viešąją tvarką ir padarius atvirąją vagystę. Apeliantas skunde neginčija nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., tačiau teigia, kad teismas netiksliai nustatė viešosios tvarkos pažeidimo faktines aplinkybes. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusysis pirmasis inicijavo konfliktą, išvadindamas jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis, negalėdamas ištverti pažeminimo, sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Tiek pats nuteistasis, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jie įvykio dieną susiginčijo du kartus: pirmiausia gerdami prie parduotuvės, o netrukus – prie šalia esančios pieninės, prie kurios nuteistasis ir sumušė nukentėjusįjį. Nei vienas iš jų negalėjo tiksliai nurodyti aiškios žodinių konfliktų priežasties – pagal jų parodymus, abu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tiesiog ėmė ginčytis tarpusavyje. Apeliantas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neteigė, kad jo agresiją prieš nukentėjusįjį būtų išprovokavę kokie nors šio pasakyti itin įžeidžiantys, jo orumą žeminantys necenzūriniai žodžiai, priešingai, jis nurodė sumušęs nukentėjusįjį, nes buvo supykęs dėl kilusio kivirčo. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos nuosprendyje esanti išvada, kad nukentėjusysis savo elgesiu neprovokavo nuteistojo, pats nuteistasis, neadekvačiai reaguodamas į nukentėjusiojo elgesį, be jokios rimtos dingsties prieš jį panaudojo fizinį smurtą, yra teisinga ir pagrįsta bylos duomenimis.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatydamas jos dydžius, tinkamai įvertino BK 56 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias bausmės rūšies recidyvistui parinkimo taisykles ir BK 54 str. 2 d. numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. L. A. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-07-23 nuosprendžiu, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytų veikų pavojingumą – jis įvykdė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie nukentėjusiajam sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – jis iš gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas gerai, administracine tvarka nebaustas, tačiau, būdamas jauno amžiaus, anksčiau jau keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei - teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, o jo padaryti nusikaltimai yra dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl netgi apelianto skunde nurodoma aplinkybė – tai, kad jis nusikaltimų padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje – nesuteikia pagrindo iš esmės kitaip vertinti jo asmenybę. Teismas bausmės skyrimo motyvuose pažymėjo, kad atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją dėl L. A. skirtinos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo švelninti bausmę dėl tos aplinkybės, kurią jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui už abu nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, ir galutinė subendrinta bausmė atitinka nuteistojo veikų pavojingumą, jo asmenybę, nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Apelianto skundo argumentai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, yra nepagrįsti. BPK 58 str., reglamentuojantis teismo nušalinimo pagrindus, nenumato, jog vieną apkaltinamąjį nuosprendį asmens atžvilgiu priėmęs teismas negalėtų nagrinėti kitos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamas tas pats asmuo. Teismo sudėtis teisminio nagrinėjimo dalyviams buvo paskelbta, nušalinimo teisė išaiškinta, tačiau nušalinimų teismo sudėčiai pareikšta nebuvo. Tai reiškia, kad nei nuteistasis, nei kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejojo nagrinėjančios bylą teisėjos nešališkumu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog teismas nei nuteistojo, nei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus nukentėjusiajam ir liudytojams. Teigti, kad teisėja, anksčiau nagrinėjusi kitą L. A. baudžiamąją bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės šioje byloje, nėra pagrindo.

Apelianto skundo teiginys, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras, nurodydamas, kad L. A. sukėlė konfliktą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Tenkinti nuteistojo skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.