Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-178-843/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-02-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-146-843/2012Nuosprendis · 2012-09-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-23
Bylos Nr.
1-178-843/2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03427-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
V. L., I. L., A. S.
Civilinis ieškovas
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-178-843/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03427-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Aušrai Valinskienei,sekretoriaujant Laurai Vaicekauskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamiesiems V. L., I. L. ir A. S.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos tvarkos specialistu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. rugsėjo 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius baudžiamąją bylą nutraukiant; 2) 2011 m. rugpjūčio 5 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti 2000 Lt turtinę žalą;

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., I. L. ir A. S. 2010 m. gruodžio 8 d. apie 8.10 val. degalinėje „Rasmitas“, esančioje adresu Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje, priėjo prie išlipančio iš automobilio „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) R. V. ir jį sumušė, o būtent: V. L. rankomis pastūmė minėto automobilio dureles ir jomis prispaudė nukentėjusiojo kojas; po ko I. L. rankomis sugriebė nukentėjusįjį R. V. už striukės ties krūtine ir laikė, o A. S. sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius kumščiais į veidą, taip padarydamas R. V. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip V. L., I. L. ir A. S. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. gruodžio 8 d. apie 8.10 valandą automobiliu „Nissan Patrol“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš Trakų į Vilnių. Automobilį vairavo jis pats. Priekyje važiavęs nukentėjusysis kelis kartus neleido jam jį aplenkti vis padidindamas greitį, todėl pastebėjęs, kad nukentėjusysis rodo posūkį į degalinę „Rasmitas“, taip pat pasuko, nes toje degalinėje dažnai stovi policijos pareigūnai, kuriems jis norėjo pranešti apie tokį atvejį kelyje. Pareigūnų nebuvo, tačiau jis norėjo prieiti ir pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Jie sustojo prie dujų kolonėlės. Išlipo iš mašinos ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Tuomet paslydo, nes buvo slidu, ir krisdamas atsirėmė į nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles, jomis prispausdamas nukentėjusiojo koją. Šis pradėjo mosikuoti rankomis. Tada jis (V. L.) nuėjo nuo automobilio į šoną. Tuomet jo brolis I. L. priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė už krūtinės, už striukės ir laikė, kad nukentėjusysis nemosikuotų rankomis. Tada priėjo A. S. ir dešine ranka smogė nukentėjusiam į veidą. Mano, kad buvo tik vienas smūgis. Po jo nukentėjusysis nukrito, bet iš karto atsistojo. Tada jis (V. L.) pasakė, kad nukentėjusysis mokintųsi vairuoti, šis atsakė, kad gerai, viską suprato, ir tuomet jie trise sėdo į automobilį ir išvažiavo. Su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 103, 121-122), kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 112-116).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog 2010 m. gruodžio 8 d. apie 8.10 valandą važiavo iš Trakų į Vilnių jo brolio V. L. vairuojamu automobiliu. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje, o A. S. sėdėjo gale. Priešais važiavo nukentėjusiojo automobilis Ford Mondeo ir tris kartus neleido jį aplenkti. Po to nukentėjusysis pasuko į degalinę „Rasmitas“. Jie taip pat pasuko, nes V. L. norėjo su juo pasikalbėti. Jo brolis išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir paslydo, dėl ko nukrito ant nukentėjusiojo automobilio vairuotojo durelių. Tuo metu nukentėjusysis buvo nepilnai išlipęs ir jam prispaudė durelėmis kojas. Tada nukentėjusysis pradėjo mosikuoti rankomis ir jis (I. L.) priėjo prie jo bei sugriebė už krūtinės, už striukės, kad nesimosikuotų. Po to A. S. smogė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, nes šis sudavė jam (A. S.) ranka per veidą. Po to jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš automobilio jis (I. L.) išlipo todėl, kad norėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju. Su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu I. L. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 72, 94-95), kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 85-89).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog 2010 m. gruodžio 8 d. apie 8.00 valandą, tikslaus laiko nepamena, važiavo iš Trakų į Vilnių su V. L. ir I. L. automobiliu „Nissan Patrol“. Sėdėjo gale, vairavo V. L.. Priešais automobiliu Ford Mondeo važiavęs nukentėjusysis kelis kartus neleido jo aplenkti padidindamas greitį, sukėlė avarinę situaciją. V. L. norėjo užvažiuoti į degalinę, gal ten policija bus, kad paprašyti nubausti nukentėjusįjį. Užvažiavo į degalinę, nukentėjusysis sustojo prie dujų kolonėlės ir jie šalia per kelis metrus. V. L. ir I. L. išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiojo. Jis liko sėdėti. Po to pamatė, kad ten pradėjo mosikuotis. Kas tiksliai ten vyko nematė. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad I. L. laiko nukentėjusįjį už striukės ar krūtinės, tiksliai nematė. Jis stovėjo gal per metrą ar kelis nuo jų. Nukentėjusysis mosikavosi, gal norėjo suduoti Igoriui. Jis (A. S.) stovėjo šalia, tad gal nukentėjusysis galvojo, kad jis nori jį mušti, ir su ranka užkabino jam veidą. Tada jis trenkė jam (R. V.) dešine ranka per veidą. Trenkė vieną kartą ar kelis, tiksliai neatsimena, bet mano, kad smūgis buvo vienas, nes po to jam ištino ranka, kadangi jis susilaužė du pirštus. Po to jis nuėjo ir atsisėdo į mašiną. Su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 127, 144-145), kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 136-139).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. V. nurodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2010 m. gruodžio 8 d., 8.10 ar 8.20 val., važiavo savo automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Trakų į Vilnių. Už jo važiavo, kaip vėliau nustatė, automobilis Nissan Patrol. Šis norėjo jį aplenkti ir signalizavo šviesomis, taip jį akindamas. Užsimezgė neigiamas kontaktas. Kadangi jam jau reikėjo įsipilti degalų, jis pasuko į degalinę „Rasmitas“ Tiškevičiaus gatvėje. Iš paskos važiavęs automobilis taip pat pasuko ir sustojo už 3-4 m. Jam belipant iš automobilio, tai yra pradarius duris ir besistojant, prie jo sparčiu žingsniu ar net pribėgo du vyrai ir trenkė jam durelėmis per kojas. Dabar negali pasakyti, kurie konkrečiai iš kaltinamųjų tai buvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Mano, kad dureles rankomis pastūmė iš dešinės buvęs vyras, bet tiksliai pasakyti negali. Jis neabejoja, kad šitas smūgis buvo tyčinis, o ne dėl to, kad buvo paslysta. Po to jis bandė atsistumti, atsimosuoti nuo jų, pasitraukti į šoną ir tada prarado orientaciją. Mano, kad ją prarado dėl smūgio. Pagal žymes veide mano, kad jam buvo suduoti trys smūgiai. Jis atsimena tik paskutinį smūgį, jis buvo suduotas jam esant prie savo automobilio galo. Kas konkrečiai jam sudavė jis negali pasakyti, nes neatsimena, buvo praradęs orientaciją, patyrė stresą. Neatsimena ir to, ar vienas iš tų vyrų buvo suėmęs bei laikė jį už striukės, tačiau po įvykio striukės pažastys buvo plyšusios. Pateiktą civilinį ieškinį prašė tenkinti. Reikalauja atlyginti 1000 Lt turtinę žalą, kurią sudaro gydymo išlaidos, važinėjimo pas gydytojus, į teismus išlaidos, nepadaryti darbai, prarastas nedarbingumas, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Neturtinę žalą vertina 9000 Lt. Šis įvykis turėjo neigiamą įtaką jo darbui. Jis dirba apsaugos įmonėje, darbuotojas turi atrodyti normaliai, o jam buvo sumuštas veidas. Laikino nedarbingumo jis neėmė, nes prieš naujus metus padidėja darbo krūvis, tad tai sukeltų didelių problemų organizuojant darbą. Žymės veide matėsi apie 2 savaites ir visą šį laiką jo darbas buvo koreguojamas. Įvykis turėjo neigiamą įtaką ir emocine prasme, jo savijauta buvo bloga, pirmas dienas buvo skausmas, nuo vaistų silpnumas, blogai matė kaire akimi, kol praėjo tynimas. Šeimos nariai taip pat patyrė stresą, žmona vaikai pergyveno, pasijuto nesaugiai, buvo atidėtos kelionės, išvykos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 8-10, 17-18), kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 19-22).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis R. V. atpažino V. L. kaip asmenį, kuris pirmasis kartu su kitu vyru pribėgo prie jo (t. 1, b. l. 104-106).

2010 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G4656/10(01) nurodyta, kad R. V. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. gruodžio 8 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai 2 –jų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 14-15).

Degalinės „Rasmitas“ teritorijos kamerų 2010 m. gruodžio 8 d. vaizdo įraše, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 52-54) bei peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, matyti kamera Nr. 5 užfiksuotas vaizdas ties degalinės dujų kolonėle. Matyti, kad prie kolonėlės privažiuoja vienas paskui kitą du automobiliai ir sustoja. Iš antrojo automobilio išlipa trys vyrai. Iš šio automobilio vairuotojo vietos išlipęs vyras prieina prie iš pirmojo automobilio vairuotojo vietos išlipančio vyro ir rankomis stumteli šio automobilio vairuotojo dureles į išlipantį asmenį. Vėliau prasideda susistumdymas tarp įvykio vietoje esančių asmenų. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įraše asmuo, išlipantis iš antrojo automobilio vairuotojo pusės, yra jis. Kamera Nr. 8 buvo užfiksuotas vaizdas ties dujų kolonėle. Matyti, kaip vienas paskui kitą atvažiuoja du automobiliai ir sustoja. Iš antrojo automobilio išlipa trys asmenys ir prieina prie iš pirmojo automobilio vairuotojo vietos išlipančio asmens. Tarp asmenų prasideda susistumdymas, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės identifikuoti konkrečius asmenų veiksmus nėra galimybės.

Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre kaltinamieji negydyti, narkologinėje įskaitoje neįrašyti (t. 2, b. l. 8-10, 20-22, 57-59).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą minėtą nustatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. L. neneigė aukščiau nurodytu metu ir nurodytoje vietoje kilusio konflikto, tačiau neigė, kad nukentėjusiajam jo automobilio durelėmis trenkė tyčia. Tvirtino, jog taip atsitiko jam paslydus ir krentant atsirėmus į nukentėjusiojo automobilio vairuotojo dureles, kuriomis ir buvo prispausta nukentėjusiojo koja. Kaltinamasis I. L. savo parodymais patvirtino šiuos V. L. teiginius. Tačiau teismas šiuos parodymus nevertina kaip patikimus ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visų pirma nukentėjusiojo R. V. parodymams, kuris, betarpiškai buvęs įvykio vietoje ir stebėjęs šalia jo buvusių asmenų veiksmus, kategoriškai patvirtino, kad asmens smūgis durelėmis buvo tyčinis, o ne dėl paslydimo. Jo parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame taip pat aiškiai matyti, kad asmuo, išlipęs iš vėliau privažiavusio automobilio vairuotojo vietos, prieina prie asmens, išlipančio iš pirmiau privažiavusio automobilio vairuotojo vietos, ir rankomis stumteli automobilio vairuotojo dureles į išlipantį asmenį. Iš dureles pastūmusio asmens judesių galima aiškiai spręsti, kad veiksmas yra tyčinis, požymių, kad dureles pastūmęs asmuo griūtų paslydęs ar panašiai, nesimato. Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vaizdo įraše asmuo, išlipantis iš antrojo automobilio vairuotojo pusės, yra jis. Nukentėjusiojo teiginius patvirtina vaizdo įraše fiksuota informacija, todėl teismas šiuos duomenis vertina kaip patikimus ir jais remiasi darydamas išvadą, kad V. L. smūgis durelėmis nukentėjusiajam į kojas buvo tyčinis.

Kaltinamasis A. S. savo parodymais neneigė, kad smogė nukentėjusiajam ranka per veidą, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kiek smūgių. Neatmetė galimybės, kad smūgių buvo daugiau nei vienas. Konkretaus A. S. smūgių skaičiaus negalėjo nurodyti nei kaltinamasis V. L., nei nukentėjusysis R. V., darydami šiuo klausimu tik savo prielaidas. Kaltinamasis I. L. nurodė, kad smūgis buvo vienas. Nustatydamas minėtą faktinę aplinkybę teismas vadovaujasi 2010 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G4656/10(01) pateikta informacija, kurią vertina kaip patikimą įrodymą. Minėtoje išvadoje nurodoma, jog R. V. sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 2-jų trauminių poveikių pasėkoje ir sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. gruodžio 8 d.

Kaip patvirtina minėti byloje surinkti įrodymai, nustatyti kaltinamųjų veiksmai įvykdyti degalinėje „Rasmitas“, esančioje Tiškevičiaus 24, Vilniuje, kuri laikytina vieša vieta. Nukentėjusiojo ir kaltinamųjų jokie asmeniniai santykiai nesieja. Kaltinamųjų įvardyta priežastis, inicijavusi tokį jų elgesį, tai yra, jų supratimu, netinkamas nukentėjusiojo vairavimas, yra menkavertė. Fizinio smurto, nežymiai sutrikdžiusio nukentėjusiajam sveikatą, panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje dienos metu esant tokiai menkavertei priežasčiai yra akivaizdžiai įžūlus elgesys, kuris rodo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų veiksmus vienijo vieninga tyčia, nes visi jie atitinkamai veikdami įsijungė į nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš nukentėjusįjį, taip pritardami vienas kito veiksmams, nurodė tas pačias tokius jų veiksmus iššaukusias priežastis, suvokė, kokioje vietoje yra. Nusikaltimas laikytinas baigtu. Remdamasis šiais argumentais teismas sprendžia, kad nustatyta kaltinamųjų veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, kaltinamųjų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, veikos tyčinės, baigtos. Teismas taip pat atsižvelgia į minėtą nustatytą kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius jų asmenybes: kaltinamasis V. L. neteistas, duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, vedęs, augina du mažamečius vaikus, nedirba, darbo biržoje buvo registruotas, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, nedarbo draudimo išmokos negauna (t. 2, b. l. 12-16), teismas neturi duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas; kaltinamasis I. L. neteistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, augina mažametį vaiką, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 2-6), teismas neturi duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas; kaltinamasis A. S. teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, dirba (t. 2, b. l. 24-30). Šių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybes, turtinę, socialinę padėtį apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems V. L. ir I. L. parenkant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jo trukmę, artimesnę BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytai minimaliai ribai, tai yra šešis mėnesius, bei nustatant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, o kaltinamajam A. S. skirtina bauda, nustatant jos dydį, artimesnį BK 47 straipsnio 2 dalyje numatytai minimaliai ribai, tai yra 15 MGL.

A. S. skirta bausmė subendrintina su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Į bausmes įskaitytinas kaltinamųjų I. L. ir V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (t. 1, b. l. 67, 98), tai yra viena para (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis), kaip atliktos dvi laisvės apribojimo bausmės dienos (BK 65 straipsnio 1 dalis 1 punkto b papunktis).

Byloje nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį patirtai 1000 Lt turtinei ir 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 81).

Civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro jo turėtos gydymo išlaidos, transporto išlaidos vykstant į gydymo įstaigą (4 kartai), policijos komisariatą (4 kartai), prokuratūrą (1 kartas), teismą, nepadaryti darbai, nedarbingumas, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Tačiau byloje esanti 2010 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. G4656/10(01), nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad R. V. buvo padaryta muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje. Teismas pripažįsta, kad tokio pobūdžio sužalojimų gydymui yra būtinos tam tikros išlaidos medikamentų pirkimui, todėl, nukentėjusiajam nepateikus konkrečią išlaidų sumą patvirtinančių įrodymų, priteisia jo naudai minimalią, protingumo kriterijus atitinkančią išlaidų medikamentams pirkti sumą. Nukentėjusiojo parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokolais taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra Trakuose, taip pat, kad dėl patirto sužalojimo bei vykstančio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme jis vyko tiek į gydymo įstaigas, tiek į policijos komisariatą, prokuratūrą bei teismą. Įrodymai, patvirtinantys konkrečią nukentėjusiojo turėtų su tuo susijusių transporto išlaidų sumą, teismui nepateikti, todėl teismas R. V. naudai priteisia minimalią, protingumo kriterijus atitinkančią šio pobūdžio išlaidų sumą. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl patirtų sužalojimų laikinajame nedarbingume nebuvo, tad pagrindo spręsti apie tam tikrą negautą darbo užmokesčio dalį nėra. Nukentėjusysis taip pat nenurodė jokių konkrečių duomenų apie negautas kitas pajamas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusias su konstatuota nusikalstama veika. Todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini. Remiantis tuo, kas pasakyta, bendrai nukentėjusiojo R. V. naudai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 100 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1, 2 dalys).

Civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, pagrįsdamas reikalavimą atlyginti turėtą neturtinę žalą 9000 Lt sumoje, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų dvi savaites (tiek laiko matėsi sužalojimų žymės) buvo būtina koreguoti jo darbinę veiklą, nes jis dirba apsaugos paslaugas teikiančioje įmonėje, kur darbuotojo išvaizdai keliami tam tikri reikalavimai, tuo tarpu jam buvo sužalotas veidas. Įvykis turėjo jam neigiamą įtaką ir emocine prasme, jo savijauta buvo bloga, pirmas dienas jautė skausmą, nuo vaistų silpnumą, blogai matė kaire akimi, kol praėjo tynimas. Šeimos nariai taip pat patyrė stresą, žmona vaikai pergyveno, pasijuto nesaugiai, buvo atidėtos kelionės, išvykos. Nukentėjusysis jo nurodytą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų įvykdyto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji veikė tyčiniais smurtinio pobūdžio veiksmais, nukreiptais prieš asmenį, viešoje vietoje dienos metu, dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, sužalojimai lokalizuoti veide, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo neigiamai įtakoti nukentėjusiojo tiek darbinę veiklą, tiek asmeninio gyvenimo kokybę. Nukentėjusysis nurodė patyręs nepatogumus darbinėje veikloje, dvasinius išgyvenimus, skausmą. Tačiau tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jų padarinius nukentėjusysis jautė sąlyginai neilgą laiko tarpą – dvi savaites, kaltinamieji I. L. ir V. L. nedirba, teismas neturi duomenų apie jų gaunamas kokias nors pajamas, abu turi išlaikytinių. Šios aplinkybės apibūdina jų turtinę padėtį kaip sunkią. Atsižvelgęs į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiojo reikalavimai yra tenkintini tik iš dalies, jo naudai iš kaltinamųjų solidariai prieisiant 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusią reikalavimų dalį atmetant.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems parinktos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinis diskas LG CD-RW su degalinės „Rasmitas“ teritorijos kamerų 2010 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašu, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti šešių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

I. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti šešių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 valandos iki 6 valandos būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi subendrinti skirtą bausmę su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 (penkiolikos) MGL, tai yra 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties) Lt baudą, ir laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir įpareigojant A. S. 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti 2000 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam J. G.. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu nustatyta tvarka.

A. S. nustatyti dviejų mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (Laisvės per. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Į I. L. ir V. L. skirtas bausmes įskaityti jų laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra vieną parą, kaip atliktas dvi laisvės apribojimo bausmės dienas.

Priteisti iš kaltinamųjų V. L., I. L. ir A. S. solidariai nukentėjusiojo R. V. naudai 100 (vieną šimtą) Lt turtinei ir 2000 (du tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamiesiems V. L., I. L. ir A. S. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską LG CD-RW su degalinės „Rasmitas“ teritorijos kamerų 2010 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė